Daugiabučių gyventojams tenka mokėti įvairius mokesčius, skirtus pastato priežiūrai, remontui ir atnaujinimui. Nuo 2025 metų liepos 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nauja daugiabučių namų techninės priežiūros tvarka, kurią inicijavo Aplinkos ministerija. Šie pokyčiai, kuriems pritarė Vyriausybė, esą skirti užtikrinti geresnę daugiabučių namų būklę, sumažinti avarijų riziką ir apsaugoti gyventojų turtą.
Tačiau naujovės reikš ir didesnes išlaidas gyventojams - kaupiamosios įmokos už namo atnaujinimą gerokai išaugs. Aptarkime, kokie mokesčiai yra taikomi daugiabučių gyventojams ir kokie pokyčiai jų laukia ateityje.
Kaupiamosios lėšos
Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje buvo pastatyti iki 1990 metų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, net apie 60 proc. daugiabučių šalyje iškilo 1961-1980 m. Tokių namų techninei būklei išsaugoti nepakanka tik einamosios priežiūros - būtinas nuoseklus ir ilgalaikis atnaujinimas. Senesniuose daugiabučiuose dažnai pasitaiko gedimų: pradeda tekėti stogai, skilti fasadai, užsikemša nuotėkų vamzdynai ar susidėvi šildymo sistemos.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Iki šiol galiojusi tvarka įpareigojo gyventojus privalomai kaupti ne mažiau kaip 3 arba 5 centus už kv. m per mėnesį, priklausomai nuo pastato dydžio. Pagal naująją tvarką šis minimalus tarifas didinamas iki 9 arba 11,5 centų už kv. m. Mažesnis tarifas taikomas didesniems nei 3 000 kv. m ploto daugiabučiams, o didesnis - mažesniems nei 3 000 kv. m.
Minimalus tarifas yra apatinė riba. Jei namas jau kaupia daugiau nei nustatytas minimalus dydis, pokyčio sąskaitoje gali nebūti.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kvadratinį metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš ploto. Skirtumas yra 1,02 cento už kvadratinį metrą per mėnesį.
Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš buto ploto. Tai reiškia, kad kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Keturiasdešimties kvadratinių metrų butui įmoka padidės maždaug keturiasdešimt vienu centu, penkiasdešimties kvadratinių metrų butui maždaug penkiasdešimt vienu centu, šešiasdešimties kvadratinių metrų butui apie šešiasdešimt dviem centais, aštuoniasdešimties kvadratinių metrų butui apie aštuoniasdešimt dviem centais.
Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms. Stogui, vamzdynams, fasadui, laiptinėms ir kitiems bendrojo naudojimo elementams atnaujinti. Tai namo finansinė pagalvė, padedanti planuoti darbus iš anksto ir sumažinti riziką, kad vieną dieną prireiks didelių vienkartinių įnašų.
Gyventojams verta įsidėmėti dar vieną terminą. Nuo 2026 m. liepos 1 d. kaupiamosios lėšos gali padidėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir jei pastato būklė bus įvertinta ne kaip gera.
Valstybės nustatytam minimaliam tarifui gali būti taikomi koeficientai pagal pastato būklę. Jeigu būklė gera, tarifas lieka bazinis. Jeigu vidutinė, tarifas gali didėti du kartus. Jeigu bloga, tris kartus. Jeigu labai bloga, keturis kartus.
Jeigu bazinis tarifas yra 0,1025 euro už kvadratinį metrą, priklausomai nuo pastato būklės penkiasdešimties kvadratinių metrų butui mėnesio įmoka gali sudaryti maždaug penkis eurus, dešimt eurų, penkiolika eurų arba dvidešimt eurų.
Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems arba naujiems daugiabučiams penkerių metų laikotarpiui gali būti taikomas penkiasdešimties procentų mažesnis tarifas. Tai taikoma todėl, kad nauji ar renovuoti pastatai artimiausiu metu įprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.
Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės taisyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionali. Paprastai planuojama kelerių metų, pavyzdžiui, penkerių, laikotarpiui. Planą gali parengti administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas su specialistų pagalba. Planą privalo patvirtinti gyventojų dauguma.
Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis parengia ataskaitas ir supažindina su jomis gyventojus. Vertinimai fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje ir yra matomi savivaldybėms bei institucijoms. Tai reiškia, kad pastato būklė nėra subjektyvi, o paremta oficialiais įrašais.
Kad būtų išvengta didesnių įmokų ateityje, gyventojams verta pasitikrinti taikomą kaupiamųjų lėšų tarifą. Pasidomėti, ar namas turi ilgalaikį remonto planą. Dalyvauti susirinkimuose ir balsavimuose. Įsivertinti, ar planuojami darbai atitinka realius poreikius.
Nekilnojamojo turto mokestis
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra dar vienas mokestis, kurį privalo mokėti daugiabučių gyventojai. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, atsižvelgdama į turto vertę ir paskirtį.
Konkretūs mokesčio tarifai nustatomi pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau - NTMĮ) 6 straipsnį:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 5 dalis);
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai (NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis):
- neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
- viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
- viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
- viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
- viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
- viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 7 dalis).
- Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
- Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus) mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.
Privalomasis daugiabučių draudimas
Dabar pasigirsta siūlymų įvesti privalomą bendrų daugiabučių objektų draudimą, kad nuo to apsaugoti būtų ne tik butai, bet ir visas namas. Lietuvos būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas sako, kad kažkada ir privalomas civilinis draudimas automobilių savininkams atrodė kiek neįprastai, tačiau dabar tai - klausimų nebekelianti praktika šalies keliuose.
Anot A. Čapliko, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko skaudžių nelaimių daugiabučiuose nuo gaisrų ir potvynių iki audrų ar techninių avarijų. Jis pabrėžia, kad tokiais atvejais žala neretai siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų, o padengti nuostolius, deja, bet tenka patiems gyventojams ir ne iš bet kur, o iš valstybės biudžeto ir tik tada, jei rezerve yra lėšų.
Lietuvos būsto rūmų prezidento teigimu, tokios situacijos rodo aiškų poreikį įteisinti privalomą daugiabučių bendrojo naudojimo objektų draudimą, kuris padėtų išvengti finansinių krizių po nelaimių.
A. Čapliko teigimu, tokio draudimo kaina būtų minimali - vos vieno kavos puodelio kaina per mėnesį vienam butui, tačiau tai suteiktų gyventojams finansinį saugumą ir ramybę. Jo vertinimu, kaina butui galėtų siekti 3-6 eurus mėnesiui, priklausomai nuo buto ploto, gyventojų skaičiaus, draudimo apimties, rinkos ir t. t.
Draudimo bendrovės „If“ įmonių turto rizikos valdymo grupės vadovas Saulius Baranauskas patvirtino, kad draudžiant bendrus daugiabučio objektus mėnesio įmoka butui siekia apie 2-4 eurus per mėnesį, priklausomai nuo pasirinktos draudimo apimties. Anot S. Baranausko, įmoka skaičiuojama pagal viso daugiabučio bendrą plotą. Įkainis gali būti nuo 25 iki 50 centų už 1 kv. m. O įmoka vienam butui yra paskirstoma savininkų bendrijos nuožiūra, bet dažniausiai - pagal procentinę užimamo ploto dalį.
Tačiau Aplinkos ministerija kol kas neskuba įvesti privalomo draudimo. Pasak jų, tai paliestų daugybę žmonių ir sukurtų papildomų išlaidų. Ministerijos pozicija aiški - reikia rimto pagrindimo ir veikimo modelio, kuris įtikintų tiek gyventojus, tiek draudimo bendroves.
Kaip paskirstomi mokesčiai bendrijoje?
Pagal Civilinio kodekso 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).
Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...
tags: #kokius #mokescius #moketi #daugiabutyje