Kokius dokumentus reikia turėti norint įsigyti garažą Lietuvoje?

Pirmą kartą parduodant nekilnojamąjį turtą, savininkui gali iškilti daugybė klausimų, o neturint patirties ir reikiamos informacijos pardavimo procesas gali užsitęsti ir sugaišti nemažai laiko.

Dažniausiai kliūtys kyla dėl netvarkingų nekilnojamojo turto dokumentų. Taigi, kokie dokumentai reikalingi norint parduoti nekilnojamąjį turtą?

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi parduodant nekilnojamąjį turtą

Pirmasis reikalingas dokumentas yra nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Jį galima gauti internetu, prisijungus prie Registrų centro savitarnos.

Šiame išraše pateikiama informacija apie objektą, nuosavybės teisę, taip pat pažymėti galimi apribojimai. Ties 7 punktu „juridiniai faktai“ pažymima jeigu butas yra įkeistas, suvaržyta disponavimo teisė, areštuotas ar kita.

Sekantis žingsnis yra nuosavybės teises į turtą įrodantis dokumentas. Kokio dokumento reikės, galima matyti Registrų centro išrašo 4 punkto dalyje „įregistravimo pagrindas“.

Kitas reikalingas dokumentas yra nekilnojamojo daikto kadastrinė matavimų byla. Ji perduodama keičiantis savininkams. Tačiau jei jos neturite, galite kreiptis į Registrų centrą ir gauti dublikatą.

Jeigu patalpose buvo daryti išplanavimo pakeitimai, tokie kaip sienų griovimas ar pastatymas, bus reikalinga nauja kadastrinė byla ir galbūt projektas.

Išankstinė dokumentų peržiūra

Įvertinti ar visi būtini dokumentai yra tvarkingi rekomenduojama vos pasklebus apie būsto pardavimą. Nors dalį reikalingų pažymų paruošti galima tik artėjant sandoriui notarų biure, tam tikri dokumentai gali būti sutvarkyti ir iš anksto.

Kiekvienam sandoriui įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai. Tai objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgyjimo būdą.

Taip pat pardavimo metu bus reikalinga nekilnojamojo turto registro pažyma. Ją Registrų centre galima užsisakyti artėjant sandoriui, tačiau svarbu įsitikinti, jog joje nebūtų pardavimą apribojančių žymų.

Kitaip tariant, būstas negali būti įkeistas ar apribotas skolomis. Jei vistik Registrų centro pažymoje pažymėti tam tikri kliuviniai, jų sprendimo būdus reikėtų numatyti iš karto.

Būsto pardavimui būtina ir inventorizacijos byla. Tai schema, kuria patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas. Kadastrinių matavimų byla įgijama baigus būsto statybos darbus.

Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.

Pradėjus būsto pardavimo procesą svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiką. Galiojantys, pardavėjų tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė - yra privalomi kiekvieno notarinio sandorio metu.

Dokumentai sandoriui notarų biure

Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas.

Paruošus aukščiau minėtuosius, reikalinga surinkti pažymas, liudijančias, jog su būstu nesiejamos komunalinių ir namo priežiūros paslaugų skolos. Reikalinga atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma, jei namą, kuriame parduodamas būstas, administruoja būtent ji.

Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas. Pastarąjį galima užsisakyti notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų sertifikavimo specialistų.

Taip pat notariniam sandoriui reikalingas nekilnojamojo turto registro išrašas bei pažyma, liudijanti apie pardavimą. Šiuos dokumentus, kaip ir energinio naudingumo sertifikatą, galima užsisakyti notarų biure.

Kiekvienas sandoris - unikalus

Nepaisant įprastų procedūrų, kiekvieno pardavimo atveju, galutinis reikalingų dokumentų sąrašas yra unikalus. Jei parduodamas būstas įgytas santuokoje, tuomet sandorio metu bus reikalingas ir sutuoktinio dalyvavimas, arba jo pasirašytas įgaliojimas.

