Hortenzijų auginimas: dirvožemio pH ir priežiūros ypatumai

Jei ieškote augalų, kurie užpildytų žiedais jūsų sodą, hortenzijos yra vienas iš nuostabiausių ir tinkamiausių variantų.

Hortenzijos (Hydrangea) yra vienos iš gražiausių ir populiariausių gėlių, kurios puošia sodus bei terasas. Šios gėlės žavi savo dideliais žiedynais ir įvairiomis spalvų atspalviais. Hortenzija - dažniausiai tai 1-3 metrų aukščio dekoratyviniai krūmas.

Lietuvos klimatas tinkamas jų auginimui, nes daugelis hortenzijų rūšių atsparūs šalčiui ir lengvai gali išgyventi žiemą. Pasirinkę tinkamą vietą, sutvarkę dirvą ir teisingai pasodinę, padidinsite savo galimybes džiaugtis dideliais, spalvingais hortenzijos žiedais ateinančiais metais.

Hortenzijų sodinimas

Sodinimo laikas yra esminis veiksnys, lemiantis hortenzijų augimo sėkmę. Paprastai hortenzijas galima sodinti pavasarį arba rudenį, tačiau idealus laikas priklauso nuo konkrečios rūšies ir vietovės. Rekomenduojama hortenzijas sodinti ankstyvą pavasarį ir rudenį.

Konteineryje parduodamas hortenzijas galima sodinti visu šiltuyoju sezonu. Pirmiausia reikėtų kruopščiai paruošti vietą. Būsimos augalų vietos dirvožemį būtina gerai išpurenti, išrinkti piktžoles, sumaišyti su puveningomis medžiagomis.

Vietos parinkimas

Kita svarbi sodinimo dalis yra tinkamos vietos pasirinkimas:

• Hortenzijos gerai auga pusiau pavėsyje arba šešėlyje, nes tiesioginis saulės spindulių poveikis gali padaryti žalą jų žiedynams ir lapams.
• Ideali vieta - rytinė pusė, kur augalas gauna ryto saulės, o po pietų būna pavėsyje.
• Tinkamiausi yra purūs, derlingi ir drėgni dirvožemiai.
• Jos mėgsta purų, derlingą ir gerai drenuojamą dirvožemį.

Dirvožemio paruošimas

• Prieš sodindami, įsitikinkite, kad dirvožemis yra gerai paruoštas.
• Jei turite daug dirvožemio, prieš sodindami apsvarstykite galimybę maišyti daug komposto, kad pagerintumėte dirvožemio kokybę.
• Prieš sodinant, rekomenduojama į duobę įmaišyti komposto ar durpių, kad pagerintumėte dirvos struktūrą ir aprūpintumėte augalą maisto medžiagomis.

Sodinimo procesas

Norėdami pasodinti hortenzijas, atlikite šiuos veiksmus:

1. Iškasama sodinimo duobę 3 kartus platesnę nei šaknys. Dažniausiai apie 60 -80 centimetrų. Nors jei dirvožemis skurdus duobę verta daryti platesnę ir gilesnę.
2. Duobės gylis apie 50 - 60, taip kad būtų apie 1,5 šaknų ilgio gylis.
3. Kadangi į gilią duobę pasodinti krūmai vėliau truputį susmenga, juos galima sodinti šiek tiek aukščiau ankstesnės augimo vietos.
4. Padėkite hortenzijas į paruoštas duobes ir užpildykite aplink šaknis dirvožemiu. Šaknys turi būti padengtos dirvožemiu, tačiau antžeminis augalas turi būti virš žemės lygio.
5. Po sodinimo hortenzijas reikia gausiai laistyti, kad dirva būtų gerai sudrėkinta ir šaknys galėtų gerai prigulti.

