Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė žmonių mirties priežastis. Nuo šių ligų miršta net apie 18 mln. žmonių kasmet.
Į šią ligų grupę įeina tokios būklės kaip aukštas kraujo spaudimas arba arterinė hipertenzija, žemas spaudimas (hipotenzija), tachikardija, neritmiška širdies veikla (aritmija), širdies permušimai, širdies nepakankamumas, miokarditas, perikarditas ir kitos širdies ligos. Visos šios būklės gali provokuoti infarktą ir insultą, todėl labai svarbu jas diagnozuoti ir gydyti laiku.
Kraujo spaudimas ir jo svarba
Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Nuo jo priklauso, kaip efektyviai organizmas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių.
Kai spaudimas per aukštas ar per žemas, keičiasi širdies, smegenų, inkstų ir kitų organų aprūpinimas krauju, o ilgainiui gali atsirasti organų funkcijos sutrikimų. Vaikų kraujospūdis vertinamas kitaip nei suaugusiųjų, nes jų normos nėra pateikiamos vienodais skaičiais.
Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius: normalus kraujo spaudimas suaugusiesiems matuojant namuose yra mažesnis nei 120/70 mmHg, padidėjęs spaudimas matuojant namuose: sistolinis 120-134 mmHg ar diastolinis 70-84 mmHg.
Jeigu matuojant namuose vidutinis spaudimas ≥135/85 mmHg nustatoma hipertenzija. Vyresnio amžiaus žmonėms kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei jaunystėje, tačiau tai nereiškia, kad jiems galioja kitokios normos - diagnostinės ribos senjorams yra tokios pačios kaip suaugusiesiems ir hipertenzija nustatoma nuo 135/85 mmHg.
Vis dėlto su amžiumi kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, todėl sistolinis kraujospūdis populiacijoje natūraliai linkęs kilti. Viršutinis - sistolinis spaudimas - parodo jėgą, kuria širdis išstumia kraują. Apatinis - diastolinis - rodo spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja.
Aukštas kraujospūdis (Hipertenzija)
Aukštas spaudimas gali vystytis dėl kelių veiksnių: genetinio polinkio, streso, mažo fizinio aktyvumo, druskos pertekliaus, rūkymo, inkstų ar skydliaukės ligų. Tačiau viena dažniausių priežasčių - padidėjęs kūno svoris.
Dažniausiai hipertenzija nejaučiama: nėra nei skausmo, nei akivaizdžių signalų. Dalis žmonių patiria galvos skausmus, dusulį, svaigulį, bet tai nėra patikimi požymiai. Ilgai padidėjęs spaudimas didina širdies infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo, regos pažeidimo riziką.
Pirmiausia gali būti reikalinga gyvenimo būdo korekcija: rekomenduojama valgyti mažiau druskos ir perdirbto maisto, siūloma vartoti daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, skaidulų; rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas (150 min.
Jeigu aukštą kraujospūdį lemia padidėjęs kūno svoris, vien tik spaudimo stebėjimas problemos neišsprendžia - būtina spręsti pačią priežastį. Apie 5 kg svorio sumažėjimas vidutiniškai sumažina kraujospūdį maždaug −4.4/−3.6 mmHg.
Tai nereiškia, kad aukštas spaudimas visuomet susijęs tik su padidintu svoriu - tai gali lemti genetika, hormonų pusiausvyros pokyčiai ar ilgalaikiai metaboliniai procesai.
Žemas kraujospūdis (Hipotenzija)
Žemas kraujospūdis gali būti tiek fiziologinis (kai kurių žmonių rodmenys natūraliai žemesni ir tai jiems normalu), tiek susijęs su konkrečiais veiksniais. Dažniausios priežastys - dehidratacija, mitybos nepakankamumas, per mažas kraujo tūris po kraujavimo ar infekcijos, ilgalaikis stovėjimas, staigus atsistojimas, taip pat vaistai nuo hipertenzijos, antidepresantai ar diuretikai.
Lengvesniais atvejais hipotenzija nesukelia jokių pojūčių. Tačiau jei kraujospūdis nukrenta labiau, žmogus gali jausti galvos svaigimą, nestabilumą, silpnumą, pykinimą, neryškų matymą, šaltą prakaitą ar bendrą nuovargį.
