Polistireninio Putplasčio Tvirtinimo Atstumai Ir Fasado Šiltinimo Ypatumai

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo fasado šiltinimui naudojamų plokščių tankis - 13-20 kg/kub.m. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechaninio stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. Putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio.

Šiame straipsnyje aptarsime polistireninio putplasčio tvirtinimo atstumus, fasado šiltinimo ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šios medžiagos naudojimu statyboje.

Polistireninio Putplasčio Savybės ir Privalumai

• Lengvumas: Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos.
• Mechaninis stiprumas: Pasižymi geromis gniuždymo, lenkimo ir tempimo savybėmis.
• Patvarumas: Nepūva, nedūlėja ir nekeičia savo tūrio.
• Ekologiškumas: Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų, susietų su aplinkosauga ir klimato kaita.
• Mažas vandens įgeriamumas: Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 proc. tūrio.
• Mažas šilumos laidumo koeficientas: Dėl savo struktūros (sudarytas iš sandarių kapsulių su oru) pasižymi labai mažu šilumos laidumo koeficientu.

Šių ypač gerų savybių dėka polistireninis putplastis yra viena iš populiariausių šiltinimo medžiagų.

Fasado Šiltinimo Darbai

Sienų Paruošimas

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių. Šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos.

• Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams, atstatyti pagrindo sluoksnį.
• Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones.
• Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia, kiek įmanoma, apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio.
• Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.
• Prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų orinė patalpų drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai.

Polistireninio Putplasčio Plokščių Klijavimas

Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą.

• Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje.
• Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais.
• Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama.
• Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba montažinėmis putomis.

Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc.

Apie 40 cm atstumu nuo žemės (tikslus atstumas turi būti nurodytas techniniame darbo projekte) ant fasado pažymimas cokolinio profiliuočio lygis, jis tvirtinamas su cokolinėmis smeigėmis.

Namo kampuose šiltinimo plokštės jungiamos užkaitais, pakaitomis perstumiant eiles. Klijuojant plokštes ties langų ir durų kampais, jas reikia išpjauti, kad siūlių ir prigludusių plokščių sandūros būtų ne arčiau kaip 100 mm nuo angos kampo.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių tarp plokščių susidaro plyšiai, juos reikia užkamšyti putplasčio atraižomis arba užpurkšti klijuojamomis putomis.

Smeigių Tvirtinimas

Šiltinant senus pastatus naudojamas kombinuotas polistireninio putplasčio plokščių tvirtinimas - plokštės klijuojamos ir mechaniškai tvirtinamos smeigėmis. Ant senų sienų pagrindo, dažnai iš nežinomų medžiagų ir nevientiso, sunku užtikrinti šiltinamo išorinio sluoksnio tvirtumą. Tam tikslui naudojamos smeigės.

Priklijavus polistireninį putplastį (polistirolą), būtina jį papildomai pritvirtinti smeigėmis.Priklijuotas šilumą izoliuojančias plokštes smeigėmis tvirtinti rekomenduojama po klijavimo praėjus dviems paroms.

Skylės smeigėms gręžiamos vertikaliai šilumą izoliuojančių plokščių paviršiui. Skylių skersmuo ir gylis priklauso nuo naudojamų smeigių.

Smeigėmis, kurios tvirtinamos prieš klojant armuotąjį sluoksnį, tvirtinama praėjus ne mažiau kaip 24 val. po termoizoliacinių plokščių klijavimo.

Šiltinant pastatą, termoizoliacinės plokštės tvirtinamos 6 ir 8 smeigėmis į 1 m².

Jeigu smeigė blogai pritvirtinta (kliba, išsikiša ir pan.), deformuota arba kitaip pažeista, būtina ją pakeisti, šalia tvirtinant naują. Blogai pritvirtinta smeigė pašalinama, skylė termoizoliacinėje plokštėje užpildoma naudojama termoizoliacine medžiaga. Skylė armuotajame sluoksnyje užpildoma klijiniu glaistu.

Armavimas

Visus fasado angų kampus reikia įtvirtinti įstrižai įklijuojamu stiklo pluošto tinkleliu, kurio matmenys turi būti ne mažesni kaip 35×20 cm. Tai neleidžia atsirasti įstrižiems įtrūkimams, plintantiems iš kampų.

