Detalūs kadastriniai matavimai: kas tai, kada reikalingi ir kaip vyksta

Žemės sklypo planas yra labai svarbus dokumentas, kuriame nurodomos žemės teritorijos ribos. Šiuo pavadinimu taip pat gali būti įvardinamas ir detalus sklypo planas arba detalusis planas.

Tai yra visų, su nurodyta žeme susijusių sprendimų planas ir projektas, su nurodytais sprendimais ir objektais: pastatais, inžineriniais tinklais, servitutitiniais keliais ir kitais akcentais. Šie dokumentai yra be galo svarbūs tuomet, kai reikalingas sklypo: formavimas, atidalijimas, planuojant teritoriją ar ją vystant ir t.t.

Kas yra kadastriniai matavimai?

Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus notarinius veiksmus ar sandorius nekiltų įvairių nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”.

Kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai?

Galite pastebėti, kad vienur yra vartojama sąvoka kadastriniai matavimai, o kitur - kadastriniai (geodeziniai) matavimai. Trumpai atsakant į klausimą, kuo skiriasi kadastriniai ir geodeziniai matavimai, galima atsakyti taip: vienais atvejais tai gali būti sinonimai, kitais - kalbama apie kiek skirtingas paslaugas.

Kadastriniai matavimai, galima sakyti, yra platesnė sąvoka, o geodeziniai - konkretesnė. Kai kalbama apie kadastrinius matavimus, turima omenyje ir žemės sklypo matavimas, ir pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų kadastriniai matavimai.

Žemės sklypų kadastriniai, dar kitaip geodeziniai, matavimai yra apibrėžiami kaip veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas, jo ribos, jame esančių statinių ribų koordinatės, sklypų ribos, kiti techniniai nekilnojamo turto matmenys, geometriniai duomenys.

Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai.

Esminiai skirtumai tarp preliminarių ir kadastrinių matavimų

Esminis skirtumas tarp šių matavimų yra sklypo ribų nustatymo tikslumas. Vykdant Kadastrinius matavimus nustatytos sklypo ribos vietovėje (pažymėtos riboženkliais) ir atvaizuotos plane skiriasi neženkliai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm priklausomai nuo matinininko naudojamos technikos ir sąlygų vietovėje.

Preliminariai vykdyti matavimai yra mažiau tikslūs ir skirtumas tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje paprastai yra tuo didesnis kuo didesnis sklypo plotas ir didesni linijų ilgiai, netikslumai gali būti nuo kelių metrų iki keliasdešimties.

Jei jūsų sklypas matuotas preliminariai , tai jo plotas vietovėje absoliučiu daugeliu atvejų skirsis nuo to, kuris yra nurodytas ant jūsų plano ar registrų centro duomenų apie sklypą išrašo. Preliminaraus sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugybės faktorių.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Kadastrinių matavimų metu nustatytos ir plane atvaizduojamos tikslios sklypo ribų posūkių koordinatės (iki 1cm tikslumo) Lietuvos koordinačių koordinačių - LKS 94.

Turint kadastrinių matavimų planą su nustatytomis sklypo ribų koordinatėmis LKS 94 koordinačių sistemoje matininkas su geodezine įranga gali nesunkiai atstatyti riboženklius (sklypo ribas), ko negalima padaryti preliminariai matuotiems sklypams.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, kad visi projektavimo darbai šiuo metu atliekami LKS 94 sistemoje, o sklypų ribos, nustatytos sąlyginėse ar vietinėse sistemose, dažnai yra netiksliai įkeltos į Registrų centro žemėlapį, rekomenduojama projektavimo ir statybos darbus vykdyti tik sklypuose, kuriems atlikti kadastriniai matavimai pagal LKS 94 sistemą.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato atvejus, kada žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini:

• Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.
• Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
• Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
• Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz.
• Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
• Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.

Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Teisės aktai, reglamentuojantys kadastrinius matavimus

Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.

Kaip vyksta kadastriniai matavimai?

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai pradedami nuo informacijos surinkimo. Matininkas išsiunčia informacinius pranešimus žemės sklypo savininkui, pagal situaciją esamam arba jau būsimam, arba jo įgaliotam asmeniui.

Informaciniai pranešimai taip pat siunčiami kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams (jų įgaliotiems asmenims), gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui, taip pat jei matuojamas sklypas ribojasi su sodininkų bendrija - sodininkų bendrijos pirmininkui.

