Deformacinių siūlių įrengimo atstumai stogo konstrukcijose

Šiame straipsnyje aptarsime deformacinių siūlių įrengimo atstumus, reikalavimus ir svarbą stogo konstrukcijose. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus, o stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus. Be to, svarbu, kad stogo konstrukcija būtų tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti stogą. Užlipimui ant stogo turi būti įrengti patogūs ir saugūs laipteliai.

Pagrindinės sąvokos

Prieš gilinantis į deformacinių siūlių įrengimo specifiką, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis:

• Atbraila - žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
• Atvirkštinis stogas - tai eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
• Hidroizoliacinė stogo danga - iš hidroizoliacinių medžiagų vieno ar kelių sluoksnių sudaryta vandeniui nelaidi stogo danga.
• Apsauginis hidroizoliacinės dangos sluoksnis - paviršinis sluoksnis ar sluoksniai virš hidroizoliacinės dangos, apsaugantis šią dangą nuo atmosferos poveikio.
• Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis - po arba virš hidroizoliacinės stogo dangos įrengtas papildomas hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
• Įlaja - anga stogo dangoje vandeniui nuo stogo nuleisti.
• Karnizas - stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.
• Kraigas - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.

Bendrieji reikalavimai stogams

Stogai turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Stogams įrengti panaudoti statybos produktai neturi teršti aplinkos.
• Stogų konstrukcijų garsą izoliuojančios savybės turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus.
• Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.
• Stogai turi turėti pakankamą nuolydį lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti panaudoti stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai.
• Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema.
• Stogų šilumą izoliuojančios savybės turi atitikti reglamentų reikalavimus.
• Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus.
• Stogų konstrukcijoms naudoti neleidžiama tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (vyksta cheminė reakcija, elektros korozija, terminis poveikis, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgaamžiškumą.
• Stogai turi būti chemiškai atsparūs juos supančios aplinkos poveikiui.
• Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai. Žaibolaidžių išdėstymas ir jų įrengimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais.
• Šalia gaisrinių kopėčių turi būti įrengti 80 mm skersmens išoriniai vandentiekio sausvamzdžiai su prijungimo galvutėmis gaisrinėmis žarnomis sausvamzdžių apačioje ir viršuje pritvirtinti.
• Įlajos turi būti įrengtos 500 mm nuo stogo krašto, parapet, stoglangių, vėdinimo angų, deformacijos siūlių ir virš stogo iškylančių sienų. Įlajos turi būti apsaugotos nuo lapų ir žvyro patekimo į lietvamzdį. Prie įlajų įrengiamos vandens perpilimo įrenginys parapet (10 cm nuo stogo dangos paviršiaus).

Plokštieji neeksploatuojamieji stogai

Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Įrengiant stogus su nuolydžiu nuo 0,7 ° iki 1,4 °, turi būti naudojami šio nuolydžio stogams specialiai pritaikyti statybos produktai ir konstrukciniai sprendiniai pagal hidroizoliacines dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijas.

Projektuojant ir įrengiant plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių stogo konstrukcijų sluoksnių naudojimą:

• garus izoliuojančio sluoksnio;
• nuolydžio suformavimo sluoksnio;
• termoizoliacinio sluoksnio;
• vėjui nelaidaus sluoksnio;
• vėdinamo oro sluoksnio;
• vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio;
• papildomų hidroizoliacinių sluoksnių;
• hidroizoliacinės stogo dangos;
• hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio.

Priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir panaudotų statybos produktų gali būti įrengti visi čia minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengti atskirų sluoksnių deriniai. Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas .

Reikalavimai plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų statybos produktams ir paklotams

• Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200.
• Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų kitų mineralinių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150.
• Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C.
• Vėdinamų plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų šiluminei izoliacijai (t. y. tais atvejais, kai termoizoliacinis sluoksnis neapkraunamas) leidžiama naudoti nesuslūgstančius ir tūrio nekeičiančius termoizoliacinius statybos produktus. Šie statybos produktai gali būti klojami laisvai arba, esant reikalui, tvirtinami, kad nenuslinktų.

Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti. Šių paklotų paviršiuose neturi būti išsikišimų, galinčių pradurti hidroizoliacinę dangą arba garus izoliuojantį sluoksnį. Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių (karnizų, liftų šachtų ir panašiai) turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.

Deformacinių siūlių įrengimas

Išorinės sąlygos gali būti blokų sienų tūrio pakitimų priežastis. Apimties pakitimų pagrindinės priežastys yra temperatūros svyravimai ir drėgmės kiekio pakitimai, dėl ko konstrukcijose atsiranda vidinė įtampa. Kadangi blokų sienos atsparumas tempimui yra nedidelis, eksploatacijos eigoje gali formuotis plyšiai. Siekiant sumažinti trūkimų atsiradimo grėsmę, mūras su deformacijos siūlėmis yra padalinamas į pakankamai mažas dalis.

Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.

Reikalavimai deformacinių siūlių įrengimui hidroizoliacinėje stogo dangoje

• Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm.
• Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių.
• Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais.
• Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai.

Kiekvienas pastatas turi savo konfigūraciją, todėl negalima nustatyti konkrečių nurodymų, kaip išdėstyti deformacines siūles. Deformacinės siūlės paprastai yra užpildomos mineraline vata, o iš išorės ir vidaus išorinės sienos deformacines siūles sandarina elastingu siūlių užpildu, kuris lauko sąlygomis turi būti atsparus išorinės aplinkos įtakai.

bauroc blokų sienų armavimas sumažina galimybę formuotis galimiems plyšiams mūre ir padeda padidinti siūlių tarpusavio atstumą. Armavimas atliekamas arba horizontaliose siūlėse, arba tam yra numatomos armavimo juostos. bauroc blokai yra klijuojami plonomis klijų siūlėmis, todėl blokų paviršiuje turi būti įpjaunamas reikalingos įpjovos siūlių armavimui. Tam galima naudoti elektrinę arba rankinę frezą.

Mūro armavimo būtinybę ir armavimo vietą nustato projektuotojas, tačiau yra būtina armuoti:

• ilgas sienas, kurios turi krūvį iš šonų (vėjas);
• stipriau apkrautų sienų dalis;
• pirmą blokų eilę ant pamatų;
• lango angos apatinę siūlę (bent jau 900 mm per angą į abi puses);
• perdangos atramos paviršius (900 mm).

bauroc blokų armavimui rekomenduojama naudoti armatūra A-III klasės 8 mm diametro. Armatūrai išdėstyti blokuose yra suformuojamos įpjovos (jas galima gauti naudojant elektrinę arba rankinę frezą), kurios prieš armatūros įstatymą yra užpildomos bauroc blokų klijais. Po to armatūra yra įspaudžiama į užpildytas įpjovas taip, kad jos būtų pilnai perklotos klijais.

Projektuojant betonines ir gelžbetonines konstrukcijas būtina vertinti temperatūros bei drėgmės svyravimus. Aplinkos temperatūros drėgmė bei kietėjančio betono traukumas gali sukelti dideles konstrukcinių elementų deformacijas. Jeigu elementai negali laisvai deformuotis, galima įrengti nesudėtingo konstrukcinio sprendinio deformacines sandūras su HALFEN HSD-CRET elementais. Šie elementai sandūrose atlaiko skersines jėgas, užtikrina jungiamųjų elementų atsparumą.

Su HALFEN HSD-CRET elementais galima įrengti nesudėtingo konstrukcinio sprendinio deformacines sandūras. Šie elementai sandūrose atlaiko skersines jėgas, užtikrina jungiamųjų elementų atsparumą.

Tam, kad užtikrinti deformacinės sandūros reikiamą atsparumą ugniai, naudojami specialūs atsparūs ugniai 20 arba 30 mm storio intarpai HSD-F-CRET. Deformacinių sandūrų elementai HSD išdėstomi atsižvelgiant į norimų nesuvaržytųjų deformacijų kryptį. Išdėstant HSD elementus perdangos plokštėje ar kitose konstrukcijose, elementų HSD CRET kiekis turi būti toks, kad atlaikytų skersines jėgas, nustatytas kaip nekarpytai sijai. Be to turi būti tenkinami konstrukciniai reikalavimai nurodyti firmos gamintojos (HALFEN) rekomendacijose.

Didžiausias atstumas tarp įdėtinių detalių HSD CRET jungiamųjų strypų centrų turi būti ne didesnis kaip 10 plokštės skerspjūvio aukščių, t. y. lc ≤ 10h (h - plokštės skerspjūvio aukštis (storis)). Rekomenduojamas optimalus atstumas lc = 5h. Dėl didelių veikiančių skersinių jėgų, bei norint užtikrinti sijos stabilumą atramose, rekomenduojama jungiamuosius strypus išdėstyti keliomis eilėmis horizontaliai ir vertikaliai. Kai strypai išdėstomi keliomis eilėmis, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dėl sijos įlinkio deformacinės siūlės plotis bus skirtingas per visą sijos aukštį.

Ši informacija padės užtikrinti tinkamą deformacinių siūlių įrengimą, kas yra būtina pastato ilgaamžiškumui ir saugumui.

tags: #kokiu #atstumu #turi #buti #montuojamos #deformacines