Komercinio Nekilnojamojo Turto Vystytojas: Kas Tai?

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir plėtojant gyvenamąją bei komercinę infrastruktūrą. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia būti komercinio NT vystytoju, kokie iššūkiai ir galimybės slypi šioje srityje, ir kaip keičiasi NT rinka Lietuvoje.

Nauji Reikalavimai Statyboms Nuo 2024 Metų

Nuo 2024 m. pradžios nekilnojamojo turto (NT) vystytojai naujos statybos butus galės parduoti tik pačius daugiabučius užbaigę 100 proc. Tai numatyta Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. gruodį patikslintuose Statybos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymuose. Naujasis reikalavimas bus taikomas tik tiems daugiabučiams (3 ir daugiau butų), kuriems statybos leidimas išduotas jau prasidėjus 2024 metams. 100 proc. baigtumo reikalavimas individualiems gyvenamiesiems namams, kotedžams ir pan. nebus taikomas. Naujos statybos butų pardavimas taps saugesnis pirkėjams.

100 proc. baigtu statinys laikomas tada, kai jis pastatytas taip, kaip numatyta statinio projekte, kurio turinį apibrėžia teisės aktai. Pastarieji numato galimybę statinį laikyti užbaigtu 100 proc. neatlikus tam tikros dalies darbų atskiro buto lygmenyje. Norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą nekilnojamojo turto vystytojas statinio projekte neprivalo numatyti ir suprojektuoti, kaip atrodys ir bus įrengti butai. Kitaip sakant, daugiabučio gyvenamojo namo projektas gali būti parengtas ir su nebaigta tam tikra apdaila. Tuomet norint fiksuoti 100 proc. baigtumą nėra ir prievolės įrengti butus. Įrengti butus būtina tik tada, jei tai numatyta statinio projekte.

Taigi 100 proc. baigtumo koncepcija neapriboja būsto su daline apdaila pardavimo, jei toks butų įrengimo lygis bus numatytas pastato projekte. Pirkėjai ir toliau galės įsigyti butus su daline apdaila ir juos įsirengti pagal savo norus. Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai. Taip pat turi būti įrengtos funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila.

Iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo šiuos ministro įsakymu nustatytus reikalavimus planuojama pakartotinai peržiūrėti, aiškiai atskiriant tuos darbus, kuriuos užbaigti gali pats gyventojas, ir tuos, kuriuos privalo užbaigti viso pastato statytojas.

Kaip Keisis Naujos Statybos Butų Pardavimas?

Statybos įstatymo pakeitimuose numatytas ribojimas - gyvenamąsias patalpas įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui - taikomas tik notaro tvirtinamoms nuosavybės teisės perleidimo sandorių sutartims. Gyventojai su nekilnojamojo turto vystytoju ir toliau galės sudaryti preliminarią nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pastaroji notaro galės būti patvirtinta tik tuomet, kai vystytojas registruos 100 proc. pastato baigtumą. Tokios pat nuostatos taikomos rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujoms dalims.

Preliminarioji nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartis neužtikrina jos įvykdymo, nes objekto, dėl kurio susitariama, dar nėra. Pasitaiko atveju, kai projekto nebaigęs vystytojas bankrutuoja ar atsisako perleisti turtą pirkėjui jau sumokėjus taip vadinamus rezervacijos mokesčius. Todėl prieš priimant šį sprendimą reikėtų atsakingai pasverti rizikas.

Nekilnojamojo Turto Statistika ir Duomenų Analizė

„Nekilnojamojo turto statistika ir duomenų analizė yra puikus būdas užtikrinti įmonės vystomų projektų sėkmę, suteikti visuomenei naudingos informacijos apie būsto ar komercinio turto rinką. Tačiau statistinės suvestinės nėra skirtos parodyti ar prognozuoti konkretaus būsto ar net plėtojamo NT projekto rezultatus“, - sako INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nekilnojamojo turto statistika negali būti traktuojama kaip ypač tiksli, atskleidžia Simpson‘o paradoksas. Jis teigia, kad sujungus kelias grupes į bendrą visumą, jos rodikliai nebeatspindės atskirų grupių koreliacijos. Pavyzdžiui, metinėje INREAL nekilnojamojo turto apžvalgoje rašoma, kad ekonominio būsto kainos Vilniuje ūgtelėjo 10 proc. Tačiau pažvelgus į to paties ekonominio segmento kainų pokyčius skirtinguose mikrorajonuose pamatysime, kad Pilaitėje jos didėjo 5 proc., Viršuliškėse - 15 proc., o Pašilaičiuose - 2 proc. Tokia duomenų paklaida bus visur ir visada, kai duomenys bendrinami. Ir ji nepriklausys nuo rodiklio - ar tai būtų būsto klasė, ar mikrorajonas, ar turto amžius.

