Kapitalas - tai plati sąvoka, kurios supratimas priklauso nuo konteksto. Pats žodis "kapitalas" yra labai plati sąvoka, ir konkretus jos supratimas gali skirtis nuo panaudojimo konteksto. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nuosavas kapitalas, kokios jo sudedamosios dalys ir kuo jis skiriasi nuo skolinto kapitalo. Pavyzdžiui, įmonės kapitalu galima laikyti jos nuosavą kapitalą bei skolintą kapitalą, kas lygu įmonės ilgalaikiam turtui plius apyvartiniam kapitalui. Teoriškai visos minėtos turto rūšys priskirtinos kapitaliniam turtui (nors ne visos jos yra 'finansinis turtas').
Svarbu suprasti, kad sukauptas turtas rinkose iš niekur staiga neatsiranda - jis turi būti sukurtas pelno ar kitokioje formoje. Turtingose išsivysčiusiose valstybėse jo ištekliai formavosi šimtmečiais. Visuomenėje dažnai nusistovėjęs neigiamas požiūris į kapitalą bei turtinguosius.
Kapitãlas (angl. capital < lot.). Kapitalą sudaro išteklių dalis, kuri lieka iš viso įmonės turto atėmus įmonės įsipareigojimų (įsiskolinimų) sumą. Kapitalas skiriamas į nuosavą kapitalą, perkainojimo rezervą (nerealizacinis perviršis, atsiradęs perkainojant ilgalaikį turtą), rezervus (privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti ir kiti rezervai) ir nepaskirstytąjį pelną. Nuosavo kapitalo didžiąją dalį sudaro nominalusis kapitalas.
Nuosavo kapitalo svarba įmonės finansuose
Nuosavas kapitalas - tai įmonės kapitalas, kuris yra finansuojamas įmonės akcininkų. Žodis „nuosavas“ čia labiau tinka tais atvejais, kai įmonėje yra vienas akcininkas, ir jis įmonės turtą traktuoja panašiai kaip ir „savą“ turtą, tad tokiu atveju įmonės kapitalas jam yra nuosavas. Kitais atvejais, šis kapitalas yra nuosavas įmonės atžvilgiu. Nuosavas kapitalas (nuosavybė, įmonės buhalterinė vertė) yra vadinamas nuosavu todėl, kad norima pasakyti, jog jis nėra skolintas.
Iš esmės įmonės kapitalą galima skirstyti į du tipus (apyvartinį kapitalą taip pat laikant skolintu): į skolintą kapitalą bei nuosavą kapitalą. Skolintas kapitalas tai tiek finansinės, tiek ir einamosios verslo paskolos.
Nors nuosavo kapitalo dalių daug, tačiau pagrindinis principas labai paprastas: iš esmės tai yra akcininkų įnešti pinigai + uždirbtas pelnas.
Kaip veikia investicijų valdymas
Nuosavo Kapitalo Sudedamosios Dalys
- Įstatinis kapitalas: Įmonės įstatuose nurodytas kapitalas.
- Akcijų priedai: Suma, viršijanti akcijų nominalią vertę, gauta jas platinant.
- Privalomasis rezervas: Pagal įstatymus (Lietuvoje) numatytas rezervas, lygus 1/10 daliai nuo įstatinio kapitalo.
- Perkainojimo rezervas: Rezervas, atsirandantis perkainojant ilgalaikį turtą.
- Rezervas savoms akcijoms įsigyti: Rezervas, skirtas įmonės savoms akcijoms įsigyti.
- Nepaskirstytasis pelnas arba nepaskirstytieji nuostoliai: Dažnai (bent jau pelningoms įmonėms) tai būna pagrindinė nuosavo kapitalo dalis, į kurią paprastai papuola įmonės uždirbtas (per visą laikotarpį) ir akcininkams neišmokėtas bei rezervams nepriskirtas pelnas.
Kapitalo rūšių palyginimas
Įmonės veiklos pradžioje (ir dar kurį laiką) įmonės kapitalas būna pastovus dydis, vėliau pradeda svyruoti. Nuosavas kapitalas didinamas iš kapitalo kitų rūšių, pavyzdžiui, rezervų, pelno, papildomo kapitalo (akcijų priedų, perkainojimo rezervų).
| Kapitalo rūšis | Apibrėžimas |
|---|---|
| Nuosavas kapitalas | Įmonės kapitalas, finansuojamas akcininkų. |
| Skolintas kapitalas | Kapitalas, gautas iš finansinių institucijų ar verslo paskolų. |
| Subordinuotas kapitalas | Kapitalo rūšis tarp skolinto ir nuosavo kapitalo. |
Subordinuotas Kapitalas
Subordinuotas kapitalas - tai kapitalo rūšis esanti tarp skolinto bei nuosavo kapitalo.