Puriame dirvožemyje pasodintos hortenzijos gerai augs ir vystysis. Hortenzijos gerai auga dirvožemyje, kuriame yra daug organinių medžiagų. Nors hortenzijos mėgsta drėgną dirvą, jos netoleruoja, kad dirva būtų užmirkusi. Užmirkęs, blogai nusausintas dirvožemis gali sukelti šaknų puvimą. Vos per kelias savaites jūsų hortenzijos gali greitai žūti.

Dirvožemio pH įtaka hortenzijų spalvai

Taip pat, hortenzijų augalams reikia rūgščios dirvos, kurios pH būtų maždaug 5,5. Rūgštus dirvožemis sukelia rožinės spalvos žiedus, o šarminis dirvožemis suteikia mėlynos spalvos žiedus.

Tarkim mėlyna hortenzijų žiedų spalva priklauso nuo antocianų (augalų ląstelių pigmentų) spalvos intensyvumo. Raudonas augalų ląstelių pigmentas esant tam tikromis sąlygomis gali keisti spalvą. Šį reiškinį sukelia aliuminio jonai. Rūgščioje dirvoje aliuminio druskos tirpsta, o šarminės reakcijos dirvožemyje ne. Todėl kai kurios hortenzijų rūšys labai rūgščioje dirvoje žydi mėlynai, o mažiau rūgščioje - raudonai arba rausvai. Vis dėlto reikėtų, jog dirvožemis būtų šiek tiek rūgštus.

Jei norite eksperimentuoti su hortenzijų spalva, galite ne tik mažinti dirvožemio reakcijos ph, bet ir palaistyti sode ar vazone augančias hortenzijas alūno ar aliuminio sulfato tirpalu ( 2 g litrui vandens).

Dirvožemio rūgštingumo nustatymas

Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti atlikite šiuos veiksmus:

1. Pasemkite 10 - 20 g dirvožemio (iš kelių centimetrų gylio) ir suberkite į 100 - 200 ml talpos indą, pripilkite reikiamą kiekį vandens. Pvz.: jei į indą įpylėte 1 cm žemių, vandens užpilkite tiek, kad jo būtų 1 cm virš žemių.
2. Tada indą sandariai uždarykite ir gerai suplakite arba išmaišykite.
3. Po 5 min., mėginiui nusistovėjus, įmerkite vieną indikatorinio popieriaus juostelę į paviršiuje nusistovėjusį tirpalą.
4. Ištraukite ir palyginkite juostelės spalvą su pridėta skale. Skalėje esanti spalva rodys jūsų dirvos PH.
5. Po mėnesio patikrinkite dirvos rūgštingumą ir, jei reikia, vėl panaudokite šį preparatą.

Svarbu! Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą.

Dirvožemio rūgštintuvas

Hortenzijų priežiūra

Hortenzijos yra gana lengvai auginami augalai, tačiau joms reikia tinkamos priežiūros, kad būtų užtikrintas jų sveikas augimas ir gausūs žiedynai. Svarbu reguliariai prižiūrėti savo hortenzijas, kad jos galėtų gerai augti ir žydėti.

Laistymas

• Laistymas: Sodinimo metu ir po sodinimo užtikrinkite pakankamą drėgmę.
• Hortenzijos reikalauja reguliaraus laistymo, ypač sausuoju ir karštu oru.
• Pavadinimas Hydrangea kilęs iš graikų kalbos žodžių hydor (vanduo) ir angeion (indas), kas puikiai atspindi šio augalo meilę drėgmei.
• Laistyti reikia reguliariai ir gausiai, ypač karštomis ir sausomis vasaros dienomis. Svarbu, kad dirvožemis būtų nuolat drėgnas, bet ne permirkęs.

