Komercinių patalpų mokesčiai Lietuvoje: išsamus vadovas

Nekilnojamojo turto (NT) nuoma Lietuvoje yra viena populiariausių papildomų pajamų formų, tačiau ji taip pat yra dažnas mokestinių klaidų šaltinis. Ar kada nors susimąstėte, kiek mokesčių slepia nekilnojamojo turto nuomos sutartis? Atsakymas gali nustebinti: mokesčių srautas priklauso nuo nuomos specifikos ir gali tekti ne tik nuomotojui, bet ir nuomininkui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime komercinių patalpų mokesčius Lietuvoje, įskaitant gyventojų pajamų mokestį (GPM), pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir nekilnojamojo turto mokestį (NTM).

Nekilnojamojo turto nuomos apmokestinimas

Prieš išsinuomojant turtą, svarbu žinoti apie turto pajamų apmokestinimą, mokesčių deklaravimą ir kitus su turto nuoma susijusius įsipareigojimus nuomininkui ir nuomotojui. Dauguma fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, savo veiklai reikalingą nekilnojamąjį turtą nuomoja iš kitų fizinių asmenų (gyventojų). Gautų pajamų apmokestinimas priklausys nuo to, koks turtas nuomojamas, todėl pirmiausiai reikia žinoti, kas yra nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

Nekilnojamajam turtui priskiriami žemės sklypai, pastatai (gyvenamosios ir kitos paskirties), įvairūs statiniai, inžineriniai tinklai ir kt., t. y. visa tai, kas pastatyta ir tvirtai sujungta su žeme.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla, jos registruoti nereikia. Gautos pajamos apmokestinamos dviem būdais:

• Sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų.
• Įsigyti verslo liudijimą.

Gautas pajamas apmokestinant pirmuoju variantu, pajamos deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 ir mokestis sumokamas metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos. Kadangi ši veikla nelaikoma individualia, gyventojas negali gautų pajamų mažinti patirtomis išlaidomis ar 30 proc., taip pat negali taikyti mokesčio kredito ir mokėti 5-15 proc. pajamų mokesčio.

Kalbant apie antrąjį variantą, kai įsigyjamas verslo liudijimas, nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas savivaldybei ir kasmet gali keistis. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 50 tūkst. Eur per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos (kai nuomojami keli objektai, pajamos sudedamos). Jei turto nuomos pajamos viršija 50 tūkst. Eur, viršijanti gautų pajamų dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Svarbu žinoti, jog kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui privaloma įsigyti po atskirą verslo liudijimą. Pagal verslo liudijimą gyventojai negali nuomoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įmonėms, turto nuomos pajamas galima gauti tik iš fizinių asmenų.

Norėdami sumokėti mokesčius už būsto nuomą su verslo liudijimu, turite įsigyti verslo liudijimą visam nuomos laikotarpiui, kurio veiklos kodas - 051 - gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos).

2025 m. verslo liudijimų tarifai gyvenamosios paskirties patalpų nuomai

Verslo liudijimo kaina priklauso nuo vietovės, kurioje nuomojate būstą - Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenamųjų patalpų nuomos liudijimo kaina yra didžiausia - 684,0 € metams, mažesnėse savivaldybėse nuomos liudijimas kainuoja ženkliai mažiau. VMI kiekvienais metais savo internetiniame puslapyje pateikia visų savivaldybių metinius tarifus.

Negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (pvz., gamybinius pastatus, žemę), tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla ir jos registruoti nereikia. Gautos turto nuomos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Svarbu žinoti, jog pajamų mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas priklauso nuo to, kam nekilnojamas turtas nuomojamas:

• Jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (vykdantiems individualią veiklą ir išsinuomotas turtas naudojamas veiklai vykdyti), tokio turto nuoma priskiriama A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo fizinis asmuo (nuomininkas).
• Jei turtas nuomojamas juridiniams asmenims (įmonėms), išmokos priskiriamos A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo turtą išsinuomojusi įmonė (nuomininkas).
• Jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (gyventojams), kurie išsinuomotą turtą naudos asmeninėms reikmėms, tokio turto nuoma priskiriama B klasės pajamoms ir apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo pajamas gavęs gyventojas (nuomotojas).

