LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas

Šiame straipsnyje aptariamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, jo svarbiausi aspektai ir pakeitimai. Įstatymas reglamentuoja žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, naudojimo ir disponavimo tvarką Lietuvoje.

Pagrindiniai įstatymo aspektai

Įstatymas apima įvairius aspektus, susijusius su žemės ūkio paskirties žeme, įskaitant:

  • Žemės įsigijimo sąlygas ir apribojimus.
  • Žemės naudojimo pobūdį ir reikalavimus.
  • Žemės servitutus ir jų nustatymo tvarką.
  • Žemės sandorius ir jų formą.
  • Žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

Įstatymo pakeitimai

Įstatymas buvo ne kartą keičiamas ir papildomas, siekiant užtikrinti jo atitikimą aktualiai teisinei bazei ir visuomenės poreikiams. Svarbiausi pakeitimai buvo priimti šiais metais:

  • 2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr.
  • 2010 m. sausio 19 d. įstatymas Nr.
  • 2010 m. birželio 18 d. įstatymas Nr.
  • 2011 m. balandžio 12 d. įstatymas Nr.
  • 2013 m. birželio 27 d. įstatymas Nr.
  • 2014 m. kovo 20 d. įstatymas Nr.
  • 2014 m. liepos 17 d. įstatymas Nr.
  • 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymas Nr.
  • 2016 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr.
  • 2017 m. birželio 8 d. įstatymas Nr.

Žemės naudojimo pobūdis

Žemės sklypo naudojimo pobūdis yra svarbus aspektas, nustatantis, kaip žemė gali būti naudojama. Žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo atveju, kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Žemės servitutai

Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

Žemės sandoriai

Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas. Laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Paimamą visuomenės poreikiams žemę, tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Suinteresuotai žemės sklypo paėmimu institucijai pranešama apie žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.

Valstybinės žemės nuoma

Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais. Valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui.

Žemės sklypai gali būti išnuomojami metams. Tokių statinių naudojimo terminui, pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

Žemės sklypai, kuriuose yra statiniai ar įrenginiai, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį.

Pajamos, gautomis už valstybinės žemės nuomą, naudojamos įstatymą.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimas

Žemėtvarkos schemų rengimą vykdo savivaldybės administracijos direktorius. Kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams atliekamas, kai tai būtina įgyvendinti infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Svarbos projektus įstatymu.

Institucija, priėmusi sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.

Apie sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Taip pat informuojamas žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkas ir (ar) kitas naudotojas. Procedūra taip pat skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklalapyje.

Jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas. Apie tai skelbiama viename iš nacionalinių ir viename iš žemės sklypo buvimo v...

tags: #lr #zemes #ukio #paskirties #zemes #isigijimo