Tręšimas

• Hortenzijos maitinamos trąšomis, turinčiomis daug fosforo, kad būtų užtikrintas gausus žiedynų formavimasis.
• Geriausiai hortenzijos auga, jei vasarą tręšiamos birželį arba liepos mėnesį. Tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis ar joms skirtomis specialiomis trąšomis.
• Galima sėkmingai naudoti mineralines arba organines trąšas. Geriausias būdas tręšti organiniu mėšlu ir (arba) komposto dengimo būdu aplink šaknis, nes duoda puikių rezultatų ir pagerina dirvožemio būklę.
• Hortenzijas reikia reguliariai tręšti, kad jos galėtų gerai augti ir vystytis, taip pat gausiai žydėti. Rekomenduojama tręšti hortenzijas bent kartą per mėnesį nuo pavasario iki vasaros pabaigos.
• Hortenzijas reikėtų tręšti pavasarį ir vasaros pradžioje, naudojant specializuotas, lėto atpalaidavimo trąšas, skirtas hortenzijoms arba rūgščią dirvą mėgstantiems augalams.
• Kai tręšiate hortenzijas, būkite atsargūs, kad nepadaugintumėte ir nesumaišytumėte trąšų kiekio, nes tai gali sukelti per didelę druskos koncentraciją dirvožemyje, kas galiausiai gali kenkti augalų sveikatai.

Vienam augalui naudojamų mineralinių trąšų kiekis priklauso nuo augalo dydžio ir šaknų sistemos. Pertręšimas gali būti daug žalingesnis nei nepakankamas tręšimas. Pertręštos hortenzijos šaknys išdžiūsta ir hortenzija gali būti pažeista ar net žūti.

Turint mažiau patirties hortenzijas geriau tręšti pirktiniais kompleksiniais trąšų mišiniais. Daugiau patirtirties turintys gėlininkai patys susimaišo trąšas reikiamais kiekiais.

Fosforas įtakoja žiedinių pumpurų susidarymą. Tręšiama vėlyvą pavasarį superfosfatu. Apie 10 - 30 g /m2. Kalis leidžia geriau peržiemoti augalui, taip pat įtakoja žiedinių piumpurų stiprumą.

Pavasarį rekomenduojama naudoti trąšas, kuriose yra daugiau azoto, kad būtų skatinamas naujų ūglių ir lapų augimas. Galima naudoti organines arba sintetines trąšas. Organinės trąšos dažnai yra labiau ekologiškos, tačiau jos gali būti lėtesnio veikimo ir reikalauti daugiau laiko, kad būtų pasiektas pageidaujamas poveikis.

Genėjimas

Reikalingas kasmetinis stiprus genėjimas anksti pavasarį. Būtinas kasmetinis stiprus genėjimas anksti pavasarį.

• Pražydėjusios hortenzijos genimos, kad iš bazinių pumpurų iki vasaros išleistų naujus ūglius. Tuomet bus baigtas metų laikų sąlygojamas vystymosi ciklas.
• Didžialapė hortenziją reikia kuo mažiau genėti. Reikia nukirpti sudžiuvusį žiedą, bet, tik po jo, jokiais būdais nekabinant viršutinių pumpurų, nes didžialapė hortenzija žydi ant antramečių ūglių.
• Jei vėlai rudenį ar žiemą genėsime ūglius, augalas kitais metais nežydės, nes nukirpsime ir ant pirmamečių ūglių iš rudens sukrautus žiedpumpurius.
• Pasitaiko, kad didžialapės hortenzijos nukenčia nuo stiprių šalčių. Tokiu atveju po žiemos jas reikia genėti, bet tais metais hortenzijos mažai žydės.
• Peržydėjusius žiedynus galima nukarpyti, bet visus vienmečius ūglius su stambiais pumpurais būtina palikti. Su laiku vien taip karpant hortenzijos šakelės ir žiedai smulkės.
• Kitaip negu didžialapė hortenzija, šluotelinė hortenzija žiemą/pavasario pradžioje stipriai genama. Geriausia genėti po šalčių, kovo mėnesį. Visi paskutinių metų ūgliai gerokai patrumpinami.
• Šluotelinių hortenzijų genėjimas turi du būdus. Pirmiausia, jei jūsų hortenzija auga skurdžiam grunte, nukerpami tik sudžiūvę žiedai. Jei jūsų hortenzija auga geram, drėgnam grunte ir jūsų tikslas turėti didelius žiedus, tuomet kerpame palikdami 2 juosteles pumpurų ant šoninių pernykščių stiebų. Iškerpami viduriniai stiebai. Jei bus palikta daugiau stiebų šakos neatlaiko žiedų svorio ir nulinksta. Kai stiebų pasidaro labai daug galima nukirpti dar žemiau, kad imtų formuotis nauji stiprūs stiebai.
• Šviesiąją hortenzija geriausia genėti pavasarį.
• Genėkite hortenziją pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, kad pašalintumėte negyvas, ligotas ar pažeistas šakas. Pašalinkite sukryžiuotas šakas, kurios gali trintis viena į kitą, nes trinant sukuriamas vabzdžių ar ligų patekimo taškas.
• Hortenzijos reikalauja reguliaraus genėjimo, kad būtų užtikrintas jų sveikas augimas ir forma.