Jei parduodamame objekte yra registruoti nepilnamečiai, tuomet pardavimui reikės ir teismo leidimo. Esant bendrasavininkų - bus reikalingas jų raštiškas sutikimas parduoti.

Dar sudėtingesnis yra areštuoto būsto pardavimas. Tokie atvejai įprastai sprendžiami individualiai. Kiekvieno pardavimo metu, dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru.

Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.

Kur deklaruoti skardinį garažą?

Deklaruoti skardinį garažą Lietuvoje yra būtina. Aptarsime, kokius žingsnius reikia atlikti ir kokius dokumentus pateikti. Šie veiksmai padės teisingai užregistruoti jūsų turtą pagal įstatymus.

Skaitydami, sužinosite viską apie teisinę garažo deklaravimo pusę. Taip pat išsiaiškinsime, kur reikėtų pranešti apie garažą. Pabaigoje aptarsime, kokie dokumentai būtini ir atsakysime į dažnai užduodamus klausimus.

Skardinio garažo deklaravimas Lietuvoje

Skardinio garažo deklaravimas Lietuvoje atrodo sudėtingas, bet jei vykdysite visus nurodymus, bus lengviau. Pirmiausia, jūsų garažą reikia įregistruoti pastatų registre. Taip patvirtinsite, kad jis laikosi visų taisyklių ir yra legalus.

Kai garažas įregistruotas, reikia pildyti turto deklaraciją. Čia nurodote garažo dydį, vietą ir kitus duomenis. Tai apsaugos jus nuo bėdų su įstatymu ateityje.

Mokėti nekilnojamojo turto mokesčius yra svarbu. Jie skaičiuojami pagal garažo vietą ir vertę. Svarbu laikytis naujausių įstatymų, kad nemokėtumėte per daug ir išvengtumėte baudų.

• Įtraukti garažą į pastatų registrą
• Pateikti turto deklaraciją
• Sumokėti nekilnojamojo turto mokesčius

Laikydami šiuos žingsnius galvos svarstyklose, jūs užtikrinsite, kad skardinio garažo deklaravimas bus sklandus. Visada kreipkitės į atsakingas įstaigas dėl pačios naujausios informacijos. Tokiu būdu išvengsite teisinių ir finansinių problemų.

Teisiniai reikalavimai skardinio garažo deklaravimui

Lietuvoje skardinio garažo statybai ir deklaravimui yra daug taisyklių. Svarbu, kad jis atitiktų teisės aktus. Šie aktai apibrėžia, kaip turi būti statoma.

Kiekvienos savivaldybės savivaldybės reikalavimai taip pat svarbūs. Netinkami projektai leidimo negaus. Tai apima žemės naudojimą ir statybos dydį.

Statyti skardinį garažą galima tik gavus leidimą. Jis būtinas, kad viskas būtų pagal taisykles. Be leidimo, gali tekti garažą nugriauti ir mokėti baudas.

Problemų išvengsite, jei pasikonsultuosite su specialistais. Jie padės pasiruošti dokumentus. Dėl to jūsų garažas atitiks visus būtinus reikalavimus.

Kur pranešti apie skardinį garažą

Kreipkitės į vietinę savivaldybę, norėdami pranešti apie skardinį garažą. Savivaldybės tvarko sklypo ir nekilnojamojo turto įrašus. Jos suteiks visą info apie dokumentus ir kaip juos pildyti.

Kontaktavimas su Registrų centru yra kitas svarbus žingsnis. Jie užtikrina, kad nekilnojamasis turtas būtų tinkamai užregistruotas. Čia informuosite apie skardinį garažą ir gausite būtinus dokumentus.

• Vietinė savivaldybė - pagrindinis šaltinis jūsų sklypo ir nekilnojamojo turto įrašų tvarkymui.
• Registrų centras - užtikrina jūsų nekilnojamojo turto oficialų registravimą.

