Šiame straipsnyje panagrinėsime kolektyvinių sodų Aleksote istoriją ir jų reikšmę, taip pat aptarsime kitus svarbius Kauno miesto įvykius.
Aleksoto vieta Kauno rajone.
Vaikų Vasaros Laisvalaikis Kaune XX a. 4 deš.
1921 m. Šaulių sąjunga suorganizavo pirmąsias vasaros vaikų aikšteles „Šančių, Aleksoto ir Viliampolio“ vaikams. Vėliau „aikštelių“ daugėjo. Jos veikė tris mėnesius - nuo birželio iki rugpjūčio, kasdien, išskyrus sekmadienį. Skelbime matome, kad užsiėmimai numatyti nuo 15 val. iki 20 val., bet vėliau, Švietimo ministerijai pageidaujant, vaikai „aikštelėse“ laiką leido nuo 9 val. iki 14 val. Dažniausiai vaikų vasaros laisvalaikis buvo organizuojamas mokyklų teritorijose arba šalia jų bei Šaulių sąjungos lauko aikštelėse.
Skelbime rašoma, kad priimami 7-10 metų vaikai, tačiau archyvuose saugomi dienynai byloja, jog aikšteles lankė 3-14 metų vaikai. Jaunesnieji dažniausiai ateidavo kartu su vyresniais broliais ar sesėmis. Kartais „aikštelę“ lankydavo trys ar keturi vienos šeimos vaikai. XX a. 4 deš. Turiningam vaikų laisvalaikiui organizuoti, vieno lito mėnesinio mokesčio už vaiką tikrai neužteko.
Be to, „aikštelės“ buvo socialiai orientuotos, jas daugiausiai lankė mažas pajamas gaunančių darbininkų, bedarbių vaikai, kurie dažnai nuo mokesčio būdavo atleidžiami. Vaikus prižiūrėjo specialiai paruoštos aikštelių „vedėjos“ bei jų padėjėjos, kurios organizavo vaikų laisvalaikį. Buvo sugalvojamos labai įvairios laiko praleidimo formos - judrius žaidimus, ratelius su dainomis, plastikos ir gimnastikos pratimus keitė ramūs užsiėmimai - siuvinėjimas, mezgimas, karpymas iš popieriaus, piešimas, lipdymas iš molio, darbeliai iš samanų, drožinėjimas, darbai iš faneros ir kt.
Darbuotojos stengėsi mokyti vaikus tvarkos, švaros, ugdė jų higienos įgūdžius, kalbėjosi su vaikais apie pagarbą vyresniems, „susivaldymą kalboje“ ir pan. Iš 1922 m. „aikštelės vedėjos“ ataskaitos Kauno miesto savivaldybės socialinės apsaugos skyriui, galima suprasti, kad su vaikais daug bendrauta, o pokalbių temos buvo tiek parengiamos specialiai, tiek kildavo iš natūralių situacijų, aplinkos stebėjimo.
„Vedėją“ stebino tai, kad miesto vaikai neturėjo, rodos, elementarių žinių apie supantį pasaulį. Pavyzdžiui, ji rašo: „dažnai vaikai nusistebdavo mus savo naiviais klausimais, kai kurie neturėjo supratimo iš kur gaunami šiaudai, miltai ir t.t.“ (KRVA, F.59, ap.5, b. 69, l.3.). Stovyklos pabaigoje buvo rengiama „Šventė“, kurios metu demonstruoti vaikų pasiekimai, įprasminantys „aikštelėje“ praleistą mėnesį. Į šventę atėję tėvai, rėmėjai galėjo apžiūrėti rankdarbių parodą, pamatyti vaikų surengtą koncertą.
Aleksoto vaizdai.
Problemos Aleksote pavasarį
Pirmadienio popietę vieno privataus Balių gatvės namo kieme plušėjo ugniagesiai ir civilinės saugos specialistai. Iš tirpstančio sniego susidaręs vanduo užliejo aštuonių arų sklypą, kuriame stovi gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas. „Dalyje namo gyvena garbaus amžiaus senutė. Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai, panaudoję siurblį bei dvi siurbiamąsias žarnas, į lietaus kanalizacijos šulinį išsiurbė apie 30 kubinių metrų vandens.
„Ne vienas naujakurys ant savo sklypo atsiveža daug žemių ir pakelia sklypą. Tuo tarpu senieji gyventojai neturi lėšų, todėl jų sklypai lieka žemiau. Balių gatvėje gyvenančios senutės kieme didžiulė bala susidarė per kelias dienas. „Pavasariais dažnai tokių problemų pasitaiko Aleksote - šis rajonas turtingas paviršutinio vandens. Taip pat Narsiečių rajono gyventojai turi daug bėdų.
Vytauto Didžiojo Tilto Reljefinių Plokščių Demontavimas
Kol Vilnius dar laužo galvą ką daryti su sovietine ideologiją trykštančiomis Žaliojo tilto skulptūromis, Kaunas, imasi demontuoti Vytauto Didžiojo tilto reljefines plokštes. Ardymo darbus ketinama baigti iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos - kovo 11-osios. Kauno miesto taryba, 2008 metais suteikusi tiltui Vytauto Didžiojo vardą, tuo pačiu sprendimu pavedė savivaldybės administracijai demontuoti sovietinius simbolius ir juos perduoti Kauno miesto muziejui.
Šiuo metu ruošiamasi sovietinių simbolių demontavimo darbams, kurie preliminariais skaičiavimais atsieis apie 30.000 eurų. Tačiau Kauno miesto muziejus savivaldybę jau informavo esą neturintis tinkamų patalpų, kuriose galėtų saugoti ir eksponuoti nuo tilto nuimtas plokštes. Todėl Kauno miesto valdžią sudomino Grūto parko administracijos prašymas sovietinę simboliką perduoti jiems. Kauno miesto tarybos kolegija jau pritarė šiam siūlymui, tačiau galutinį sprendimą turės priimti Kauno miesto taryba.
Šaulių sąjungos 1921 m. Originalas saugomas Kauno rajono muziejaus padalinyje T. 1921 m.
Naujas Aleksoto veidas – būk jo dalimi
tags: #kolektyvinis #sklypas #aleksote