Kitas statistinis fenomenas - Rogers‘o paradoksas, taip pat būdingas NT statistikai. Jis teigia, kad perkėlus vienos grupės elementus į kitą grupę yra pakeičiami abiejų grupių rezultatai. Atliekant būsto pardavimų analizę remiantis jau įvykusiais ir registruotais sandoriais į naujų butų grupę gali nepakliūti rekonstruoti objektai. Teisiškai įvardinti kaip „rekonstruoti“ šie nauji objektai patenka į antrinę, senos statybos būsto kategoriją ir dirbtinai iškelia šios grupės būsto kainas.

Atsižvelgti vien tiktai į rekonstrukcijos metus taip pat nėra išeitis, nes tarp rekonstruotų pastatų patenka ir dalis senos statybos renovuotų daugiabučių. Butų tokiuose pastatuose kainos yra 10-15 proc. aukštesnės nei nerenovuotuose, bet jie neprilygsta naujos statybos būstams nei kainomis, nei savybėmis. Taigi, vertinant statistinius rodiklius svarbu pasidomėti, kokia metodika buvo taikoma renkant bei analizuojant duomenis. Rogers‘o paradoksas susijęs su duomenų išsamumo bei patikimumo problematika statistikoje.

Šiuo metu NT rinkoje yra du pagrindiniai būsto kainos pirminiai informacijos šaltiniai: plėtotojų skelbiama informacija ir VĮ „Registrų centras“ (RC) informacija apie registruotus turto sandorius. RC informacijoje „gyvas“ rinkos vaizdas vėluoja apie metus, nes realūs susitarimai dėl būsto pirkimo dažniausiai įvyksta dar neužbaigtame projekte, kai pirkėjas sumoka 15 proc. pradinį įnašą. Tikimybė, kad pirkėjas nutrauks susitarimą ir atsisakys savo pradinio įnašo yra labai nedidelė.

Kita vertus, naudojant plėtotojų skelbiamą informaciją apie pardavimus naujuose projektuose iškyla kita statistinio netikslumo problema - kaina. Plėtotojų interneto svetainėse nurodoma kainos informacija ne visada atitinka tą, kuri suderama su pirkėju ir fiksuojama preliminarioje bei užtvirtinama notarinėje sutartyje. Kainos patikslinimas remiantis RC duomenimis sukelia problemą ne tik laiko atžvilgiu, bet ir dėl techninių aspektų.

RC skelbiama informacija apie būsto sandorius yra ypač nuasmeninta, todėl tampa techniškai sudėtinga susieti pirminės rinkos ir RC informaciją apie konkretų objektą. Ne mažiau svarbus ir duomenų kainos klausimas. Per pastaruosius kelerius metus kasmet RC duomenų bazėje užregistruojama apie 5 000 naujos statybos būsto sandorių. Kita dalis duomenų, apibūdinančių vertingąsias būsto savybes (langų orientacija, būsto suplanavimas, pastato architektūra, interjeras ir pan.), nors ir yra pasiekiami plėtotojų svetainėse, tačiau menkai struktūrizuoti.

Vertinant tokius rodiklius kyla subjektyvumo problema. Išvengti subjektyvumo sunku net ir kainų atžvilgiu. Įsivaizduokite situaciją: naujas, patirties neturintis vystytojas „nepataikė“ į segmentą ir pernelyg optimistiškai vertino projekto realizavimo galimybes. Pasiūlos struktūroje atsiranda kainų padidėjimas. Praeina keli mėnesiai, vystytojas suvokia klaidą, sumažina kainas. Arba priešingai - jeigu vystytojas buvo pernelyg konservatyvus, ilgainiui jis pradeda kainas didinti.

Tokie veiksmai ne tik iškreipia kainų tendencijas, bet gali turėti įtakos ir būsto likvidumo skaičiavimui bei neakivaizdžiai koreguoti kitų vystytojų planus. Galima ir kita problema, kuomet vystytojas naujo projekto svetainėje teikia „pagražintą“ informaciją apie pardavimus. Butai, dėl kurių nėra realių susitarimų yra pažymimi kaip „parduoti“ ar „rezervuoti“.