Svarbu! Didžialapės hortenzijos žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jas genėti reikia labai atsargiai, iškart po žydėjimo. Šluotelinės hortenzijos žydi ant pirmamečių ūglių, todėl jas galima drąsiai genėti anksti pavasarį.

Dauginimas

Hortenzijos dauginamos vegetatyviniu būdu, auginiais. Geriausias laikas pavasaris, kovo ir balandžio mėnesiais.

Dažnai hortenzijos išleidžia šakninius auginius, kurie labai tinka dauginimui. 6-8 cm. ilgio auginiai nupjaunami aštriu peiliu ir pasodinami į vazoną ar dėžutę su aukštapelkių durpių ir smėlio mišiniu. Prieš sodinant apatinis lapas atsargiai pašalinamas, Auginiai laikomi ant šviesios palangės, bet ant jų neturi kristi tiesioginiai saulės spinduliai, antraip jie išgarins per daug vandens. Auginius galima apgauti perforuotu plastikiniu maišeliu, tuomet išgaruos mažiau drėgmės, bet oras galės judėti. Labai svarbu, kad auginiai nenuvystų, nes tuomet jie sunkiai įsišaknys.

Ligos ir kenkėjai

• Kartais pasodintų hortenzijų lapai ima gelsti. Tai vadinamoji chlorozė. Ją sukelia per didelis dirvos kalkingumas, augalams trūksta geležies. Kad išvengtume šio nemalonaus reiškinio, jau sodindami įmaišykime į dirvožemį rūgščių humusingų medžiagų.
• Miltligė, tai grybelinė liga, pasireiškianti baltu, miltuotu apnašu ant lapų. Dažniausiai atsiranda dėl prastos oro cirkuliacijos ir didelės drėgmės. Kovai naudojami fungicidai.
• Dėmėtligės ant lapų atsiranda įvairių spalvų ir formų dėmės. Pažeistus lapus reikėtų nedelsiant pašalinti ir sunaikinti, o augalą nupurkšti fungicidais.
• Amarai ir voratinklinės erkės, šie kenkėjai siurbia augalo sultis, todėl lapai gali susisukti ir pagelsti.

Pasiruošimas žiemai

Artėjant žiemos mėnesiams, atsižvelkite į specifinį pasiruošimą ir apsaugą nuo šalčio, priklausomai nuo hortenzijos rūšies. Jos yra ištvermingos, tačiau tai nereiškia, kad net jei išgyvens šią žiemą, kitą sezoną žydės.