Išmokėjus A klasės pajamas, turtą išsinuomojusi įmonė arba gyventojas (vykdantis individualią veiklą ir naudojantis tą turtą veiklai vykdyti) privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai formą GPM313 iki kito mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, privaloma pateikti formą GPM312 iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos.

Kai už nuomojamą turtą išmokamos B klasės pajamos, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį privalo pajamų gavęs gyventojas (nuomotojas).

Jei gyventojai nuomoja kitos paskirties nekilnojamąjį turtą (pvz., žemę, gamybinius pastatus), individualios veiklos registruoti nereikia, nes nekilnojamo turto nuoma nelaikoma individualia veikla. Gautos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc.

Jeigu gyventojai užsiima kito turto (pvz., automobilių, žemės ūkio technikos, įrangos, įrankių ir kt.) nuomos veikla, tuomet turi įregistruoti individualią veiklą. Gautos kito turto nuomos pajamos bus apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokestį. Kadangi tai individuali veikla, todėl gyventojas gali gautas pajamas mažinti patirtomis išlaidomis arba 30 proc., taip pat gali taikyti mokesčio kreditą ir mokėti 5-15 proc. pajamų mokestį.

Jeigu gyventojai nesiverčia kito turto (pvz., automobilių, įrangos, įrankių ir kt.) nuomos veikla, o tiesiog gauna vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio kito turto nuomos pajamų, tuomet individualios veiklos registruoti nereikia. Gautos pajamos bus apmokestinamos taikant 15 proc.

Taip pat svarbu paminėti, kad deklaruojant pajamas Metinėje pajamų deklaracijoje, jei apmokestinamųjų nuomos pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio sumą (2021 m. - 162 324 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis bus apmokestinama taikant 20 proc.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuoma PVM neapmokestinama, jei nuoma yra ilgesnė negu 2 mėnesiai. Bet jei gyventojai teikia gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuomą, trumpesnę negu 2 mėnesiai, arba nuomoja garažus ir pan., tai gautas atlygis traukiamas į 50 000 Eur sumą.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios trys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Pagal naujai įsigaliosiančią tvarką, bus sumuojamos visos metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ir 32 proc.

• Uždirbantiems iki 36 VDU (apie 6,9 tūkst. eurų per mėnesį) bus taikomas 20 proc. GPM tarifas.
• Gaunantiems nuo 36 iki 60 VDU (nuo 6,9 tūkst. iki 11,5 tūkst. eurų per mėnesį) - 25 proc. GPM tarifas.
• Uždirbantiems virš 60 VDU - 32 proc.

Tiesa, Seimas nusprendė ūkininkams pritaikyti išlygą: 15 proc.

Savarankiškai dirbantiems su individualia veikla, jų pajamoms neviršijant 42 500 Eur sumos, bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, o pajamoms, kurios neviršija 20 000 Eur per metus, bus taikomas 15 proc. tarifas (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą). Tai reiškia, kad pataisomis nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas.

Turint verslo liudijimus, galės būti apmokestinamos 50 tūkst. eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos.

Metinei pajamų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, GPM tarifas sieks 15 proc. Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, bus taikomas 5 proc. tarifas.

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis

Nuo kitų metų pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendrasavininkiams. Paskesnis turtas bus apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, pirmajam būstui bus taikomi 0,1-1 proc. tarifai, juos nusistatys savivaldybės.

• Antram ir paskesniam bus taikomi 0,2-1 proc. tarifai:
• 50-200 tūkst. eurų vertės būstui - 0,2 proc.
• 200-400 tūkst. eurų - 0,4 proc.
• 400-600 tūkst. Brangesnis - 0,6-1 mln. eurų vertės - turtas bus apmokestinamas 0,8 proc., o didesnės nei 1 mln. eurų vertės būstui bus taikomas 1 proc.

Tuo metu apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai.

Komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - jam bus taikomi 0,5-3 proc. Šiuo metu NT apmokestinamas taikant progresinį 0,5-2 proc.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai Šiauliuose 2025-2026 m.

