Siekiant sudaryti neįgaliesiems žmonėms tokias pat galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, kokias turi sveikieji, būtina užtikrinti tinkamą aplinkos pritaikymą. Vienas svarbiausių aspektų - patogus ir saugus patekimas į pastatus ir judėjimas juose. Liftai yra būtini daugiaaukščiuose pastatuose, tačiau svarbu, kad jie būtų tinkamai pritaikyti neįgaliesiems.
Lietuvoje jau sukurtas teisinis pagrindas, padedantis spręsti opiausias neįgaliųjų žmonių problemas, vienas svarbiausių dokumentų yra Statybos įstatymas. Jo privaloma laikytis projektuojant naujus ar rekonstruojant senus pastatus, planuojant miestų ir miestelių teritorijas.
Šiandien daugelis visuomeninių pastatų jau projektuojama ir statoma atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. Tačiau vis dar pasitaiko pastatų, kuriuose nėra įvykdomi papildomi reikalavimai, todėl mes stengsimės atkreipti dėmesį ne į visų neįgaliųjų, o į aklųjų ir silpnaregių reikalavimus.
Bendrieji reikalavimai
Prieš liftą turi būti pakankama erdvė judėjimui. Plotas prieš liftą priklauso nuo apsilankančių asmenų skaičiaus, 2 asmenims reikia 1 m2.
Lifto iškvietimo mygtukas turi būti prie lifto durų 85 cm aukštyje nuo grindų. Jis turi būti apie 25 cm2 ploto, gerai apčiuopiamas, apvalios arba kvadrato formos. Spaudžiant mygtuką, turėtų pasigirsti aiškus paspaudimo garsas. Sensoriniai mygtukai netinka. Šalia iškvietimo mygtuko iškilusiais 2 cm dydžio skaitmenimis apie 2 cm atstumu tarp ženklų turėtų būti nurodytas aukštas. Per arti vienas kito parašytus ženklus sunku perskaityti. Iškilusius ženklus yra lengviau perskaityti nei įgilintus. Esant būtinybei, užrašai turėtų būti pateikti Brailio raštu. Žinotina, kad 85 cm atstumu nuo grindų užrašytus taktilinius ženklus jau yra sunku perskaityti.
Lifto kabina turėtų būti:
- 1,1 m pločio ir 1,4 m ilgio,
- geriausiai tiktų 1,4 m pločio ir 1,4 m ilgio kabina.
Poliklinikose, ligoninėse ir slaugos namuose lifto kabina turi būti mažiausiai 1,5-2,1 m dydžio. Duryse turi būti įtaisytos sensoriais valdomos užtvaros, kad durys nesuspaustų įlipančio ar išlipančio asmens. Lifto kabinoje prie sienų turi būti pritvirtintos rankenos 85-100 cm aukštyje.
Asmenims, judantiems su invalido vežimėliais, lifto valdymo tablo turi būti įrengtas 85 cm aukštyje, o akliesiems ir silpnaregiams 1,3 m aukštyje. Silpnaregiams tokią tablo lengviau perskaityti su lupa. Akliesiems būtų patogu naudotis vertikalia tablo, nes tokioje tablo patogiau atskaičiuoti reikalingą aukštą.
Mygtuko liečiamasis paviršius turėtų būti apvalus arba kvadratinis ir ne mažesnis kaip 25 cm2. Mygtukai turi būti iškilūs. Atstumas tarp mygtukų turėtų būti 5-10 mm. Avarinio iškvietimo ir sustabdymo mygtukas turėtų būti atitrauktas nuo pagrindinių mygtukų apie 50 mm. Šie mygtukai turėtų būti kitokios formos, skirtingos paviršiaus struktūros ir spalvos. Skaičiai ir raidės turėtų būti 2 cm dydžio ir iškilę 2 mm. Akliesiems reikia pateikti informaciją Brailio raštu. Kiekvienu atveju tarp mygtukų ir taktilinių užrašų turi būti 2 cm atstumas, kad ją būtų galima perskaityti. Lifto valdymo tablo ir kabina turi būti pakankamai apšviesta.
Projektuojamuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose būtina užtikrinti galimybę NŽ laisvai patekti į juose esančius pritaikytus butus. Lifto neturinčiuose gyvenamuosiuose namuose butai NŽ turi būti planuojami pirmame pastato aukšte. Pritaikytuose butuose būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti ir naudotis visomis buto patalpomis. Butai žmonėms su regos sutrikimai turi būti planuojami ne aukščiau ketvirto aukšto.
Jei visuomeninės paskirties statinyje įrengiami liftai, iki žemiausios lifto sustojimo vietos turi būti įrengtos prievažos ar įrenginiai, skirti neįgaliesiems pasikelti.
NŽ informaciniai ženklai, nuorodos, užrašai, schemos turi būti įrengti 1500-4500 mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus. Prie durų šie ženklai turi būti kabinami ant sienos iš tos pusės, kur yra durų rankena. NŽ informacinių ženklų, nuorodų, užrašų, schemų raidės, skaičiai, matmenys, piešiniai turi būti kontrastingi (šviesus tamsiame fone arba atvirkščiai), ženklų paviršius matinis, neblizgus. Šriftas turi būti aiškus ir gerai įskaitomas. NŽ informacijos ženklai turi būti ne mažesni kaip 150 x 150 mm.
Visos NŽ skirtos patalpos žymimos NŽ ženklų. Įvairios iškabos ir nuorodos turi būti tokios, kad jomis galėtų naudotis ir sutrikusio regėjimo žmonės. Iškabų raidės turi būti aiškiai skaitomos, geriausiai matomas juodas tekstas baltame fone. Raidžių dydis - ne mažesnis kaip 15 mm. Galima naudoti reljefines raides, tada reljefas turėtų būti 0,5-1 mm. Užrašai, skirti skaityti iš nedidelio atstumo, turi būti kabinami 1400-1600 mm aukštyje nuo grindų lygio.