Laikykitės vietinių teisinių reikalavimų, norėdami sėkmingai pranešti apie skardinį garažą. Teisingas turtą deklaravimas ir patikrinimas, ar garažas atitinka įstatymus, yra svarbu. Tai saugo tiek jus, tiek bendruomenę.

Dokumentai, reikalingi deklaruojant skardinį garažą

Norint sėkmingai deklaruoti skardinį garažą, reikia surinkti kelis dokumentus. Svarbiausi iš jų yra nuosavybės dokumentai, galbūt garažo statybos projektas ir deklaravimo forma. Kiekvieno dokumento pateikimas turi savo eilę ir svarbą.

• Nuosavybės dokumentai: Čia priskiriamos pirkimo-pardavimo sutartys ar paveldėjimo teisės liudijimai. Šie dokumentai parodo, kad garažas priklauso jums. Jie būtini norint atlikti teisėtą deklaravimą.
• Pastato projektas: Jei planuojate statyti ar modernizuoti skardinį garažą, reikia turėti jo projektą. Projektas padeda nustatyti, ar planuojama statyba atitinka saugumo ir teisės aktų reikalavimus.
• Deklaravimo forma: Šią formą reikia atidžiai užpildyti. Joje turi būti visa reikalinga informacija apie garažą. Svarbu, kad pateikti duomenys būtų tikslūs.

Pagrindiniai dokumentai ir jų detalės:

Automobilio saugumas skardiniame garaže

Užtikrinti automobilio saugumą skardiniame garaže yra labai svarbu. Tam reikia imtis svarbių veiksmų. Vienas veiksmingiausių būdų - patikima užrakinimo sistema.

• Įdiegti kokybiškas spynas ar net elektroninius užraktus yra puiki idėja. Tai labai apsunkina vagysčių vykdymą.
• Be to, įrengiant signalizaciją, saugumas dar labiau padidėja. Signalizacija praneša, jei kas nors bando pavogti automobilį. Tinkamas apšvietimas taip pat yra svarbus. Jis atbaido potencialius vagis.
• Jei automobilis pavogiamas, reikia nedelsiant pranešti policijai. Tai padidina šansą automobilį atgauti. Praneškite ir savo draudimo bendrovei, kad gautumėte kompensaciją.
• Apsidraudimas yra protingas sprendimas. Jis padeda sumažinti galimus nuostolius dėl vagystės. Apsaugojus automobilį šiais būdais, jis bus saugus skardiniam garaže.

Dažnai užduodami klausimai apie skardinį garažą

Tie, kurie planuoja įsigyti skardinį garažą, galvoja apie daug klausimų. Jie susimąsto, kaip garažą deklaruoti, prižiūrėti ir naudoti. Šiame tekste pateikiame klausimus ir atsakymus.

• Skardinio garažo nuosavybę galima deklaruoti pateikus būtinus dokumentus vietos valdžiai.
• Skardinio garažo tvarkymui reikia reguliariai valyti ir tikrinti jo būklę.
• Deklaruojant garažą, reikia pateikti nuosavybės dokumentus ir garažo planus. Taip pat gali prireikti leidimų iš atitinkamų institucijų.

Preliminarioji NT pirkimo-pardavimo sutartis

Prieš sudarant NT pirkimo-pardavimo sutartį notaro biure rekomenduojama sudaryti preliminariąją NT pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis - būsimo sandorio garantijos.

Civiliniame kodekse 6.165 str. 1 d. preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę sutartį. Būtina akcentuoti, kad preliminarioji sutartis nėra pirkimo-pardavimo sandoris, tad jos pagrindu turtas nėra perleidžiamas. Sudarydamos šią sutartį šalys susitaria sudaryti sutartį ateityje.

Kaip sudaroma preliminarioji sutartis?