2025 m. - 2026 m. mokestiniam laikotarpiui galioja valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, ir už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 2 d. Nr.

• 4,0% žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008 m.
• 0,80% žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, - valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d.
• 4,0% žemės vertės - valstybinės žemės sklypams, įtrauktiems į Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą Nenaudojamų iš valstybės nuomojamų žemės sklypų sąrašą.

NTM tarifų pokyčiai didžiuosiuose miestuose

Seimas birželį pakeitė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą - savivaldybėms leido spręsti dėl pagrindiniam gyventojų būstui taikomų tarifų 0,1-1 proc. intervale, skaičiuojant nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio - jeigu turto vertė siekia 450 tūkst. eurų (bendrasavininkiams - 900 tūkst.)

Mokestis bus taikomas tik NT vertei, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį. Iki metų pabaigos savivaldybėms nenusprendus, kokį tarifą taikys pirmajam gyventojų būstui, nuo sausio įsigalios mažiausias galimas 0,1 proc. apmokestinimas.

Tuo metu komercinį NT savivaldybės gali nuspręsti apmokestinti dabartinėse 0,5-3 proc. tarifų ribose, taip pat didinti apleisto ir neprižiūrimo turto apmokestinimą.

Komerciniam turtui taip pat bus taikoma papildoma 0,2 proc. NT mokesčio dedamoji, šios pajamos bus skiriamos į Valstybės gynybos fondą.

Šiauliai ir Panevėžys taikys mažiausius tarifus

Praėjusią savaitę Šiaulių ir Panevėžio miestų tarybos nusprendė, kad komerciniam NT nuo kitų metų bus taikomas mažiausias galimas 0,5 proc. tarifas (dabar - po 0,7 proc.). Panevėžyje taip pat didinamas nenaudojamo, apleisto ar neprižiūrimo turto mokestis - nuo dabartinių 3 proc. iki 5 proc., tuo metu Šiauliuose ir toliau bus mokamas 3 proc. tarifas.

Abi savivaldybės nesprendė dėl naujo NT mokesčio tarifo pagrindiniam gyventojų būstui - dėl to nuo kitų metų įsigalios 0,1 proc. apmokestinimas, skaičiuojant nuo neapmokestinamos turto vertės.

Šiauliuose dabartinės NT mokesčio vertės nesikeitė nuo 2018 m., Panevėžyje - nuo 2020 m.

Kaunas seka mažesnių miestų pavyzdžiu

Šį antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė, kad visam komerciniam turtui nuo 2026-ųjų bus taikomas 0,5 proc. tarifas, kai dabar jis apmokestinamas 0,7 arba 1 proc., priklausomai nuo NT paskirties. Savivaldybės teigimu, tokiu būdu siekiama mažinti mokestinę naštą verslui ir komercines patalpas savo veiklai besinuomojantiems gyventojams.

„Atkreiptinas dėmesys, jog dažniausiai šį mokestį susimoka komercinių patalpų nuomininkai, todėl tai greičiausiai persikeltų ir į kainų didėjimą“, - teigiama savivaldybės išplatintame pranešime.

Dėl pirmojo būsto apmokestinimo Kauno taryba nesprendė, tai reiškia, kad kitąmet mieste pirmajam gyventojų būstui galios 0,1 proc. tarifas. Taip pat nuspręsta didinti mokestį apleistam ir neprižiūrimam turtui - nuo dabartinių 3 proc. iki 5 proc.

Dabartinės NT mokesčio vertės Kauno mieste galioja nuo 2020 m.

Klaipėdoje - mažiausias tarifas ir gyvenamajam, ir komerciniam turtui

Tuo metu Klaipėdos miesto taryba dėl naujų NT mokesčio tarifų spręs posėdyje po dviejų savaičių, lapkričio 27 d. Kaip Eltai nurodė savivaldybės administracija, bus teikiamas projektas, kuriuo komercinis NT taip pat būtų apmokestintas mažiausiu galimu 0,5 proc. tarifu (dabar - 0,8 proc.), apleistas ir neprižiūrėtas turtas - 5 proc. (dabar - 3 proc.)