Ortostatinė hipotenzija - kai spaudimas krenta atsistojus - gali sukelti trumpalaikį „aptamsėjimą“ akyse. Nors žemas spaudimas paprastai kelia mažiau rizikų nei aukštas, labai žemas kraujospūdis gali sutrikdyti smegenų, inkstų ar širdies aprūpinimą krauju.
Tai ypač pavojinga, jei hipotenziją sukelia infekcija, didelis kraujo netekimas ar sunkus dehidratacijos epizodas - tokiais atvejais reikalinga neatidėliotina pagalba.
Pirmiausia svarbu nustatyti priežastį - ar spaudimas žemas dėl skysčių trūkumo, ar dėl vaistų, ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai padeda didesnis skysčių suvartojimas, reguliarus valgymas, lėtesnis atsistojimas, kompresinės kojinės ir fizinio aktyvumo didinimas.
Kai kuriems žmonėms naudinga vartoti šiek tiek daugiau druskos, bet tai turi būti daroma tik gydytojo patarimu.
Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?
Matavimas turėtų būti atliekamas ramybės būsenoje, atsisėdus, po kelių minučių poilsio. Manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto. Geriausia matuoti ryte ir vakare kelių dienų laikotarpiu - taip matyti tikrieji rodmenys.
Normalų kraujospūdį palaiko keli kasdieniai įpročiai, veikiantys kompleksiškai. Svarbiausia - subalansuota mityba. Joje turėtų būti mažiau druskos, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, o daugiau daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų.
Tokia mityba padeda palaikyti ir normalų kūno svorį, kuris daugelio žmonių atveju turi didelę įtaką kraujospūdžiui. Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi - tai vienas veiksmingiausių būdų be vaistų sureguliuoti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Ne mažiau svarbus ir streso valdymas, nes ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą. Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus dienos ritmas padeda kraujotakai stabilizuotis ir palaikyti pastovesnius rodmenis.
Prieširdžių virpėjimas ir kraujo spaudimas
Lėtinės širdies ligos, dažniausiai aukštas ir negydomas kraujo spaudimas, gali išprovokuoti daugybę pavojingų būklių, viena iš jų - prieširdžių virpėjimas (PV). Tai širdies ritmo sutrikimas, kuomet širdis plaka nereguliariai, labai dideliu greičiu.
PV metu dėl didelio širdies susitraukimo dažnio širdis nespėja prisipildyti krauju, todėl organizmas nepakankamai aprūpinamas krauju, taip pat didėja trombų susidarymo tikimybė. Priklausomai nuo širdies ligos gali pasireikšti skirtingi prieširdžių virpėjimo simptomai.
Dažniausiai dėl šiai būklei būdingo širdies nepakankamumo jaučiamas greitas nuovargis, galvos svaigimas, sumažėjęs fizinis pajėgumas. Sutrikęs pulsas lemia diskomfortą krūtinės srityje, gali būti jaučiami širdies permušimai, skausmas, neįprastai greitas širdies plakimas.
Yra ir toks PV tipas kurio metu pacientas gali nejausti visiškai jokių simptomų, dėl ko liga gali likti nepastebėta net kelis metus. Dėl to, kad prieširdžių virpėjimas, kaip ir praktiškai bet kokia aritmija, gali pasireikšti pacientui nejaučiant jokiu simptomų labai svarbu reguliariai tikrintis pas savo šeimos gydytoją arba kitais būdais stebėti širdies būklę.
Manoma, kad net apie 70% PV lieka nepastebėti. Pažangūs kraujospūdžio matuokliai, tokie kaip pvz. „Microlife BPB3“ gali nustatyti prieširdžių virpėjimus (funkcija AFIB).
Pagal statistiką, kuo senesnis žmogus tuo yra didesnė PV pasireiškimo rizika. Prieširdžių virpėjimas pasireiškia 5% žmonių nuo 65 metų ir net 14% senjorų virš 85 metų. Taigi, mes rekomenduojame kraujospūdžio matuoklius su funkcija AFIB vyresniems pacientams, sulaukusiems 65-70 metų.