NT plėtotojus domina ne tik bendras kainos lygis mieste, tačiau ir naujo projekto kaimynystėje esančio NT. Jiems įdomūs ne tik bendro ploto pokyčiai, bet ir istorinė pasiūlos struktūra, jos santykis su įvykusiais pardavimais. Senesnių projektų likučiai bei naujų projektų pasiūla formuoja konkurencinę aplinką, kurioje teks veikti vystytojui, o jos analizė leidžia geriau suplanuoti pastatus, užpildyti rinkos nišas ir nepersotinti pasiūlos atskiruose segmentuose.

Dažniausia tokio disbalanso priežastis - nepakankama situacijos analizė, paviršinis rinkos supratimas. Nekilnojamojo turto statistika sprendžiant šią problemą - nepakeičiama.

Remiantis šiuo klaidingu priežastingumu krizė pranašaujama jau nuo 2016 metų, kai prasidėjo kainų augimas naujo būsto rinkoje. Tačiau ne kainų pokyčiai sukelia krizes, bet, atvirkščiai, - kilusios krizės daro įtaką kainoms.

Be jokios abejonės, NT rinka ir būsto kainos yra susijusios su ekonominiais procesais šalyje, augančiais atlyginimais, didėjančia naujų projektų kokybe, aukštesne energinio naudingumo klasė, didesniu dėmesiu projekto aplinkai ir t.t. Todėl kainų lygį derėtų vertinti kaip ekonominės situacijos atspindį, o ne visų šalies gerovės ar negandų priežastį.

BREEAM Sertifikatas: Tvarumo Standartas

Aplinkosaugos, tvarumo ir socialinės atsakomybės principais šiandien vadovaujasi daugelis modernaus verslo plėtotojų. Komercinio NT vystytojai - ne išimtis. BREEAM sertifikatu (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) negali būti įvertintas kiekvienas objektas. BREEAM sertifikuotu įvertinimu gali didžiuotis tik apie 535 tūkst. įvairios paskirties komercinių objektų visame pasaulyje.

„BREEAM standartas šiuo metu yra ilgiausiai pasaulyje taikomas ir plačiausiai naudojamas pastatų aplinkosauginio vertinimo metodas. Jis turi tvirtą tvarumo standarto reputaciją, atitikimą sertifikatui vertina virš 2,6 tūkst. ekspertų pasaulinis tinklas.

„Turėdami jį vystytojai gali įgyti papildomo pranašumo rinkoje, savo objektams suteikti pridėtinės vertės, padidinti NT likvidumą. Svarbu ir tai, kad BREEAM sertifikatas ypač vertinamas tarptautinio verslo. Užsienio kompanijos atsakingai žiūri į tvarumo, socialinės atsakomybės kriterijus, todėl kruopščiai renkasi aplinką, kurioje planuoja įsikurti. Jei vystytojas ir jo plėtojamas projektas atitinka šiuos lūkesčius, tai tik padidins patrauklumą nuomininkams bei investuotojams“.

Vieną iš sėkmingų pavyzdžių K. Vanagas įvardija 2022 m. Klaipėdoje atidarytą modernią Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamyklą. „YIT Lietuva“ šio projekto vykdymui taikė vadinamąjį „build-to-suit“ modelį, kai užsakovui suteikiama galimybė nuomotis specialiai jo individualiems poreikiams suprojektuotas, pastatytas ir pritaikytas patalpas.

Vilniuje jau pastatyto ir duris atversiančio verslo centro „Sky Office“ statinio projektui suteiktas dar aukštesnio lygio vertinimas - „Breeam International New Construction” tarpinis sertifikatas, kuriame pažymimas „Excellent“ lygis, o šiuo metu pateikta ir paraiška statinio įvertinimui galutiniu „Breeam International New Construction” sertifikatu.

„Stengiamės užtikrinti visapusišką tvarumo įgyvendinimą, atsakingai prižiūrime valdymo procesus, vykdome monitoringą, todėl iššūkių dėl BREEAM standarto neatsiranda.

2025 m. III ketvirtį Žvėryno rajone Vilniuje iškils išskirtiniai verslo namai „Summos“. Šis verslo centras nuomininkams pasiūlys kitokią darbo aplinką - čia ji perteiks namų atmosferą, kur galima dirbti jaukiai ir patogiai. „Žvėryno aplinka pati savaime diktuoja kitokį ritmą, todėl ir mūsų verslo namuose siekiame darbuotojams sukurti kitokią atmosferą. Ši vieta skirta ieškantiems jaukumo, tiems, kam nebeįdomu dirbti didžiuliuose verslo centruose, pavargusiems nuo didelių žmonių srautų, šurmulio. Čia rasite aplinką, kurioje jauku ir gera dirbti, bendrauti, kurti“.