Kad būtų galima pradėti kadastrinius matavimus, žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo turi pateikti preliminarių matavimų planą, duomenis apie sklypą t.y.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Atlikus visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise. Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, užsakovas iš matininko gauna parengtą ir suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu skyriumi kadastro duomenų bylą.

Kai skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų centrą, tuomet sklypo savininkas pateikia prašymą šiai įstaigai įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Paskutinis žingsnį Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Svarbu! Smarkiai želdiniais apaugusių sklypų (dažniausiai miškų) matavimus reiktų atlikinėti kai nėra lapų, geriausia rudenį ar žiemą kai dar nėra sniego. Nes tokiu atveju lengvesnė matavimų sąlygos.

Tokiu atveju matavimus reiktų užsakinėti iš anksto nes reikia planuotis, kaimynai kviečiami ne anksčiau nei 10 d. iki sklypo ribų ženklinimo, jei neatvyksta gali reikšti pastabas 30 d. nuo informavimo apie įvykusį sklypo ženklinimą laiško gavimą.

Sklypų ribos su kaimyniniais sklypas turėtų būti pažymėtos standartus atitinkančiais riboženkliais (metalinis riboženklis, su raudona plastmasine kepurėle). Sklypuose kur yra aukštos pievos savininkas turėtų įsitvirtinti papildomą medinį ar betoninį riboženklį šalia esamo standartinio (kuris nuo žemės yra iki 10 cm ) ir ar apkasti kauburėliu (suformuoti kapčių).

Kas įtakoja kadastrinių matavimų kainą?

Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo užstatymo tankumo, sklypo konfigūracijos ir geografinės padėties. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, su kiekvienu užsakovu kadastrinių matavimo atlikimo terminas yra suderinamas individualiai ir pasirašoma paslaugų sutartis.

Kadastrinių matavimų kainą iš dalies lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas. Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų.

Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas. Matininkas analizuoja pateiktus duomenis, atstumą iki sklypo, ar kaimyniniuose sklypuose atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, kaimynų, su kuriais reikės derinti ribas, skaičių, dokumentų atitikimą esamai situacijai, taip pat įvertina matavimo sąlygas ir reikalingą įrangą, naudodamasis ortofoto ir kita turima medžiaga.

Kai sklype buvo pastatyti nauji statiniai ir reikia juos užregistruoti arba pasikeitė naujai rekonstruotų ar suremontuotų pastatų matmenys t. y. pasikeitė užstatymo plotas ir jų pokyčius taip pat reikia registruoti (naujinami tiek pastato kadastriniai matavimai, tiek sklypo kadastriniai matavimai).

Paslaugą (nuo matavimų vietovėje iki dokumentų parengimo) geriausia, kad atliktų tas pats asmuo su kvalifikacijos pažymėjimu (matininko vardas pavardė ir kvalifikacijos pažymėjimas, bus ant paženklinimo akto (ribų žymėjimo vietovėje akto), sklypo plano ir kitų dokumentų.

Sklypo kraštinių ilgis negali būti ilgesnis nei 500 m. Matuojant miškus dėl atstumų tarp riboženklių reiktų tartis iš anksto. Minimali sąlyga, kad įvertinus reljefą būtų matomumas (kad užstoja augmenija nevertinamas) tarp riboženklių (ne mažiau nei 500 m ), tai jei nėra kalnų čia yra minimalus reikalavimas. Tačiau iš praktikos jeigu nėra iškirstos biržės, kad būtų įmanoma tiksliai disponuoti ribomis riboženkliai ir tarpiniai žymėjimai turėtų būti ne mažiau nei kas 50-70 m.

Žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Tam reikalingi detalieji planai ir kiti teritorijų planavimo dokumentai (TPD), kuriais gali pasirūpinti „Geoline“ komanda.

Miestuose, kaimuose ar miesteliuose nuolat vyksta teritorijų planavimas, nes privalu atsižvelgti į esamų statinių ir kitų žemės sklypų išplanavimą - tiksliai išlaikyti ribas ir aplinkos formavimo reglamentus, plėtros viziją ir strategiją.

Kas yra detalusis planas?

Detalusis planas yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, nustatantis tikslias žemės naudojimo, užstatymo ir plėtros sąlygas konkrečioje teritorijoje. Jo parengimas reikalingas tais atvejais, kai numatoma keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, formuoti naujus sklypus, numatyti intensyvesnį užstatymą ar suplanuoti infrastruktūros plėtrą.

