Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojai susimąsto, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą ir kartu išlaikyti komfortišką aplinką namuose. Vienas efektyviausių būdų padidinti pastato energinį naudingumą - investuoti į jo apšiltinimą. Būsto atnaujinimas gali padėti sutaupyti vidutiniškai 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Pastatai po modernizavimo tampa sandaresni, šiltesni, žmonės patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo norus ir taip sau suteikti maksimalų komfortą.
Individuali šildymo apskaita leidžia gyventojams mokėti už realiai suvartotą šilumos kiekį, o ne pagal bendrą pastato suvartojimą. Individuali apskaita paprastai taikoma kolektorinei sistemai, tačiau ją galima vykdyti ir esant senajai vienvamzdei sistemai. Ši sistema skatina atsakingiau elgtis su šiluma, nes nuo individualaus vartojimo tiesiogiai priklauso mokama suma. Tam prireiks papildomos įrangos: ant kiekvieno radiatoriaus turi būti sumontuoti šilumos dalikliai, tačiau jie nėra tokie tikslūs kaip kolektorinėje sistemoje.
AB „Panevėžio energija“ skaičiuoja, jog šiuo metu Panevėžyje dar yra 140 daugiabučių namų su technologiškai pasenusiais elevatoriniais šilumos punktais, kuriuose nėra arba neveikia karšto vandens temperatūros reguliatoriai, nėra automatizuoto šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose sunku užtikrinti tolygų pastato šildymą, efektyviai naudoti šilumą.
Pagal tą pačią programą valstybė remia senų, elevatorinių šilumos punktų pakeitimą į naujus, automatizuotus šilumos punktus arba senų susidėvėjusių automatinių punktų atnaujinimą. Senuose daugiabučiuose esančius elevatorinius šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu. Atnaujinus šilumos punktą, jis automatiškai reguliuoja į butus perduodamą šilumos kiekį pagal lauko oro temperatūros pokyčius. Pakilus temperatūrai, šildymas išjungiamas, o jai nukritus - įjungiamas.
Butų savininkai turi galimybę įsirengti ir individualius šilumos punktus. Tai reiškia, kad gyventojai užsitikrina didžiausią įmanomą nepriklausomybę būsto šildymo atžvilgiu. Radikaliai pakeitus pasenusią daugiabučio šildymo sistemą, ant radiatorių gali būti įrengiami termoreguliatoriai.
Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Bet ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?
Šildymo Sistemų Tipai
Yra keletas šildymo sistemų tipų, kurie gali būti naudojami daugiabučiuose namuose:
- Vienvamzdė sistema
- Dvivamzdė sistema
- Kolektorinė sistema
Aptarkime kiekvieną iš jų išsamiau.
Vienvamzdė Šildymo Sistema
Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - mano dr. A. Jurelionis.
Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau.
Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų.
Siekiant subalansuoti stovus, ant kiekvieno jų sumontuojami rankiniai arba automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Pasak pašnekovo, automatiniais šildymo sistemos subalansavimas atliekamas greičiau ir tiksliau, tačiau jie sistemoje sudaro didesnį pasipriešinimą. Todėl siurblys turi dirbti didesniu galingumu nei sistemoje su rankiniais balansiniais vožtuvais.
Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. Jurelionio, gali būti ne blogesnė už dvivamzdę.
Vienvamzdės šildymo sistemos schema
Dvivamzdė Šildymo Sistema
Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Jurelionio, esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.
„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. G. Šiupšinskas.
Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra.
Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas.
Dvivamzdės šildymo sistemos schema
Kolektorinė Šildymo Sistema
Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.
Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.
L. Rimkūnas pasakojo, kad kolektorinės sistemos balansavimas iš esmės labai panašus į dvivamzdės radiatorinės šildymo sistemos balansavimą. „Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai. Kuris balansavimo tipas optimalus, galima pasakyti tik atlikus pastato šildymos sistemos hidraulinius skaičiavimus“, - komentavo L. Rimkūnas.
Kolektorinės šildymo sistemos schema
Praktiniai Pavyzdžiai
Laukininkų g. 44, Klaipėda
Daugiabutis 5 a. namas Laukininkų g. 44, Klaipėdoje, pastatytas 1985 metais, modernizuotas - 2009 metais. Namas neapšiltintas. Šildymo sistemos atnaujinimas pradėtas nuo šiluminio mazgo. Kadangi buvo būtina keisti šildymo vamzdynus, gyventojai pasirinko ne 2 vamzdžių šildymo sistemą, bet 1 vamzdžio sistemą, kurią paprasčiau ir pigiau pravesti. Be to, atnaujinus - jos reguliavimo ir taupymo galimybės yra tos pačios, kaip ir 2 vamzdžių sistemoje. Atnaujinta moderni 1 vamzdžio sistema leidžia turėti individualią apskaitą. Sumontuoti Danfoss radiatorių termostatai, kurie leidžia individualiai reguliuoti kiekvienos patalpos temperatūrą. Šildymo sistema subalansuota, sumontavus automatinius balansinius ventilius - srauto ribotuvus.
