Koks turi būti cukraus kiekis kraujyje: norma ir svarbūs aspektai

Cukraus kiekio kraujyje stebėjimas yra itin svarbus aspektas, siekiant užtikrinti gerą sveikatą ir išvengti rimtų ligų. Supratimas, kas yra normalus cukraus kiekis ir kaip jį stebėti, padės kiekvienam pasirūpinti savo sveikata. Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga.

Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l.

Cukraus kiekis kraujyje yra svarbus sveikatos rodiklis, kuris gali atskleisti informaciją apie organizmo medžiagų apykaitą, ypač angliavandenių. Cukraus kiekis kraujyje gali būti matuojamas skirtingais metodais, tačiau dažniausiai pasitaiko dvi pagrindinės vertės: gliukozės kiekis tuščiu skrandžiu ir gliukozės kiekis po valgio.

Jeigu nustatomas 5,6-7,5 mmol/l gliukozės kiekis, laikoma, kad žmogui yra prediabetas. Gliukozės tyrimai parodo pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią, ligą - cukrinį diabetą (CD). Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu cukraus kiekiai dažnai svyruoja.

Gliukozė - tai angliavandenis, kuris teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ji ypač svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas insulinas. Esant sutrikusiam gliukozės pasisavinimui (insulino trūkumui ar audinių receptorių atsparumui jam), gliukozės koncentracija kraujyje ima didėti ir organizmo ląstelės „badauja“.

Cukrinis diabetas - liga, kurios metu organizme sutrinka gebėjimas panaudoti gliukozę. Sergant cukriniu diabetu reikia nuolat stebėti gliukozės (organizmo cukraus) kiekį. Tam naudojamas gliukozės matuoklis - gliukomatis.

Siekiant išvengti sunkių CD komplikacijų, rekomenduojama nuolat kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje (tai dar vadinama glikemija). Sergant cukriniu diabetu ir nekontroliuojant gliukozės kiekio organizme, komplikacijas sukelti gali lėtinė hiperglikemija ar hipoglikemija.

Hiperglikemija - ypač didelis gliukozės koncentracijos svyravimas, kai gliukozės kiekis viršija 5,5 mmol/l. Ne mažiau svarbu išvengti ir hipoglikemijos - organizmo cukraus koncentracijos kraujyje sumažėjimas žemiau nei 3,5 mmol/l. Šių atvejų pasekmės - labai pablogėjusi sergančiojo cukriniu diabetu sveikata bei gyvenimo kokybė.

Ilgalaikę gliukozės kontrolę atspindintis hemoglobinas (HbA1c) suteikia informacijos apie vidutinę gliukozės koncentraciją, bet nepadeda sužinoti svyravimų. Todėl CD gydymas nebeįsivaizduojamas be savikontrolės - gliukozės koncentracijos kraujyje matavimo.

Gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas

Gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas - labai svarbus, norint valdyti cukrinį diabetą. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad nesvarbu kokio, 1 ar 2 tipo, CD sergama, kuo dažniau tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje, tuo hemoglobinas (HbA1c) yra mažesnis.

Vienas paprasčiausių būdų stebėti glikemiją - matuoti gliukozės koncentraciją organizme kraują paimant iš piršto, tam naudojant diagnostines juosteles gliukozei nustatyti. Įvairių gamintojų technologijos skirtingos, bet dauguma šių prietaisų matuoja elektrines kraujo savybes ir taip nustato gliukozės koncentraciją kraujyje.

Kai gliukozės koncentracija kraujyje gliukomačiu matuojama 5-7 kartus per savaitę, rezultatas būna dvigubai geresnis nei nematuojant. Paprastai, sekti gliukozės kiekį kraujyje reikėtų kiekvieną dieną bent kelis kartus prieš valgant bei 2 val. po valgio. Kai cukraus kiekis matuojamas tik vieną kartą per dieną ryte (nepavalgius), rezultatai dažnai būna neparodantys tikrosios padėties.

Besigydantiems geriamaisiais vaistais, rekomenduojama atlikti intensyvius tikslinius glikemijos matavimus - 7 kartus per parą 3 dienas iš eilės. Tai struktūrizuota glikemijos savikontrolė - procesas, kai gliukozės kiekis organizme matuojamas 2 val. iki kiekvieno valgio, taip pat 2 val. pavalgius ir kartą prieš einant miegoti.

Geriausiai organizmo cukraus kiekius nuolat fiksuoti užrašuose ar kitur. Gera glikemijos savikontrolė sumažina mirtingumą bei bendrą mirštamumą insulinu gydomų ir negydomų ligonių.

Cukraus kiekis kraujyje gali būti matuojamas keliais būdais. Tai greitas ir neskausmingas būdas, kai naudojami gliukozės matuokliai. Labai tikslūs matavimai gali būti atliekami per laboratorinius tyrimus, kurie dažnai atliekami tuščiu skrandžiu.

Cukraus kiekio monitoringas yra būtinas ne tik sergantiems cukriniu diabetu, bet ir kiekvienam, siekiančiam išlaikyti gerą sveikatą.