Jeigu turite kraujo spaudimo matuoklį su šia funkcija ir matavimo metu nustatomas prieširdžių virpėjimas nedelsiant pasikonsultuokite su savo gydytoju. Žemesnio lygio kraujo spaudimo matuokliai (pvz. „Microlife BPA2“, „Omron M2 classic“, „Omron M3 comfort“) nustato tik pulso aritmijas. Prieširdžių virpėjimas yra priskiriamas prie šio tipo ritmo sutrikimų.
Apibendrinant prieširdžių virpėjimas yra pakankamai pavojinga būklė, tačiau ypač sunerimti turėtų senjorai virš 70 metų ir pacientai, kuriems diagnozuota arterinė hipertenzija, aritmija, širdies nepakankamumas ar kitos lėtinės širdies ligos.
Žemas kraujospūdis ir miokardo infarktas
Miokardo infarktas - tai ūminė, gyvybei pavojinga būklė, kai dalis širdies raumens negauna pakankamai deguonies dėl užsikimšusios širdies kraujagyslės. Daugelis žmonių mano, kad infarkto metu spaudimas visada būna labai aukštas.
Tačiau tiesa - kur kas sudėtingesnė. Vieniems spaudimas infarkto metu būna itin aukštas, kitiems - staiga nukrenta iki pavojingai žemo lygio. Spaudimo pokytis dažnai yra pirmas signalas, kad organizme vyksta kažkas labai rimto.
Todėl suprasti, kaip elgiasi kraujospūdis infarkto metu, gali padėti laiku atpažinti pavojų ir išgelbėti gyvybę.
Kraujo spaudimo vaidmuo infarkto metu
Kraujo spaudimas infarkto metu - tai ne tik skaičius tonometre. Jis parodo:
- Kaip organizmas reaguoja į skausmą, stresą ir kraujotakos sutrikimą
- Kaip efektyviai širdis pumpuoja kraują
- Ar yra grėsmė širdies nepakankamumui ar šokui
Infarkto metu kraujo spaudimas gali keistis labai greitai: vieniems jis pakyla dėl streso, skausmo, adrenalino, kitiems - staiga krenta, ypač jei širdis nustoja efektyviai dirbti.
Būtent todėl gydytojai visada pirmiausia tikrina kraujospūdį ir pulsą, kai įtariamas širdies smūgis.
Padidėjęs spaudimas (hipertenzija) kaip reakcija į skausmą ar stresą
Dažnai infarkto pradžioje žmogus patiria stiprų fizinį ir emocinį stresą - kūnas reaguoja į skausmą, paniką, adrenalino išsiskyrimą. Tokiu atveju:
- Spaudimas gali pakilti iki 160-200 mmHg sistolinio (viršutinio) rodmens
- Širdies ritmas pagreitėja
- Prasideda prakaitavimas, nerimas, galvos svaigimas
Tai - natūrali organizmo reakcija į „kovok arba bėk“ būseną. Tačiau padidėjęs spaudimas gali dar labiau apkrauti širdį ir pagilinti infarkto pažeidimus.
Staigus spaudimo sumažėjimas (hipotenzija) - pavojingas signalas
Kai kuriais atvejais, ypač jei pažeista didelė širdies raumens dalis, širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo. Tuomet spaudimas gali labai greitai kristi:
- Sistolinis spaudimas sumažėja iki 90 mmHg ar net mažiau
- Pulsas silpnas, galimas sąmonės praradimas
- Oda išblykšta, atsiranda šaltas prakaitas, pykina
Tai ženklas, kad organizmas jau negauna pakankamai kraujo, o svarbiausi organai - smegenys, inkstai - gali pradėti nebeveikti. Tokiu atveju žmogui būtina nedelsiant suteikti medicinos pagalbą, nes gresia kardiogeninis šokas - gyvybei pavojinga būklė.
Ką rodo aukštas spaudimas infarkto pradžioje?
Daugeliui žmonių, ypač infarkto pradžioje, stebimas žymus kraujospūdžio padidėjimas - tai dažnai yra reakcija į:
- stiprų skausmą krūtinėje
- baimę ir paniką
- organizmo stresinį atsaką (adrenalino šuolį)
Įprastai gali būti matuojami tokie rodikliai: 160-180 mmHg (sistolinis) ir 90-110 mmHg (diastolinis). Pulsas gali būti padažnėjęs, bet tvarkingas. Žmogus gali jausti širdies plakimą, spaudimą smilkiniuose, nerimą.