Suprojektuotos bendros erdvės skatinančios bendravimą, taip pat suplanuotos poilsio zonos atsipalaidavimui darbo metu. „Tai yra erdvė verslui, bet jausmas - kaip namuose. Tam pasirinkti interjero sprendiniai, padėsiantys sukurti šį pojūtį, pavyzdžiui, žaliuzes pakeičia elektra valdomos užuolaidos, platūs ir varstomi langai užtikrins daug dienos šviesos ir gaivaus oro, bendras erdves puoš meno kūriniai, erdvios terasos pakvies atokvėpio akimirkai tarp darbų. Pirmame aukšte suprojektavome jaukią lounge tipo erdvę, kurioje ofiso darbuotojai ir jų svečiai galės naudotis pagal savo poreikius, čia paragauti rūšinės kavos, įvairių užkandžių“.

Dėmesį detalėms atskleidžia ir pastato eksterjeras, kuris sukurtas stengiantis atliepti Žvėryno estetikos ir architektūros tendencijas. Fasado plokštuma suskaidyta langų, jai parinkta drėksto betono apdaila, sukuriant aliuziją į lentelių fragmentą.

Verslo centras yra strategiškai patogioje vietoje, netoli valstybinių institucijų bei CBD rajono su verslo ir prekybos centrais. Jį lengva pasiekti automobiliu, viešuoju transportu, dviračiu. „Summos“ verslo centro bendruomenei numatyta įrengti 60 automobilio statymo vietų, pagal poreikį bus įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės požeminėje aikštelėje. Viršutinių aukštų nuomininkai turės erdvias terasas, iš kurių atsiveria vaizdinga Žvėryno panorama. Numatoma projekto energinio efektyvumo klasė - A++ bei „BREEAM Very Good“ vertinimas.

Verslo namų projektinių sprendinių autoriai - architektų studijos „Heima“ ir „JP Architektūra“. Generalinis statybų rangovas - „Sivysta“ komanda. Eksliuzyvinė nuomos partnerė - komercinio nekilnojamojo turto konsultacijų įmonė „Colliers Baltics“.

2023 Metai: Iššūkiai ir Galimybės Komercinio NT Rinkoje

2023-ieji metai baigėsi, kaip istoriškai blogiausi komercinės NT plėtros rinkoje metai, kalbėta vasario 8 d. vykusioje kasmetinėje NT „Core“ konferencijoje. Kiekvienas pasisakęs vystytojas ir investuotojas sutinka, kad tai buvo „dugnas“: industrinis logistikos segmentas krito 10 proc. imant 20 metų vidurkį, o biurų segmentas - apie 40 proc., lyginant su 10 m. vidurkiu. 2021 metais Baltijos šalių dinamikoje investicijos buvo rekordinės, bet jų apimtys Centrinėje-Rytų Europoje 2023 metais sumažėjo perpus, palyginus su Ekonomikos ir inovacijų viceministro Karolio Žemaičio taip vadinamais „senais gerais laikais“.

Tris ketvirčius visų investicijų sudarė vietinis kapitalas, atsitraukus arba bent jau sustabdžius plėtrą didesniems Vakarų žaidėjams. Anot „SIRIN Development“ vadovo Lauryno Kuzavo, dėl geopolitinių priežasčių jie greičiausiai nebesugrįš. Visi diskusijoje dalyvavę vystytojai, o tame tarpe ir viceministras sutinka, kad tai nėra katastrofa, o kaip tik net galimybė jiems sužibėti ir patiems prisidėti prie tolimesnio NT objektų vystymo.

Komercinio NT agentūra „Colliers“ atliko investuotojų nuotaikų tyrimą, kuriame apklausta 2 tūkst. respondentų. Rezultatai rodo, kad nuotaikos gerėja neženkliai, bet negatyvas išlieka. Labiausiai niūrios nuotaikos mažėja dėl kainų ir sąnaudų, laukiant Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo dėl palūkanų mažinimo.

Investicijos į Lenkiją: Kodėl, o Ne Lietuva?