Ateities g. 29, Ignalina
Daugiabutis 5 a. namas Ateities g. 29, Ignalinoje, modernizuotas 2011 metais. Pasirinkta kompleksinė renovacija, tad ne tik pakeisti langai, apšiltintos sienos, bet ir atnaujinta šildymo sistema. Gyventojai pasirinko Danfoss vienvamzdės sistemos atnaujinimo sprendimą, t.y., ant stovų sumontuoti automatiniai srauto ribotuvai su termostatiniais elementais. Sekdami kitų renovuotų namų pasiektais efektyviais rezultatais, ant radiatorių nusprendė sumontuoti termostatus. Vid. sutaupyta energijos 2012/2013 m. lapkričio sausio mėn.
Šildymo Sistemos Balansavimas
Nerenovuotose daugiabučiuose gyvenantys žmonės susiduria su dar viena problema - išsibalansavusia šildymo sistema. Ji lemia perkaitusius vienų ir vėsius kitų butų radiatorius. Įrengus srauto ribotuvus, šilumnešį paskirstysime tolygiai po visą pastato ilgį, tai reiškia, kad pastato dešinė, kairė pusės ir vidurinė dalis šils tolygiai. Esant automatiniams srauto ribotuvams, didesnis nei numatyta projekte radiatorius galės daryti įtaką tik tam stovui, kuriame jis yra sumontuotas. MSV-I ventilis naudojamas šildymo ir šaldymo sistemose. MSV-I - tai kombinuotas rankinis išankstinio nustatymo ir uždarymo ventilis. Jame esanti srauto apribojimo funkcija leidžia nustatyti reikiamą maksimalų srautą stove. Ventilius galima montuoti tiek paduodamame, tiek grąžinimo (rekomenduojama) vamzdyne.
Rezultatai po balansavimo:
- Visame pastate tiksliai sureguliuoti šildymo sistemos srautai stovuose.
- Individualus patalpų temperatūrų reguliavimas, ant radiatorių sumontavus radiatorių termostatus.
- Patalpos šildomos pagal poreikius, t.y. tiek, kiek nustato vartotojas.
Karšto vandens sistemos balansavimas - sumontavus karšto vandens termoreguliatorius karšto vandens sistemos stovuose, visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo.
Danfoss MTCV yra daugiafunkcinis termostatinis balansinis ventilis, kuris automatiškai palaiko šiluminį balansą cirkuliacinėse sistemose, apribodamas srautą ir palaikydamas pastovią temperatūrą.
Šilumos Taupymo Patarimai
Artėjant ar prasidėjus šildymo sezonui, vis dažniau susimąstome, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą, bet kartu išlaikyti jaukią ir komfortišką aplinką namuose. Nors dažnai manoma, kad vienintelis būdas sutaupyti - tai brangi pastato renovacija, iš tiesų daugybė veiksmingų sprendimų yra paprasti, prieinami ir nereikalaujantys didelių investicijų.
Didžioji dalis šilumos nuostolių įvyksta dėl prasto pastato sandarumo - per langų rėmus, durų tarpus ar net smulkius plyšelius sienose. Todėl būtina skirti dėmesio langų priežiūrai: tikrinti tarpinių būklę, atnaujinti sandarinimo juostas, o esant reikalui - keisti senus stiklo paketus naujais. Jei langų keisti nėra galimybės, šaltuoju laikotarpiu galima naudoti specialią plėvelę iš vidaus, kuri sumažina šilumos pralaidumą. Ne ką mažiau svarbios ir durys - senos, nesandarios, be tarpinių, jos tampa tiesioginiu keliu šilumai išeiti. Priklijuotos gumos ar silikoninės tarpinės leidžia durims sandariai prisitraukti, o įrengus dvigubas duris, tarp jų susidaro oro barjeras, kuris sulaiko šilumą.
Net jei radiatorius veikia sklandžiai, netinkamas jų išdėstymas ar eksploatavimas gali stipriai sumažinti šilumos pasklidimą. Tinkama praktika - palikti laisvą erdvę aplink šildymo prietaisus, reguliariai valyti jų paviršių nuo dulkių, o norint dar efektyviau naudoti šilumą - įrengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių.
Neretais pamirštamas, bet labai svarbus šilumos taupymo aspektas yra grindų izoliacija. Sprendimas paprastas - storas kilimas ant grindų ne tik suteikia jaukumo, bet ir veikia kaip papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis.