Tai privaloma procedūra, be kurios negalima pradėti daugumos nekilnojamojo turto ar infrastruktūros projektų - nuo individualaus gyvenamojo namo iki komercinių pastatų kvartalų ar visuomeninės paskirties objektų.

Detaliojo plano rengimas užtikrina, kad sprendiniai atitiktų galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktus bei viešąjį interesą. Jis sudaro sąlygas teisiškai pagrįstai plėtoti teritoriją, išvengti ginčų dėl kaimynystės, suderinti projektą su inžinerinės infrastruktūros tinklais ir savivaldybės vystymo politiką.

Todėl detalusis planas yra ne tik formalus dokumentas, bet ir praktinis instrumentas, kuris lemia projekto teisėtumą, aiškumą ir įgyvendinimo galimybes.

Detalusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomos labai konkrečios žemės sklypo naudojimo ir užstatymo sąlygos. Jei bendrasis planas apibrėžia savivaldybės teritorijos vystymo kryptis, o specialieji planai detalizuoja tam tikras sritis (pvz., susisiekimo ar inžinerinės infrastruktūros tinklus), tai detalusis planas pereina į dar smulkesnį lygmenį - atskiro kvartalo mastą.

Detaliojo plano esmė - sukurti aiškias, teisės aktuose pagrįstas taisykles, pagal kurias galima formuoti naujus žemės sklypus, nustatyti jų ribas ir matmenis, užstatymo intensyvumą, aukštingumą, užstatymo tipą, numatyti servitutus ar inžinerinės infrastruktūros koridorius. Kitaip tariant, tai dokumentas, suteikiantis aiškumą tiek žemės savininkui, tiek investuotojui, tiek visuomenei dėl to, kaip konkreti teritorija gali būti naudojama ir vystoma.

Praktikoje detalusis planas tampa teisiniu pagrindu vėlesniems veiksmams: sklypų pertvarkymui, žemės naudojimo paskirties keitimui, ar teritorijos vystymui etapais. Be jo įprastai neįmanoma pradėti nei privačių, nei viešųjų investicinių projektų.

Svarbu ir tai, kad detaliojo plano sprendiniai yra privalomi visoms institucijoms - jie registruojami Teritorijų planavimo dokumentų registre ir tampa oficialia planavimo dalimi. Tai reiškia, kad jis ne tik suteikia galimybes, bet ir nustato tam tikrus ribojimus, kurių privaloma laikytis.

Kada reikalingas detalusis planas?

Detaliojo plano rengimas yra privalomas tais atvejais, kai nagrinėjama didesnės teritorijos plėtra, arba būtina nustatyti išsamius žemės naudojimo ir užstatymo parametrus. Tokiu dokumentu apibrėžiami užstatymo tankio ir intensyvumo rodikliai, leistinas statinių aukštingumas, užstatymo tipai, statinių išdėstymo principai, susisiekimo bei inžinerinės infrastruktūros sprendiniai. Tai leidžia užtikrinti, kad planuojama teritorijos plėtra būtų aiškiai reglamentuota, teisiškai pagrįsta ir suderinta su savivaldybės bendruoju planu bei kitais teritorijų planavimo dokumentais.

Kuo skiriasi rengimas, keitimas ir koregavimas?

• Rengimas - naujo detaliojo plano parengimas, kai teritorija iki šiol nebuvo suplanuota.
• Keitimas - patvirtinto detaliojo plano esminių sprendinių pakeitimas (naudojimo reglamentų, užstatymo parametrų), atliekamas tokia pačia tvarka kaip rengimas.
• Koregavimas - smulkūs, neesminiai pakeitimai, kurie nekeičia planavimo tikslų ar paskirties; atliekama supaprastinta tvarka.

Reikalingi dokumentai

Norint atlikti kadastrinius matavimus būtina pateikti:

1. Žemės sklypo registro pažymėjimas;
2. Preliminarus arba detalus žemės sklypo planas;
3. Statinių, esančių šiame sklype, registro pažymėjimas;
4. Savininko paso kopija ar savininko įgalioto asmens įgaliojimas ir paso kopija.

Orientacinės paslaugų kainos

Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.

tags: #detalaus #kadastriniai #matavimai