Savivaldybė taip pat nespręs dėl pagrindinio klaipėdiečių būsto tarifų - nuo sausio įsigalios įstatyme įtvirtintas 0,1 proc. apmokestinimas.

Pasak savivaldybės, tokį sprendimą Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus priėmė atsižvelgdamas į mieste dirbančius žmones ir veikiančius verslus.

„Po Vyriausybės priimtų sprendimų Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi raštu, kad kai kurioms įmonėms nekilnojamojo turto mokestinė našta gali išaugti dvigubai ar net trigubai. Tai reikštų bankrotus, atleistus darbuotojus, prarastas pajamas, o tai skaudžiai paliestų kiekvieną miestietį“, - komentare Eltai teigė savivaldybė.

Dabartiniai mokesčio tarifai Klaipėdoje taip pat galioja nuo 2020 m.

Sostinėje - mažesni tarifai, panašus mokesčio surinkimas

Vilniaus savivaldybė siūlo komercinį NT sostinėje kitąmet apmokestinti 0,5-0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo paskirties. 0,5 proc. (dabar - 0,7 proc.) tarifas būtų taikomas viešbučiams, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties patalpoms. Visam kitam komercinės paskirties turtui (pavyzdžiui, administracinėms bei prekybos paskirties patalpoms ir pastatams) siūloma taikyti 0,85 proc. mokestį (dabar - 1 proc.)

Apleistam ir neprižiūrimam NT siūloma taikyti 5 proc. tarifą (dabar - 3 proc.), dėl pirmojo būsto apmokestinimo nespręsti - palikti kitąmet įsigaliojantį 0,1 proc. tarifą.

Kaip Eltai nurodė savivaldybė, toks projektas miesto tarybai bus teikiamas kitos savaitės posėdyje, lapkričio 19 d.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad savivaldybė yra pasiruošusi biudžeto sąskaita prisiimti dalį naštos, kuri tektų sostinės verslui nuo 2026-ųjų smarkiai išaugus NT vertėms.

Mero duomenimis, su naujais tarifais kitąmet planuojamas panašus kaip ir šiemet mokesčio surinkimas - apie 67 mln. eurų.

Preliminariai savivaldybė skaičiuoja, kad sąlygas atitinkančių NT objektų, už kuriuos reikėtų mokėti mokestį, Vilniuje yra apie 1,1-1,2 tūkst.

Vilniuje dabartiniai NT tarifai galioja nuo 2021 m.

Seimas pokyčių ėmėsi dėl smarkiai kylančių NT verčių

Seimas po kelis mėnesių trukusių diskusijų ir kelis kartus parlamente besikeitusių siūlymų, visuomenėje kilusių protestų šį birželį pritarė, kaip nuo 2026-ųjų bus keičiamas nekilnojamojo turto mokesčio modelis.

Politikai teigė, kad mokestį reikia keisti, kitąmet kylant mokestinėms šalies nekilnojamojo turto vertėms - jas po penkerių metų iš naujo perskaičiuoja Registrų centras.

Skaičiuojama, kad naujos NT vertės gali didėti 70-90 proc. Seimas taip pat pritarė, kad nuo šiol mokestinės vertės bus perskaičiuojamos dažniau - kas trejus metus, taip siekiant išvengti didelių mokestinių verčių šuolių.

Dabar neapmokestinama riba visam gyventojams priklausančiam būstui siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai - nuo 0,5 iki 2 proc.

Seimas taip pat pritarė atskirai apmokestinti antrą, trečia ir visus likusius gyventojų NT objektus -bus taikomi 0,2-1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, kai bendra neapmokestinama jų vertė turi sudaryti mažiausiai 50 tūkst. eurų.

Pagrindinės įstatymo sąvokos

• Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
• Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti. Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), šio įstatymo taikymo tikslais pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame (-iose) šio nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.

Ši publikacija yra informacinė. Dėl konkretaus taikymo ir galimų 2026 m. pokyčių rekomenduojame kreiptis į specialistus.

tags: #komerciniu #patalpu #mokesciai