Kada reikėtų sunerimti dėl nuosavo kapitalo dydžio?
Raudona lemputė turėtų užsidegti tuomet, kai nuosavas kapitalas tampa mažesnis negu pusė įstatinio kapitalo arba jis tampa net neigiamu. Pavyzdžiui: bendrovės įstatinis kapitalas - 10 000 eurų, rezervai - 1 000 eurų, nepaskirstytasis pelnas iki 2018 metų - 9 000 eurų, 2018 metų patirtas nuostolis - 16 000 eurų, nuosavas kapitalas iš viso 2018 metų balanse - 4 000 eurų. Palyginimui: kritinė nuosavo kapitalo riba ne mažiau 5 000 eurų. Šiuo atveju matome, kad bendrovė 2018 metų balanse „atrodytų nepatraukliai“, jeigu šios padėties neištaisytų.
Pirmiausia, ji galbūt nevykdytų LR Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnyje nurodytos pareigos dėl įstatinio kapitalo pakankamumo. Noriu priminti, kad nuosavo kapitalo būklės stebėjimo pareiga priskiriama vadovui arba valdybai per tris mėnesius, kai atsiranda tokios, kaip, pavyzdžiui, šiame pateiktame atvejyje esančios aplinkybės. Atsakingi asmenys privalo informuoti akcininkus dėl susidariusios kritinės nuosavo kapitalo būklės.
Būtent akcininkai privalo priimti sprendimą dėl nuosavo kapitalo atkūrimo - pažymėtina, jog nepakankamo nuosavo kapitalo būklę reikia ištaisyti per 6 mėnesius. Naujai įsteigtos įmonės turi ilgesnį tokios padėties ištaisymo laikotarpį - 12 mėnesių.
Siekiamybė - pakankamas nuosavas kapitalas kiekvienų metų finansinėse ataskaitose
Atrodytų, kad nieko blogo, jog 2018 metų balanse bendrovės nuosavas kapitalas būtų nepakankamas (nesiektų pusės įstatinio kapitalo sumos), jeigu laikas šiai padėčiai ištaisyti dar nėra praėjęs. Taip galėtų atsitikti, kai paskutiniais metų mėnesiais bendrovė patiria nuostolį, vadinasi, prievolė ištaisyti susidariusią padėtį atsiranda tik 2019 metais, nors 2018 metų balanse nuosavas kapitalas būtų ir nepakankamas.
Ar tai gerai pačiai bendrovei ir kokias neigiamas pasekmes ji gali patirti? Deja, bet pasekmes ne visada galima numatyti iš anksto, nes 2019-aisiais bendrovė gali neturėti galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, konkursuose, jeigu jų sąlygose būtų reikalavimas dėl tam tikro nuosavo kapitalo dydžio. Taip pat gali tekti ištaisyti padėtį, jeigu būtų kreipiamasi dėl licencijos gavimo, kai sąlygose nurodytas reikalavimas turėti atitinkamo dydžio nuosavą kapitalą.
Dažniausiai tai reikalinga tam, kad bendrovės kreditoriai - bankai, lizingo bendrovės, tiekėjai - pasitikėtų bendrove ir ją kredituotų arba suteiktų mokėjimo atidėjimus.
Kokį sprendimą gali priimti akcininkai per susirinkimą, kai reikia atkurti nuosavą kapitalą bent iki kritinės ribos?
Pirmiausia galima papildomais akcininkų įnašais padengti susidariusius nuostolius. Ši galimybė nėra patraukli, kartais ji vadinama netgi „pinigų išmetimu į balą“. Antra - sumažinti nuosavą kapitalą, jeigu jis yra didesnis už minimalų. Trečia - didinti įstatinį kapitalą, ketvirta - perkainoti ilgalaikį turtą (jeigu tai įmanoma).
Delsimas dėl nuosavo kapitalo kritinės ribos atkūrimo gali tapti pražūtingu - poataskaitiniais metais gali būti paralyžiuota bendrovės veikla. Todėl siūlau nuolat stebėti nuosavą kapitalą ir jo atkūrimą baigti iki metų pabaigos, kad kiekvienų metų finansinėse ataskaitose nuosavas kapitalas negadintų bendrovės ateities.
tags: #nuosavas #kapitaas #turto #dalis #priklausanti #savininkams