Pastato ir staktų kraštus reikia apsaugoti aliumininės skardos ar plastiko kampuočiais. Patogiausia naudoti kampuočius, gamykliniu būdu apklijuotus tinklelio juosta.

Pirmojo aukšto sienas rekomenduojama papildomai armuoti, ne žemiau kaip 2 m virš žemės įklijuoti papildomą tinklelio sluoksnį. Tai apsaugos plokštes nuo atsitiktinių smūgių.

Pirmiausiai reikia tolygiai užtepti mišinį maždaug 2 mm storio sluoksniu. Mišinys tepamas plienine mente, nuo pastato viršaus į apačią, vertikalia maždaug 1,1 m pločio juosta.

Ant šviežiai įklijuoto tinklelio tepamas maždaug 1 mm storio mišinio sluoksnis taip, kad tinklelio nebesimatytų. Sluoksnio paviršių reikia kruopščiai išlyginti plienine mente.

Armavimas - tai paviršiaus padengimas glaistu ir stiklo pluošto tinklo įspaudimas į naujai padengtą glaistą.

Armuojamasis glaistas išmaišomas, kad susidarytų tolygi masė, ir prieš naudojant palaikomas apie 10 min.

Armuotasis sluoksnis pradedamas kloti praėjus ne mažiau kaip 24 val. nuo termoizoliacinių plokščių klijavimo. Klijinis glaistas tepamas ant sausų ir švarių polistireninio putplasčio (polistirolo) plokščių.

Pamatų Šiltinimas

Pamatų šiltinimo tikslas - iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams.

Pamatų šiltinimo medžiagą nuolat veikia grunto slėgis ir drėgmė, tad pravartu naudoti tokią, kuri, užpilant gruntą, jį sutankinant ar jam nusėdant, nebūtų deformuojama ir nuo drėgmės neprarastų savo termoizoliacinių savybių. Tam puikiai tinka polistireninis putplastis ETNA EPS 100 arba ETNA EPS 150.

Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Klijų pasirinkimą lemia hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindu pagaminti klijai, prie cementinės - cemento pagrindo.

Polistireninis putplastis montuojamas iš apačios į viršų.

Priklijuotas plokštes papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės indeliai pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos. Smeiges susukti reikia taip, kad jos sulįstų į plokštę ir netrukdytų armavimo tinkleliui.

Tačiau prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Tam reikės papildomos hidroizoliacinės plėvelės iš išorinės pusės.

Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele („koriu“). Tokia plėvelė apsaugo nuo mechaninio pažeidimo, augalų šaknų.

Stogo Šiltinimas

Šlaitinio stogo karnize turi būti įrengtos vėdinimo angos ne mažiau kaip 200 cm² karnizo metrui. Šlaitinio stogo kraigas turi būti vėdinamas: turi būti įrengtos vėdinimo angos į abi puses. Jų plotas kiekvienoje kraigo pusėje turi būti ne mažesnis kaip 50 cm² kraigo metrui.

Kraigo vėdinimo tarpų plotas kiekvienoje pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,05 % stogo šlaito 1 metro pločio juostos ploto ir ne mažiau kaip 50 cm² kraigo tiesiniam metrui.

Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm²/m. Vėdinimo tarpo aukštis turi būti 20-40 mm.

Stogo jungtys su mūrinėmis sienomis, parapetais ir kitais vertikaliais elementais tūri būti padengtos skarda. Ją ant vertikalaus paviršiaus reikia iškelti ne mažiau kaip 150 mm.

Medžiagų Pasirinkimas

Rinkdamiesi polistireninio putplasčio plokštes pamatų apšiltinimui, atkreipkite dėmesį į grunto tipą. Įprastai pamatų ir cokolio šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 100 tipo polistireninis putplastis bei pilkasis Šiloporas Neo EPS 100N, turintis tas pačias fizines savybes, kaip ir baltasis EPS 100, tik pasižymintis geresnėms šiluminėmis charakteristikomis.

Statybose naudojamas polistireninis putplastis klasifikuojamas pagal jo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio vertes: Šiloporas EPS T, EPS 50, EPS 70, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 250 ir kt.

Polistireninio putplasčio plokštės turi būti tikslių matmenų, griežtos geometrinės formos, leistinas nuokrypis nuo stačiojo kampo - 2 mm/m, o leistini pločio bei ilgio nukrypimai ± 2 mm.

tags: #kokiu #atstumu #turi #buti #isdestyti #polistireninio