Pagrindiniai lifto kabinos dydžiai, atitinkantys neįgaliųjų poreikius:
| Patalpos tipas | Lifto kabinos dydis |
|---|---|
| Standartinis | 1,1 m pločio ir 1,4 m ilgio (geriausia 1,4 m x 1,4 m) |
| Poliklinikos, ligoninės, slaugos namai | Mažiausiai 1,5 m x 2,1 m |
Šie matmenys užtikrina, kad neįgalieji galėtų patogiai įvažiuoti ir manevruoti su vežimėliais, taip pat naudotis lifto valdymo įranga.
Neįgaliojo ženklas
Papildomi reikalavimai
Be tinkamo lifto dydžio, svarbu atsižvelgti ir į kitus aspektus, užtikrinančius neįgaliųjų patogumą ir saugumą:
- Apšvietimas: Lifto kabina ir prieigos prie lifto turi būti gerai apšviestos.
- Kontrastas: Naudoti kontrastingas spalvas, kad būtų lengviau orientuotis.
- Taktiliniai elementai: Įrengti iškilius mygtukus ir užrašus Brailio raštu.
- Saugumas: Užtikrinti, kad lifto durys būtų saugios ir nesuspaustų keleivių.
Taip pat svarbu, kad pastatuose, kuriuose juda didelis žmonių srautas, laiptai būtų įrengti šalia eskalatorių ir keltuvų. Eskalatoriai ir pakėlimo juostos turi būti 58-110 cm pločio. Pakėlimo juostos be nuolydžio skirtos ilgesniems atstumams įveikti, kaip pvz., oro uostuose, gali būti kitokio pločio. Nuolydis turi būti 6% ir ne didesnis, kad juo galėtų naudotis ir asmenys su invalidų vežimėliais. Eskalatorių pasvirimas turi būti ne didesnis 30%. Eskalatorių ir kėlimo juostų judėjimo greitis max 0,5 m/s.
Reikia pastebėti, kad mobilūs aklieji ir silpnaregiai savarankiškai važiuoja kėlimo juostomis ir eskalatoriais, nes, kaip ir kiti asmenys, jie turi teisę lengviau įveikti reikiamą atstumą.
Visuomeninių pastatų grindys turi būti lygios, neslidžios. Vokietijoje galioja specialūs nurodymai grindų dangoms, kuriais vadovaujasi architektai ir projektuotojai. Banguoto paviršiaus plokštės taip pat gali būti slidžios, kai jos bus šlapios, dulkėtos, padengtos lapais.
Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rekomendavimu, aklųjų orientavimąsi visuomeniniuose pastatuose gali palengvinti įspėjamieji paviršiai. Įspėjamasis paviršius turi būti lengvai valomas, jis neturėtų būti slidus, neapledėti, padarytas taip, kad už jo neužkliūtum ir nepaslystum. Įspėjamasis paviršius turėtų būti reljefinis. Rekomenduojamas reljefas - sinuso formos bangelės formos. Santykis tarp bangelių pakilimo ir įdubimo turėtų būti 3±1mm. Įspėjamieji paviršiai turi būti įrengti taip, kad juos būtų patogu pajusti su lazdele arba kojomis. Įspėjamieji paviršiai gali būti atlikti iš betono, keramikinių plytelių, kietos gumos, metalo. Pritaikytos trasos gali padėti rasti kelią nuo visuomeninio transporto stotelės iki pastato.
Likus 30 cm iki pandusų ir laiptų, turėtų būti įrengti įspėjamieji paviršiai. Jei pritaikyta akliesiems trasa veda nuo įėjimo iki laiptų ar panduso, tai įspėjamasis kvadratas gali būti prie dešiniojo laiptų turėklo. Silpnaregiams tai galėtų būti kontrastingų spalvų kvadratas. Jis turėtų būti pakankamai apšviestas dienos arba dirbtine šviesa.
Iš sienų neturėtų išsikišti: gaisro gesintuvai, šiukšlių dėžės, kavos aparatai ir kt. Vestibiuliuose neturėtų būti stiklinių pastatomų reklamos stendų, nes aklasis gali už jų užkliūti. Kongresų rūmuose, klinikose ir pan. akių lygyje ant sienos turėtų būti nubrėžta kontrastinga juosta. Vestibiuliuose turėtų būti kuo mažiau baldų, taip pat jie neturėtų išsikišti į praėjimo takus. Praėjimas turėtų būti ne siauresnis kaip 1,5 m. Ilgesniuose nei 15 m koridoriuose praėjimo takas turėtų būti ne siauresnis nei 1,8 m.
Įstaigų, kanceliarijų ir kt. Įvairūs garsai padeda akliesiems orientuotis aplinkoje. Kompresoriaus, šaldytuvo, ventiliatoriaus, lifto, kambarinio fontano garsai gali padėti akliesiems orientuotis aplinkoje. Be kasdieninių garsų, gali būti naudojami specialūs perspėjamieji arba informuojantieji signalai.
Atliekant patalpų apdailą, reikėtų naudoti kontrastinių spalvų derinius, pvz., grindų danga - šviesi, durys - tamsios, sienos - šviesios, kiliminė danga - tamsi. Tokiu būdu sutrikusio regėjimo žmonės gali lengviau orientuotis patalpose.
Laikantis šių reikalavimų, galima užtikrinti, kad liftai būtų patogūs ir saugūs visiems, įskaitant neįgaliuosius.