Visų pirma, ši sutartis turi būti rašytinė. Atminkite, žodinis susitarimas neturi jokio teisinio pagrindo ir laikomas negaliojančiu. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad sutartis atitiktų šiuos reikalavimus:

• Tikslumas. Sudarant preliminariąją sutartį nurodykite tikslią sudarymo datą, vietą, vardus, pavardes, asmens kodus ir pateikite kuo išsamesnę informaciją apie nekilnojamąjį turtą. Taip pat tiksliai įrašykite nekilnojamojo turto kainą, mokamo avanso dydį. Būtinai nustatykite terminą iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis.
• Pagrindinės sąlygos. Į preliminariąją sutartį privalu įtraukti pagrindines sąlygas ir įsipareigojimus - nekilnojamojo turto perdavimo terminą, atsiskaitymo būdą, atsakomybę už sutarties nevykdymą.

Pažymėtina, jog atsižvelgus į konkrečią situaciją preliminariojoje sutartyje gali būti pateikta ir daugiau sąlygų. Pavyzdžiui, įsipareigojimas užbaigti nebaigtus statybos darbus, sumokėti įsiskolinimus ir kt. Svarbiausia yra tai, jog preliminariosios sutarties sąlygų be abiejų šalių sutikimo keisti negalima, o sąlygų nesilaikymas vienai ar kitai šaliai užtraukia sutartyje numatytą baudą.

Notarinės NT pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas

Sudarius preliminariąją sutartį, kitas žingsnis - pagrindinės NT pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas notaro biure. Kokių dokumentų prireiks nekilnojamojo turto pardavėjui ir kokius dokumentus turi turėti nekilnojamojo turto pirkėjas?

Nekilnojamojo turto pardavėjui reikalingi dokumentai:

• Nuosavybės dokumentai - pirkimo-pardavimo, mainų, dovanojimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimas ir kt.
• Nekilnojamojo turto registro pažyma.
• Inventorizacijos byla, kuri turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.
• Atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma.
• Buto, namo ar kotedžo energetinis sertifikatas.
• Teismo leidimas, jei parduodama gyvenamoji patalpa ir pardavėjas turi nepilnamečių vaikų.
• Banko ar kreditinės įstaigos sutikimas, jei parduodamas turtas yra įkeistas.
• Pasirašytas sutuoktinio įgaliojimas, jei parduodamas nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje.
• Ištuokos liudijimas, jei pardavėjas išsituokęs.
• Galiojantys, pardavėjo tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė.

Akcentuojama, jog paminėtas dokumentų sąrašas gali kisti priklausomai nuo situacijos. Tad tik atsižvelgus į individualią situaciją galima nurodyti tikslų dokumentų sąrašą, kuris reikalingas pardavėjui pasirašant notarinę NT pirkimo-pardavimo sutartį.

Nekilnojamojo turto pirkėjui reikalingi dokumentai:

• Galiojantys, pirkėjo tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė.
• Perkant nekilnojamąjį turtą su paskola reikia pateikti kredito įstaigos ar banko garantinį raštą arba kredito sutartį.
• Perkant žemės ūkio paskirties sklypą reikia pateikti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimą.

Kaip nepasimesti tarp dokumentų?

Kaip teisingai sudaryti preliminariąją sutartį ir užtikrinti, kad viskas būtų parengta notarinės NT pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui? Geriausias sprendimas - profesionalų pagalba.

Pirkimo-pardavimo sutartis

Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra vienas svarbiausių dokumentų visame būsto įsigijimo procese. Ji įtvirtina teises ir pareigas abiem sandorio šalims - tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

Ši sutartis užtikrina, kad abi šalys veiktų sąžiningai: pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą tokios būklės, kokia nurodyta dokumente, o pirkėjas - sumokėti sutartą kainą nustatyta tvarka.