• Švelniai pašalinkite sausas ir pūkuotas apatines dalis.
• Viršžemines dalis atsargiai apvyniokite balta neaustine medžiaga.
• Žiemą laistykite hortenzijas. Ypač tada, kai sausa ir žemė nepakankamai įšąla. Augalas net neturėtų ilgai išbūti pamirkęs, antraip žus.
• Jei įmanoma, išimkite hortenziją iš žemės su šaknų apvalkalu ir įdėkite į vazonus patalpoje, kurioje temperatūra yra maždaug 0-5 °C. Reguliariai vėdinkite patalpą ir palaikykite sausą, o ne drėgną dirvožemį.
• Aukštuose konteineriuose lauke auginamas hortenzijas gali pažeisti ankstyvos šalnos arba nudeginti atšiauri dienos saulė. Apsaugokite jas nuo to perkeldami į vakarų pusę ir izoliuodami šaknų sistemą. Galite naudoti antklodę ar veikiau veltinio medžiagą - žiedai palaipsniui pageltonuos ir paruduos, tačiau jie gražiai pagyvins žiemos sodą arba panaudokite juos dekoracijoms.

Populiariausios hortenzijų rūšys Lietuvoje

Lietuvoje labiausiai paplitusios šios hortenzijų rūšys:

* Šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens). Iš jos veislių populiariasios yra ‘Grandiflora’ ir ‘Annabelle’. Šis hortenzijos tipas yra tikrai žinomas dėl savo didelių kreminių baltų gėlių. Kai krūmas pirmą kartą žydi, jis yra šviesiai žalios spalvos. Bręstant gėlei, ji tampa kreminė / ryškiai balta. Šią veislę labai lengva auginti, augalui reikia palaikyti vidutinį drėgnumą, jei ji auginama pavėsyje.* Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata). Patikimas, greitai augantis, atsparus oro taršai augalas, todėl galima auginti ir mieste. Jis yra vienas iš žiemos atspariausių hortenzijų ir taip pat yra atsparesnis sausrai, todėl šios hortenzijos labiau toleruoja saulę nei kitos veislės, tačiau labiau mėgsta rytinę ir popietės saulę. Iš jos veislių papuliariausios yra ‘Vanille Fraise’. Ji ypatingai atspari šalčiams, gali iškęsti ir iki - 20 laipsnių. Auginti vietoje, kurioje būtų tiek saulės tiek dalinio pavėsio. ‘Limelight’ - kompaktiškas krūmas, išauga iki 3 metrų. ‘Melba Fraise’ - Labai panaši į Vanille Fraise hortenzija, kai žiedai subręsta, jie palaipsniui keičia spalvą į braškių- rausvą spalvą, pradedant nuo pagrindo, suteikdami dramatišką dviejų tonų efektą. Tai yra labai stiprus ir atsparus šalnai augalas, turintis stiprius gėlių stiebus, kurie palaiko didžiulį žydėjimą, nenukrypdami.* Didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophylla). Jų spalva įvairuoja nuo rožinės iki mėlynos ir priklauso nuo dirvos rūgštingumo.* Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris) yra vijokliniai krūmai ir gerokai skiriasi nuo savo gentainių. Prie atramų tvirtinasi orinėmis kimbamosiomis šaknimis. Puikiai tinkantis šešėlinei ar į šiaurę nukreiptai sienai.

Hortenzijos rūšis	Ypatybės	Žiedų spalva	Dirvožemio pH
Didžialapė (Hydrangea macrophylla)	Dideli, rutulio formos žiedynai	Nuo baltos, rožinės iki mėlynos	Priklauso nuo pH (rūgštus - mėlyna, šarminis - rožinė)
Šluotelinė (Hydrangea paniculata)	Kūgio formos žiedynai	Balta, rausva, raudona	Nepriklauso nuo pH
Šviesioji (Hydrangea arborescens)	Dideli, kreminiai balti žiedai	Kreminė / ryškiai balta	Nereiklus
Laipiojančioji (Hydrangea petiolaris)	Vijoklinis krūmas	Balta	Purus, derlingas, drėgnas

tags: #koks #ph #turi #buti #chortenzijoms