Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos pasaulinis jūros lygio pakilimas gali būti gerokai reikšmingesnis, nei manyta iki šiol. Mokslininkai nuolat tiria mūsų klimato pasikeitimus ir ledynų tirpimą.
Antarktidos ledo masės pokyčiai 2002-2021 m. (Šaltinis: Wikipedia)
Klimato kaita ir ledynų tirpsmas
Žemėje jau ištirpo apytiksliai 28 trilijonai tonų ledo. Be kita ko, tyrimas parodė, kad per pastaruosius tris dešimtmečius ledo praradimo tempas labai padidėjo - nuo 0,8 trilijono tonų per metus dešimtajame dešimtmetyje iki 1,3 trilijono tonų per metus 2017 m.
Ledynai padėjo išlaikyti mūsų planetos stabilumą atspindėdami atgal į kosmosą kaip tik tiek saulės energijos, kiek reikia. Šiems ėmus tirpti, jie ima trauktis, o jų pakraščių zonos tampa tamsios spalvos ir ima sugerti saulės šilumą, kuri tirpsmą dar labiau pagreitina. Tokiu būdu priartėjama prie pavojingos ribos, kai vietoje savaiminio planetos vėsinimo ledas pereina į kitą - šildymo - režimą ir būtent tai laikoma vienu iš dramatiškiausių kritinių taškų Žemės sistemoje.
Ledo tirpimas (Šaltinis: amnh.org)
Prognozuojamas jūros lygio kilimas
Manoma, kad Grenlandijos ledynų tirpsmas 7 metrais pakels pasaulio jūrų lygį. Ištirpę vakarų Antarktidos ledynai jūrų lygį pakeltų daugiau kaip 5 metrais, o ištirpus rytų Antarktidoje esantiems ledynams, jis kiltų dar 50 metrų. VU geomokslininkas prof. A. Spiridonovas teigia, kad jei nebūtų to pagreitėjimo, tai iki amžiaus galo, priklausomai, kiek CO2 išmesime, [jūros lygis] gali pakilti nuo 0,5 iki 2 m.
2023 m. spalio 23 d. pasirodė tyrimas, kuriame mokslininkai prognozuoja, kad būtent pastarieji veiksniai lems vakarų Antarktidos šelfinio ledyno ištirpimą nuo kelių dešimtmečių iki poros šimtų metų laikotarpiu.
2021 m. JT klimato institucija - Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) - savo prognozėje paskelbė, kad iki 2100 m. Tačiau TKKK taip pat pažymėjo, kad dėl „su ledo danga susijusių procesų, kuriems būdingas didelis neapibrėžtumas“, kurie nebuvo tiesiogiai įtraukti į jos skaičiavimus, galimas didesnis augimas.
Klaipėdos jūrų uostas (Šaltinis: LRT.lt)
Galimas poveikis
- Pakrančių zonų užtvindymas: Jei ištirptų kažkuri dalis pasaulio ledynų, katastrofiškai būtų užtvindytas Niujorkas. Ne tai kad Niujorkas, bet ištisos šalys būtų paskandintos. Praktikaliai visos pakrantės sunyktų. Na, Klaipėdos nebebūtų.
- Infrastruktūros sunykimas: Esmė tame, kad priekrantėse yra didžioji dalis infrastruktūros ir nuo jos mes esame labai priklausomi, kadangi didžioji dalis visų krovinių yra pervežama vandens keliais. Tad po kažkurio laiko neapsimokėtų nieko palaikyti (infrastruktūros - LRT.lt), reikėtų eiti į miškus.
- Klimato pokyčiai: Kas gali nutikti, kad, ištirpus Grenlandijai, gėlas vanduo plonu sluoksniu padengs visą Šiaurės Atlantą. Tuomet šalto gėlo vandens sluoksnis neleis gilesniems sluoksniams atiduoti šilumos ir tada ji kuriam laikui (200-300 metų) bus įkalinama vandenyne.
Alternatyvios nuomonės ir tyrimai
Tačiau esama autoritetingų mokslininkų, neigiančių tokias liūdnas prognozes. Pasak Monktono, globalinio šilimo vertinimas - aiškiai perdėtas. Dar 1886 metais Svantė Arenijus paskaičiavo, jog padvigubėjus atmosferoje angliarūgštės dujų, Žemėje temperatūra padidės net 8 laipsniais. Nuo to laiko tos angliarūgštės pasaulio pramonė tikrai smarkiai padidino, tačiau 1970 metais atlikti tyrimai parodė, jog temperatūra padidėjo tik 0,5 laipsnio!
Visgi, tai nekeičia pačios protokolo esmės - net jeigu angliarūgštė ir neįtakoja tiesiogiai vykstančių klimato kaitos procesų, visgi gamtos taršą reikia mažinti vien dėl nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių.
Galimi stabilizavimo būdai
Iš principo turime atsisakyti vidaus degimo variklio: didžiąją dalį energijos išgauti ne iš iškastinio kuro, o kitų šaltinių, drastiškai sumažinti CO2 išmetimus. Turime persitvarkyti energetiškai: elektrą gaminti iš kitų šaltinių, elektrifikuoti viešąjį transportą, kad kuo mažiau naudotumėmės automobiliais.
Andrejus Spiridonovas teigia, kad kuo greičiau mes stabilizuosimės, tuo bus geriau. Kiek mums liko? Yra apskaičiuota, kad iki pirmųjų lūžio taškų, kurie pradės katastrofinius perėjimus, liko kažkur 10 metų - 2033 m.
Žiema Vilniuje (Šaltinis: LRT.lt)
Pagrindiniai kritiniai taškai, kuriuos turime pasiekti iki 2033 metų:
- Atsisakyti vidaus degimo variklių.
- Didžiąją dalį energijos išgauti ne iš iškastinio kuro.
- Drastiškai sumažinti CO2 išmetimus.
- Persitvarkyti energetiškai ir elektrifikuoti viešąjį transportą.