Svarbu: toks spaudimas dar nereiškia, kad infarktas „lengvas“. Aukštas spaudimas papildomai apkrauna širdį, o ilgainiui (jei širdies raumuo silpnėja) gali pereiti į pavojingą spaudimo kritimą.
Ką reiškia labai žemas spaudimas infarkto metu?
Kraujospūdžio sumažėjimas dažniausiai rodo, kad širdis nebegali užtikrinti normalios kraujotakos. Tai gali būti ženklas, kad:
- Pažeista didelė širdies dalis (ypač kairysis skilvelis)
- Vystosi širdies nepakankamumas ar net kardiogeninis šokas
- Yra vidinis kraujavimas ar kitos komplikacijos
Tipiniai rodikliai: 90 mmHg ir mažiau (sistolinis). Pulsas gali būti silpnas, nereguliarus. Žmogus jaučia alpimą, gali prarasti sąmonę.
Toks spaudimas - labai pavojingas, ir dažnai būna blogos prognozės ženklas, jei neatliekama skubi intervencija.
Kada spaudimo pokyčiai rodo grėsmingą būklę?
Nors pats kraujospūdis yra svarbus rodiklis, dar svarbiau - kokie simptomai jį lydi. Infarkto metu pavojinga tiek staigi hipertenzija, tiek dar labiau - staigus spaudimo kritimas. Ypač svarbu įvertinti visumą: kraujospūdį, pulsą, pojūčius ir elgesio pokyčius.
Pavojingi simptomai
Jei pastebimi šie požymiai - reikėtų labai rimtai įtarti ūminę širdies būklę:
- Spaudimas krūtinėje: spaudžiantis, gniaužiantis ar deginantis skausmas, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį
- Staigus kraujospūdžio kritimas arba labai aukštas spaudimas, kuris nesumažėja ilsintis
- Šaltas prakaitas, šaltos rankos ar kojos
- Silpnumas, galvos svaigimas, noras prigulti
- Alpimas arba sąmonės praradimo epizodai
- Greitas, netaisyklingas arba labai lėtas pulsas
- Dusulys, oro trūkumas net ramybės būsenoje
Šie simptomai, ypač jei pasireiškia kartu, gali reikšti infarktą ar širdies nepakankamumą, kuriam reikia skubios pagalbos.
Kada būtina skubiai kviesti greitąją?
❗ Jei bent vienas iš šių dalykų pasireiškia - nedelskite nė sekundės:
- Krūtinės skausmas ar spaudimas, trunkantis ilgiau nei 5 minutes
- Kraujospūdis < 90/60 mmHg arba > 180/110 mmHg, ir žmogus jaučiasi blogai
- Sąmonės netekimas, sumišimas, kalbos sutrikimas
- Ūmus silpnumas, dusulys ar širdies plakimas
📞 Skambinkite 112 - nebandykite „išlaukti“, nes per pirmąsias 2 valandas infarkto metu nustatomas didžiausias mirtingumas, jei nesuteikiama pagalba.
Geriau iškviesti medikus be reikalo, nei per vėlai. Infarktas gali pasireikšti ir be klasikinio skausmo - ypač moterims, pagyvenusiems ar sergantiems diabetu.
Kraujospūdžio matuokliai: tipai ir pasirinkimas
Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.
Kraujospūdžio matuoklių tipai
Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai
Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių.
Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus. Tokiu atveju jums tinkamesnis bus automatinis kraujospūdžio aparatas. Bet jei visgi mokate naudoti mechaninį spaudimo matuoklį, galite įsigyti B.WELL MED-63 matuoklį.
Automatiniai matuokliai
Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą.
Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
- Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
- Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą. Itin patogus pasirinkimas gali būti OMRON RS4, automatinis riešinis kraujospūdžio matuoklis.
Pusiau automatiniai matuokliai
Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.
Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?
Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:
- Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
- Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
- Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
- Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą. Puikus pasirinkimas gali būti Omron kraujospūdžio matuoklis.
- Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau.
Žinoma, visuomet galite pasidomėti ir kitų vartotojų atsiliepimais apie skirtingus modelius, kad pasirinkti būtų lengviau. Bet visgi, koks geriausias kraujospūdžio matuoklis bus būtent jums, priklauso nuo individualių poreikių.