Investuotoja, vystytoja, „Eika Asset Management“ biurų NT plėtojimo įmonės generalinė direktorė Viktorija Orkinė kalbėdama apie komercinį segmentą išskyrė, kad šiuo metu labiau taikomasi į Lenkijos rinką, nei Lietuvos. „Tai nereiškia, kad nenorime Lietuvoje investuoti. Mes norime, tiktais skiriasi sąlygos,“ - teisino V. Orkinė. Moteris pasakojo, kad įmonė stebi aukštus reikalavimus atitinkančių biurų pasiūlą, o perkami tik nauji pastatai su ilgalaikiais, tvariais ir žinomais nuomininkais. Kaip teigia, tų pasiūlymų buvo ir Lietuvoje, tik jokie sandoriai neįvyko. Kai kur dėl kainų nesusitarta, kitur konkursus laimėdavo kiti pirkėjai.

Anot V. Orkinės, kodėl žvilgsnis krypta į Lenkiją, galima paaiškinti trimis argumentais: lokacija, mastelis, nauja rinka. Lenkija gali pasigirti savo gera lokacija ir gerai išvystyta infrastruktūra. Ji turi kelius, geležinkelius ir jūrą, visa tai įsitaiso, kaip sankryža tarp Rytų ir Vakarų. Kalbant apie mastelį, tai yra didelė šalis. Norimų objektų ras ir mažas investuotojas, ir didelis žaidėjas. Trečiuoju argumentu ryškėja tendencija, kad tokie NT produktai, kaip „co-living“, studentų bendrabučiai, yra nauji ir pasižymi didele paklausa.

Negana to, kaštai yra gerokai žemesni negu Vakarų arba Baltijos šalyse. „Visa tai yra didelis pliusas nuomininkams, nes jie gauna kokybišką pastatą geroje vietoje, su mažesniais kaštais, negu bet kur kitur. Tai juos labai pritraukia“, - pasakojo investuotoja.

Tačiau, atrodo, ne viskas prarasta Lietuvai. V. Orkinė pasakojo, kad formuojasi lūkestis dėl palankesnių kainų, jei palūkanos sumažės. Kaip tvirtina, jeigu sandoris neuždirba grąžos savo investuotojams, tai pirkti vien dėl pirkimo tikslo nėra.

Palūkanų Normos ir Investicijų Strategijos

Logistikos NT vystymo įmonės „SIRIN Development“ vadovas Laurynas Kuzavas konferencijoje komentavo, kad pirmiausia reikia atskirti du dalykus: ką daro organizacija ir kaip sekasi ekonomikai. Anot jo, praeiti metai ekonomikai išties buvo dugnas. L. Kuzavas antrina V. Orkinei, kad tai yra geras laikas grįžti į savo rinkas, peržiūrėti kaip galima pertvarkyti savo portfelį ir išnaudoti tą situaciją. Atsiranda galimybė vietiniams investuotojams, tame tarpe ir Lietuvos, rasti ir kitas šalis.

Žiūrima į tokias valstybes kaip Lenkija, Rumunija, Švedija. „Šiandien ant stalo gerų daiktų Lietuvoje nėra,“ - sakė vadovas, - „priežastys kodėl jų nėra, arba kodėl dėl jų nesusitariama, nes yra skirtumas tarp investuotojų ir pardavėjų lūkesčių. Tokia pati situacija ir Lenkijoje galioja, nebent jūs galvojat, kad lenkai kvailesni už lietuvius.“

Kaip pavyzdį jis nurodė, kad patys turi ilgalaikę strategiją, surinkti 1 mln. kv. m sandėlių pasiūlos, o krizė įtakos tam nedaro. Kaip išskiria, krizė nebent koreguoja taktiką ir tam tikrus žingsnius. „Gerų rezultatų Baltijos šalyse pasiekiame ne dėl to, kad mums sekasi, ar ant gero laiko papuolėme, nes visa tai yra nuolatinio darbo dėka. Mes esame labiau triatlono šalininkai, negu mėgėjai paimti ir ieškoti pasitaikiusių galimybių, o jų šiaip yra“, - sakė L. Kuzavas.

Vadovo įžvalgomis, Lenkijoje labiau telkiasi pramonės ir logistikos NT, nes Lietuvoje logistika labiau paremta vartojimu, o ne gamyba. Taip pat, anot jo, atsiranda poreikis lankstumui.

Vadovas kviečia vystytojus ir investuotojus peržiūrėti kaip efektyviai valdyti turtą. Jo nuomone, nuomos kainos bei vystymo kaštai smarkiai nesikeis. Jis prognozuoja, kad metų pabaigoje statybų kainos turėtų imti lengvai kilti. Vadovo skaičiavimais, palūkanų norma neturės ženklios įtakos ir džiaugiasi, kad baigėsi nemokami pinigai.