Gliukozės koncentracijos kraujyje matavimas ir galimos klaidos

Atliekant gliukozės tyrimą gliukomačiu, svarbu išvengti tam tikrų klaidų, nes jos gali lemti netinkamą vaistų dozavimą. Dažniausia matavimo klaidų priežastis - netaisyklinga tyrimo atlikimo technika:

• netinkamai koduojamas (kalibruojamas) matuoklis.
• Netinkamai praduriamas pirštas (atbukusi adatėlė, nešvarios arba šlapios rankos). Pradūrimui naudojamos specialios adatėlės - lancetai.
• Paimamas per mažo dydžio kraujo lašas.
• Netinkamos juostelės (kitos rūšies/gamintojo, juostelė jau panaudota, pasibaigęs galiojimo laikas, netinkamai laikomos, pavyzdžiui, sudrėkusios).
• Gliukozės matuoklis laikomas netinkamoje aplinkoje (nešvariai, žemoje arba itin aukštoje temperatūroje).
• Klaidingai interpretuojami rezultatai.

Pradedant naudoti naują diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti pakuotę, reikėtų naudoti kontrolinį tirpalą, kuriuo tikrinamas juostelių tikslumas. Svarbu prisiminti, kad juosteles galima laikyti ir naudoti nuo 10 °C (kai kurių 14-15) iki 35 °C (kai kurių net iki 40) temperatūroje. Drėgmės įtaka juostelėms mažesnė, kai kiekviena jų supakuota atskirai.

Gliukozės kiekio matuoklių kodavimas

Senesnės kartos gliukozės matuoklius privalu koduoti, kad matavimo juostelės būtų suderintos su aparatu. Kas yra kodavimas? Tai elektroninis matuoklio nustatymas, jog būtų išvengta matavimo juostelių ir reagentų skirtumų. Koduoti būtina, nes tarp žaliavos ir gamybos procesų yra neišvengiamų skirtumų. Šie skirtumai nulemia tam tikros juostelių serijos chemines reakcijas, todėl kodavimas skirtas vienai juostelių serijai.

Ne tik tyrimai, bet ir praktika rodo, kad pacientai labai dažnai pamiršta koduoti matuoklius. Kitos, bet gerokai rečiau pasitaikančios problemos: netinkamai laikomos juostelės ir pasenę elementai. Kodėl būtina koduoti gliukozės matuoklį, supranta tik apie pusė pacientų. Net 25 proc. pacientų netinkamai kalibruoja gliukomatį netaisyklingai įvedant reikalingą kodą rankiniu būdu arba kodine juostele.

Daugiausiai klaidingų gliukozės koncentracijos matavimo rodiklių lemia būtent kodavimo klaidos:

• koduojant rankiniu būdu atsitiktinai suvedamas neteisingas kodo numeris.
• Dažniau pamirštama pakeisti kodą prieš pradedant naudoti naują juostelių pakuotę arba pakeisti kodinę kortelę nauja.

Pasekmės, netinkamai užkodavus gliukomatį bei sprendimo būdas

Anglijos sveikatos departamento duomenimis, jei gliukozės matuokliai užkoduojami netaisyklingai, galima gliukozės koncentracijos paklaida yra 4 mmol. Dėl to pasirenkamos netinkamos vaistų dozės, ypač insulino, o tai sukelia kliniškai reikšmingas hipoglikemijas ir hiperglikemijas. Be to, yra sunaudojama daugiau juostelių, nes jos tiesiog sugadinamos.

Paciento gliukozės matuoklio kodą būtina nuolat patikrinti, pacientai turi būti itin rūpestingai apmokomi, kaip tinkamai naudoti koduotus gliukozės koncentracijos matuoklius. Jų žinias apie matavimo prietaisą būtina vis atnaujinti. Visa tai užima daug laiko, reikalauja daug sveikatos sistemos resursų, todėl paprasčiau kitaip spręsti šią problemą - naudoti savaime užsikoduojančius gliukozės koncentracijos matuoklius.

Naujieji modernūs gliukozės koncentracijos matuokliai yra „autokoduotos“ sistemos, kuriose kiekviena matavimo juostelė iškart užkoduota arba juostelės gaminamos su tuo pačiu kodu.

Naujieji gliukozės koncentracijos matuokliai

Iki šių dienų pasikeitė kelios gliukozės koncentracijos matuoklių kartos. Reikalingas tyrimui atlikti kraujo kiekis sumažėjo nuo 30 iki 0,3 mikrolitro. Matavimo laikas nuo 2 minučių sutrumpėjo iki 5 sekundžių (naudojant daugumą modernių aparatėlių užtrunka mažiau negu 15 sekundžių).