Nors grynas oras namuose būtinas, ypač žiemą, vėdinti reikia protingai. Todėl vėdinimas turėtų būti trumpas, bet intensyvus - geriausia kelioms minutėms visiškai atverti langą, sukuriant trumpalaikę oro trauką. Taip kambaryje atsinaujina oras, bet nespėja išsivėdinti šiluma.
Kai kuriais atvejais gyventojai turi galimybę patys reguliuoti šilumos vartojimą - termoreguliatoriai prie radiatorių leidžia nustatyti skirtingą temperatūrą skirtingose patalpose. Pavyzdžiui, virtuvėje, kur dažnai šilumos pakanka nuo veikiančios buitinės technikos, galima nustatyti žemesnį režimą, tuo tarpu svetainėje ar vaikų kambaryje palaikyti aukštesnę temperatūrą. Jeigu išvykstama ilgesniam laikui - temperatūrą galima sumažinti iki minimalaus lygio.
Dar vienas svarbus aspektas - tai šilumos apskaita. Pastatuose, kur įrengti šilumos paskirstymo dalikliai, gyventojai moka už realų sunaudotą kiekį. Tokia sistema skatina atsakingiau elgtis su šiluma, nes nuo individualaus vartojimo tiesiogiai priklauso mokama suma. Dalikliai, pritvirtinti prie radiatorių, fiksuoja šilumos atidavimą pagal jų paviršiaus temperatūrą, o duomenys perduodami į centrinę sistemą.
Visa tai rodo, kad šilumos taupymas nėra tik techninis klausimas - tai gyvenimo būdas, paremtas atsakomybe, dėmesingumu ir nuoseklumu. Kiekvienas iš mūsų, net ir be didelių investicijų, gali prisidėti prie mažesnių sąskaitų ir jaukesnės kasdienybės.
Šilumos Suvartojimo Palyginimas
Pateikiame 2024 m. sausio mėnesio šilumos suvartojimo palyginimą:
- Dainavos g.11 gyventojas už 50 m2 butą 2024 metų sausio mėnesį mokėjo 45,0 €
- Vilniaus g. 5 pastato gyventojas už tokį pat butą mokėjo 197,5 €
Tokios sąskaitų dydžių „žirklės“ išlieka net ir tuo atveju, jeigu šilumos kaina mažėja. Šilumos vartojimas, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame būklės.
Individualios Šildymo Apskaitos Privalumai ir Trūkumai
Individuali šildymo apskaita turi ir privalumų, ir trūkumų. Pagrindinis privalumas - galimybė kontroliuoti savo šilumos sąnaudas ir mokėti ti...
Šildymo Sistemos Priežiūra ir Modernizavimas
Svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti). Modernizuojant daugiabutį, galima kelis radiatorius nupjauti, išrinkti ir pasižiūrėti, kas yra jų viduje. Jeigu sistema buvo prižiūrima, plaunama, ir radiatoriai yra švarūs, sugebantys atlikti savo funkciją - atiduoti šilumą, tada galima juos palikti. Bet dabar yra gražesnių ir patogesnių radiatorių, kurie užima mažesnį plotą, nors atiduoda tą patį šilumos kiekį.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų. Daugiau privalumų gal turi plienas, nes jis yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų.
Jeigu pastatas yra šiltinamas ir renovuojamas, tai šiek tiek keičia šilumos vartojimą butuose. Tada nereikia tokios galios prietaisų, kaip anksčiau, - užtenka mažesnio skersmens vamzdyno. Todėl palikti seną vamzdyną gal nebūtų geras variantas.
Šilumos punktas turi būti automatizuotas, galintis reaguoti į aplinkos pokyčius ir būti nesudėtingai reguliuojamas. Jame turi būti plokštelinis šilumokaitis, kuris atskirtų lauko tinklų ir pastato šildymo sistemas vieną nuo kitos. Taip namo šildymo sistema būtų apsaugota nuo slėgio svyravimų lauko tinkluose ir būtų galima palaikyti mažesnį slėgį, tokiu būdu pailginant pastato šildymo sistemos eksploatavimo laiką. Moderni pastato šildymo sistema su automatiniu nepriklausomo jungimo šilumos punktu sudaro galimybę integruoti papildomą išorinį atsinaujinančiųjų išteklių šilumos šaltinį, pavyzdžiui, saulės kolektorių ar šilumos siurblį.
Pertvarkant šildymo sistemą, radiatorius reikės demontuoti. Šiuo metu gyventojų pageidavimu naujuose daugiabučiuose namuose dažnai montuojama kolektorinė šildymo sistema. Ji žymiai skiriasi nuo įprastos stovų sistemos.
tags: #kolektorine #sildymo #sistema #daugiabutyje #schema