Lietuvos Pozicija Investicijų Kontekste

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis kalbėjo, kad taip vadinamų „senų gerų laikų“ tikrai nebus: „Žiūrint iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo gyvename labai turbulentiškais laikais, ir tokiais toliau gyvensime ateityje. Tų turbulencijų daug daugiau negu tik karas Ukrainoje. Atitraukus vaizdą globaliau, pamatytume JAV didžiules pastangas prisitraukti investicijas pas save, matome milžinišką geopolitinę ir ekonominę konkurenciją tarp JAV ir Kinijos, ES bandymą kažkur šitame kontekste rasti save, Artimųjų Rytų konfliktą, neramumai Raudonojoje jūroje - visa tai turi įtakos net ir mums čia.“

Anot jo, kaip mano ir L. Kuzavas, auksinių laikų su pigiomis ir patogiomis investicijomis laikas yra pasibaigęs, konkurencija yra milžiniška. Visgi, mano, kad Lietuvoje yra dėkingoje pozicijoje. Tai yra laikas, kai reikia priiminėti greitus sprendimus, reaguoti ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos investicine prasme. Priimti kokį pokytį didesnei valstybei yra gerokai sunkiau, negu Lietuvai. K. Žemaitis pažymi ir tai, kad nors užsienio investicijos Lietuvoje šiuo metu yra pamatuotos ir atsargios, bet jos vis tiek egzistuoja. „Užsienio investuotojai neateina taip, kaip jie tai darė 2018-2019 metais, bet jie vis tiek ateina“, - paaiškina jis.

Faktas, kad kai kurie užsienio verslai ne mažina, o kaip tik plečia savo apimtis Lietuvoje, rodo, kad pasitikėjimas egzistuoja.

Anot viceministro, nereikia bijoti išnaudoti geros krizės, o gynybos pramonė yra puikus to pavyzdys, nes tokių gynybos projektų mes niekada nebūtume turėję, jei ne šita gana tragiška geopolitinė aplinka.

„Reikia žiūrėti į tą stiklinę įvairiai,“ - sako viceministras, - „Lietuvą sudaro 20 proc. pramonė. Mes nesame Lenkija, ir tai nėra blogai, bet mes galime tapti Danija prie Vokietijos, būdama Lietuva prie Lenkijos.“

Milijoninės Investicijos Lietuvoje

„Turto banko“ valdybos pirmininkas Laimondas Belickas diskusijoje pabrėžė, kad jie yra atsakingi, jog nereikalingą valstybei turtą paverstų efektyviu ir reikalingu arba kitaip komerciškai jį įveiklintų. Visos atėjusios lėšos iš pardavimų ar komercinės veiklos grįžta į ekonomiką, naudojamos naujų pastatų statybai arba senų modernizavimui.

„Tik ilgalaikio darbo dėka atėjo investicijų metas. Investicinį portfelį sudaro 300 mln. eurų per 3-4 artimiausius metus. Čia gera naujiena“, - sakė pirmininkas. Konferencijoje buvo vėlgi pabrėžiama, kad atsitraukus Vakarų didžiosioms kapitalo investuotojoms atsiranda proga Lietuvos verslininkams investuoti. Daugėja privačių žaidėjų, jie nenumoja ranka į Lietuvos rinką. Prie to prisideda ES parama ir valstybės paskolos.

„Tikim, kad jeigu turėsime kokybiškus ir energetiškai efektyvius pastatus su teisinga nuomininkų struktūra, viskas ilgainiui taps vertingesniu turtu. Tai yra mūsų visų turtas, jis turi augti. Turi augti greičiau, negu rizikingos investicijos“, - pasakojo pirmininkas.

„Tie kliento partneriški santykiai leidžia girdėti vieni kitus, transformuoti objektus. Pavyzdžiui, laukia graži renovacija Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, atsiskleis visai kita kokybė, bus atviresnė visuomenei, atsiras miksas nuomininkų: ne tik valstybės institucijos, bet ir privati veikla. Visa tai nuteikia gerai, nes turime galimybę kurti gėrį čia, kur patys veikiame ir gyvename“, - pridūrė jis.

Kaip ir kiti šnekėję vystytojai, pirmininkas yra išsikėlęs tikslą mažinti vystomų patalpų plotą vienam darbuotojui, siekiant pagerinti patalpų tvarumą, ir taikytis prie lankstumo bei kokybės.

tags: #komercinio #nekilnojamojo #turto #vystytojas