Esminiai punktai

Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti aiški, konkreti ir apimti visą informaciją, reikalingą tiek pirkėjui, tiek pardavėjui. Kiekviena detalė čia svarbi - net nedidelis netikslumas gali turėti teisinių pasekmių.

• Šalių tapatybė: Sutartyje privaloma nurodyti abiejų šalių tapatybę - vardus, pavardes, asmens kodus, deklaruotas gyvenamąsias vietas. Šis punktas ne tik formalus - jis užtikrina, kad sandoris būtų pripažintas teisėtu.
• Turto aprašymas: Sutartyje turi būti pateiktas tikslus nekilnojamo turto aprašymas, atitinkantis Registrų centro duomenis.
• Kaina ir mokėjimo tvarka: Vienas svarbiausių punktų - kaina ir mokėjimo tvarka. Sutartyje nurodoma bendra suma, atsiskaitymo būdas (pvz., bankiniu pavedimu, kredito lėšomis) ir terminas.
• Nuosavybės perdavimas: Labai svarbu aiškiai nurodyti, kada pirkėjas tampa teisėtu savininku. „Net smulkus formuluotės netikslumas dėl nuosavybės perdavimo gali tapti didelio ginčo priežastimi.

Papildomos sąlygos

Be pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties punktų, egzistuoja ir papildomos sąlygos, kurios suteikia abiem šalims daugiau saugumo bei aiškumo.

• Avansas: Tai garantija, kad pirkėjas rimtai ketina įsigyti turtą, o pardavėjas - neperleis jo kitam asmeniui.
• Perdavimo-priėmimo aktas: Tai priedas prie pagrindinės sutarties, patvirtinantis, kad turtas faktiškai perduotas pirkėjui. Akte nurodoma perdavimo data, turto būklė ir galimi pastebėjimai.
• Įsiskolinimai: Labai svarbu numatyti, kas atsako už komunalines skolas, žemės mokestį ar bendrijos įsiskolinimus. Paprastai pardavėjas įsipareigoja juos padengti iki sutarties pasirašymo dienos. „Papildomos sąlygos - tai tarsi draudimas nuo žmogiškų klaidų.

Notarinis patvirtinimas

Kiekvienas nekilnojamojo turto sandoris turi būti įformintas teisiškai, o tai reiškia, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notaro. Tik po šio veiksmo dokumentas įgyja teisinę galią, o pirkėjas tampa teisėtu savininku.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, visos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys turi būti notarinės formos. Be notaro patvirtinimo sutartis laikoma negaliojančia.

Registracija Registrų centre

Po notarinio patvirtinimo sutartis automatiškai perduodama Registrų centrui, kur įregistruojama naujo savininko teisė. Nuo registracijos momento pirkėjas tampa oficialiu turto savininku. „Notarinis patvirtinimas - tai ne biurokratija, o saugumo garantija.

Dažnos klaidos

Net ir pas notarą pasirašyta sutartis negarantuoja, kad viskas vyks be nesklandumų. Dažnai klaidos atsiranda dar prieš sandorio dieną - dėl skubėjimo, nepatikrintų duomenų ar neapibrėžtų sąlygų.

• Nepatikrintas Registrų centro išrašas: Jame gali būti nurodyta, kad turtas įkeistas, areštuotas arba turi apribojimų (pvz., servitutų). Tokių aplinkybių nepaisymas gali reikšti, kad pirkėjas įsigyja turtą su skolomis ar ginčais.
• Neapibrėžtas atsiskaitymas: Sutartyje turi būti aiškiai apibrėžta, kada ir kaip vykdomas atsiskaitymas. Dalis pirkėjų nurodo tik bendrą kainą, pamiršdami terminus ir sąlygas (pvz., kad suma bus pervesta tik gavus paskolą).
• Atsakomybės nenumatymas: Jei viena šalis nevykdo savo įsipareigojimų (pvz., pirkėjas nesumoka, o pardavėjas laiku neperduoda turto), turi būti numatyta konkreti atsakomybė: baudos, palūkanos ar nuostolių kompensavimas.
• Perdavimo-priėmimo akto ignoravimas: Turtas turi būti perduodamas pagal aiškiai nustatytą datą ir būklę, o tai patvirtinama perdavimo-priėmimo aktu. Dalis pirkėjų šį žingsnį praleidžia, manydami, kad pakanka notarinės sutarties.
• Sutarties neskaitymas: Pasirašant sutartį neverta skubėti - ją būtina perskaityti atidžiai nuo pradžios iki galo. „Skubėjimas - didžiausias priešas nekilnojamojo turto sandoriuose.