Naujieji gliukozės koncentracijos matuokliai yra patogesni, turi daugiau galimybių:

• pritaikyta savaiminio įsisiurbimo technologija, dėl kurios užtenka mažiau kraujo, pats aparatas garsiniu signalu įspėja, kad kraujo paimta pakankamai.
• Nebereikia uždėti kraujo lašo ant juostelės viršaus, kai pirštas uždengia aktyvią juostelės dalį, o tereikia tiesiog priglausti suformuotą kraujo lašelį prie juostelės galo ir gliukozės matuoklis pats įtraukia reikiamą kraujo kiekį.
• Tyrimui galima naudoti kraują iš kitų kūno vietų: jei matuoti reikia dažnai, kraujo galima imti ne tik iš piršto, kaip įprasta, bet iš delno ar dilbio. Nedidelis trūkumas tas, kad šiose vietose kraujotaka silpnesnė, todėl matavimo rezultatai gali būti ne tokie tikslūs, kai gliukozės kiekis kraujyje greitai kinta (staiga didėja ar mažėja).

Ką svarbu žinoti apie gliukomatį?

Gliukozės matuoklių tikslumui įtakos gali turėti įvairiausios medžiagos (deguonies kiekis kraujyje, hematokritas, paracetamolis, askorbo rūgštis, šlapimo rūgštis, bilirubinas). Dažnai vartojamas paracetamolis, vitaminas C yra vadinamos donorinės medžiagos, kurios sukuria papildomą elektros krūvį, nes atiduoda savo elektronus, ir taip gali iškreipti gliukozės tyrimo rodmenis. Tačiau palyginti su netaisyklingu gliukozės matuoklių naudojimu ir paties prietaiso savybėmis, minėtų medžiagų įtaka yra mažiau reikšminga.

Naudojant gliukozės matuoklį svarbu:

• Matuoklį patikrinti kontroliniu tirpalu pradėjus naują juostelių rinkinį.
• Naudoti modernius gliukozės matuoklius „be kodo“ (arba nuolat tikrinti, kaip koduojama).
• Valyti gliukozės matuoklius ir plauti rankas prieš matavimą.
• Įvertinti galimus rodmenų pokyčius dėl donorinių medžiagų įtakos.
• Įvertinti temperatūros, ypač žemos, įtaką.

Savikontrolė lieka vienas cukrinio diabeto valdymo pagrindų.

Cukrinis diabetas - kas tai? Cukrinis diabetas - tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia pakitęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Diabetu serga daugiau kaip 9% (463 mln.) pasaulio gyventojų ir šis skaičius itin auga tarp vyresnio amžiaus asmenų.

Atliekami gliukozės tyrimai rodo, kad kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje miršta daugiau nei 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai.

Lietuvoje 2019 m. diabetas buvo diagnozuotas 114,3 tūkst. (5,4 proc.) gyventojų, esančių 20-79 m. metų amžiaus grupėje. Pažymima, kad net iki 50 proc. asmenų, kurie serga diabetu, neturi diagnozės. Nuo diabeto ligos vien 2019 m. Lietuvoje mirė per 1,34 tūkst. šios amžiaus grupės sergančiųjų. I-ojo tipo cukriniu diabetu serga apie 5-10 proc. visų diabetą turinčių žmonių. Nors liga gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu, ji dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems žmonėms.

II-ojo tipo diabeto paplitimas gali siekti net iki 75-97 proc. visų sergančiųjų. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka. II-ojo tipo cukrinis diabetas yra labiau paplitęs išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, kur taip pat didėja nutukimo, mastas, yra mažas fizinis aktyvumas, paplitęs perdirbto maisto vartojimas.

Šiuo metu pasaulyje stipriai išaugo 2 tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius. Paprastai tokia liga sergantį pacientą vargina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, svorio netekimas, šlapimo ir lytinių takų infekcijos. Dažnai pradinėje ligos stadijoje nejaučiami visiškai jokie simptomai. Tokiam pacientui jau būna negrįžtamai pažeistos smulkios ir stambios kraujagyslės. Siekiant išvengti tokių situacijų, gliukozės tyrimai turi būti atliekami bent kartą metuose.

Gliukozės tyrimas nėščiosioms, kitaip gliukozės tolerancijos tyrimas arba testas, atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Jis leidžia įvertinti, kaip organizmui „sekasi“ panaudoti kraujyje esančią gliukozę.

Sergant cukriniu diabetu ir nekontroliuojant gliukozės kiekio organizme, komplikacijas sukelti gali lėtinė hiperglikemija ar hipoglikemija.

Ką daryti, kad cukraus kiekis būtų normalus

• Reguliuokite mitybą: venkite saldumynų ir cukraus (ypač gazuotų vaisvandenių). Būtina subalansuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį.
• Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį: anot medikų, daugiau nei pusė žmonių nesirgtų cukriniu diabetu, jei neturėtų antsvorio.
• Fizinis krūvis: mažina gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Kasdien darykite mankštą po 10-15 minučių, o trissyk per savaitę po valandą pasportuokite sporto salėje ar lauke.
• Mažinkite suvartojamo alkoholio kiekį: mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti asmens riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, o didesnis vartojimas - gali padidinti riziką.
• Meskite rūkyti: aktyvūs rūkaliai susiduria su 30-40 proc. didesne diabeto rizika.
• Mažinkite patiriamą stresą: stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis.

tags: #koks #turi #but #cukraus #kiekis #kr