DUK apie pirkimo-pardavimo sutartis

• Kokie duomenys privalomi pirkimo-pardavimo sutartyje? Sutartyje turi būti aiškiai nurodyti abiejų šalių duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai ar įmonių rekvizitai), turto adresas, unikalus numeris, kaina, atsiskaitymo tvarka ir nuosavybės teisės perdavimo momentas. Šių duomenų trūkumas gali padaryti sutartį negaliojančią.
• Ar būtina sutartį tvirtinti pas notarą? Taip, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai privalo būti patvirtinti notariškai. Be notaro patvirtinimo sutartis neturi teisinės galios ir negali būti įregistruota Registrų centre.
• Kada pirkėjas tampa teisėtu savininku? Pirkėjas tampa teisėtu savininku po sutarties patvirtinimo notariškai ir jos įregistravimo Registrų centre. Nuo to momento pirkėjas įgyja visas nuosavybės teises į turtą.
• Ar galima pasirašyti preliminarią sutartį? Taip, preliminarioji sutartis leidžia įtvirtinti šalių ketinimus sudaryti galutinį sandorį ateityje. Joje nurodomos kainos, terminai, avansas ir įsipareigojimai. Vis dėlto ši sutartis nesuteikia nuosavybės teisių į turtą.
• Kokios dažniausios klaidos pasitaiko sudarant sutartį? Dažniausiai pasitaikančios klaidos: nepatikrinta turto teisinė būklė, neapibrėžti mokėjimo terminai, trūkstamos garantijos dėl turto būklės ir nepasirašytas perdavimo-priėmimo aktas.
• Ar galima keisti sutarties sąlygas po pasirašymo? Taip, tačiau tik abiem šalims sutikus ir vėl patvirtinus pakeitimus notariškai. Bet kokie vienos šalies padaryti pakeitimai be kitos šalies sutikimo neturi teisinės galios.
• Kas atsako už turto trūkumus po pirkimo? Jei trūkumai buvo nuslėpti ir pirkėjas apie juos nebuvo informuotas, pardavėjas atsako už žalą. Pirkėjas gali reikalauti kainos sumažinimo, nuostolių atlyginimo arba net sutarties nutraukimo.
• Kiek kainuoja notarinis sutarties tvirtinimas? Notarinis mokestis siekia apie 0,37 % nuo turto vertės, bet ne mažiau nei 76 € ir ne daugiau nei 5 000 €. Galutinę kainą lemia sandorio vertė ir papildomi dokumentų rengimo mokesčiai.
• Ar galima pasirašyti sutartį nuotoliniu būdu? Taip, kai kurie notarai siūlo elektroninio tvirtinimo paslaugas per eNotaras sistemą. Tokiu atveju reikalingas kvalifikuotas elektroninis parašas ir prieiga prie internetinės notaro platformos.
• Ką daryti, jei viena šalis nesilaiko įsipareigojimų? Jei viena šalis pažeidžia sutarties sąlygas (pvz., neatsiskaito ar neperduoda turto), kita šalis gali reikalauti sutarties nutraukimo, baudos ar nuostolių kompensavimo. Visi tokie atvejai sprendžiami pagal sutarties punktus arba teismo keliu.

tags: #kokius #dokumentus #reikia #paruosti #garazo #pirkimui