Kompensacijos auginant neįgalų vaiką vienam iš tėvų Lietuvoje

Asmenys, auginantys neįgalius vaikus Lietuvoje, įprastai gauna tam tikras lengvatas, kitaip neretai dar vadinamas pašalpomis ar kompensacijomis.

Iš tiesų, auginant neįgalų vaiką, šeima gali gauti įvairias išmokas ir kompensacijas, kurios paprastai yra nepriklausomos viena nuo kitos.

Pavyzdžiui, neįgaliems vaikams mokamos šalpos išmokos, o vaikams, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumas, taip pat skiriamos priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos. Be to, šeimos gali pasinaudoti lengvatomis, tokiomis kaip didesnis neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), kompensacijos už lengvojo automobilio įsigijimą ar pritaikymą, nuolaidos viešajam transportui ir kt.

Vis dėlto, svarbu pažymėti, jog tam tikros socialinės paramos priemonės gali būti tarpusavyje susijusios arba turėti įtakos kitų išmokų dydžiui. Pavyzdžiui, gaunant tam tikras pašalpas, gali būti vertinamos šeimos pajamos, kas gali paveikti teisę į kitas socialines išmokas ar kompensacijas.

Todėl rekomenduojama kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją, kur specialistai galės suteikti išsamią informaciją apie galimas išmokas, kompensacijas ir jų sąlygas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Vėlgi, ne visos išmokos susijusios su pajamų vertinimu. Tikslinės kompensacijos, skirtos neįgalių vaikų priežiūrai, paprastai nėra priklausomos nuo šeimos pajamų. Tačiau kiekviena situacija yra unikali.

Lietuvoje neįgalių vaikų šeimos gauna ne tik pašalpas, bet ir kitas kompensacijas bei socialines išmokas.

Nors kompensacijomis siekiama užtikrinti, kad neįgalių vaikų šeimos gautų reikiamą finansinę paramą ir galėtų lengviau susidoroti su kasdieniais iššūkiais, negalią turintis žmogus gali gauti šalpos neįgalumo pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Kitaip tariant, negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Tad jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją. Tokiu atveju mokamas šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo negalios bei kitų gaunamų pensijų sumos skirtumas.

Šalpos neįgalumo pensija savo ruožtu skiriama vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taip pat ji mokamas tėvams ar globėjams, kurie pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).

Socialinio draudimo negalios pensija mokama kas mėnesį, jei asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį.

Svarbu pažymėti, jog šios išmokos paprastai nėra tarpusavyje susijusios ir gali būti gaunamos kartu. Tačiau tam tikros socialinės paramos priemonės, tokios kaip būsto šildymo kompensacijos ar socialinė parama mokiniams, gali būti teikiamos atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Tokiais atvejais gaunamos išmokos gali būti įskaičiuojamos į bendras pajamas, kas gali turėti įtakos teisės į tam tikras kompensacijas ar jų dydį.

Tad nepaisant to, jog Lietuvoje šeimos, auginančios neįgalų vaiką, turi teisę į įvairias išmokas ir lengvatas, kai kurios socialinės paramos priemonės yra teikiamos atsižvelgiant į bendras šeimos pajamas. Tokiais atvejais gaunamos išmokos, tokios kaip šalpos neįgalumo pensija ar tikslinės kompensacijos, gali būti įskaičiuojamos į bendras šeimos pajamas, kas gali turėti įtakos teisės į tam tikras kompensacijas ar jų dydį.

Teigiama, esą universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) yra mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Nuo bendrų pajamų nepriklauso ir papildoma išmoka vaikui. Priešingai, socialinė parama mokiniams, tokia kaip nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti yra skiriama šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija nustatytos ribos. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vertinant pajamas, gali būti atsižvelgiama ir į gaunamas išmokas. Būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos - taipogi skiriamos šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų normatyvų. Tad apskaičiuojant teisę į kompensaciją, į bendras pajamas gali būti įtraukiamos gaunamos išmokos.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, jeigu šeima augina ar globoja vaiką su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis, kiekvienam vaikui skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui - vaiko pinigai. Nuo 2025 m. sausio 1 d. ši suma siekia 194,6 Eur per mėnesį. Išmoka skiriama vaikui su negalia nuo gimimo iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką. Išmoka mokama ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, turinčiam negalią, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 m.

Jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 Eur, 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, visi mokiniai, nepaisant, kurioje klasėje mokosi, turi teisę į paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams, o 3-12 klasėse besimokantys vaikai turi teisę į nemokamą mokinių maitinimą. Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nepriklausomai nuo šeimos pajamų.

Savivaldybių administracijos taip pat turi teisę išskirtiniais atvejais - ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką ar kelis, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra su negalia, socialinę paramą mokiniams skirti ir tada, jei vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra didesnės nei 331,5 Eur, bet neviršija 442 Eur.

Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama vienodomis sąlygomis užtikrinant gyventojų lygybę, t. y. neišskiriant atskirų asmenų socialinių grupių. Asmenys su negalia, kaip ir bet kurie kiti gyventojai, gali gauti socialinę pašalpą, jeigu vidutinės mėnesio pajamos asmeniui nuo 2025 m. sausio 1 d. neviršija 243,1 Eur. Į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų - nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties - nuo 20 iki 40 proc.), taip pat neįskaitomos žmonėms su negalia mokamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos.

Nepasiturintys taip pat gali kreiptis dėl būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų. Susiklosčius sudėtingoms situacijoms, įskaitant ir negalios atveju, iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama: vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa ir kita.

Techninės pagalbos priemonės - bet koks standartinis ar nestandartinis gaminys, įrenginys, padedantis kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybių apribojimus arba jų išvengti. Reikiamą priemonę galima įsigyti pačiam ir gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją arba ją gauti iš Techninės pagalbos priemonių centro. Techninės pagalbos priemones gali gauti vaikai, kuriems nustatyta negalia ir vaikai po ūmių ligų ar traumų, turintys judesio, raidos ar kitus sutrikimus, kol negalia jiems nenustatyta.

Priemonių rūšys:

• judėjimo (įvairūs vežimėliai, stovėjimo atramos, vaikštynės),
• regos (laikmačiai, matymo, orientavimo, rašymo, garso perdavimo ir įrašymo įtaisai),
• klausos (laikmačiai, telefonai, garso perdavimo, signalizavimo sistemos),
• komunikacijos ir sensorikos (kalbiniai dialogo įtaisai, pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga; atminties lavinimo priemonės, laiko planavimo priemonės, nusiraminimo, saugumą užtikrinančios priemonės).

Dėl judėjimo priemonių reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. Dėl regos, klausos, komunikacijos ir sensorikos priemonių - į Techninės pagalbos priemonių centro teritorinį padalinį. Nuo 2023 m. veikia keturios mobilios komandos, kurios paslaugą teikia visoje Lietuvos teritorijoje.

Asmeninė pagalba - tai individualiai teikiama pagalba asmeniui atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Dėl asmeninio asistento pagalbos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą įstaigą, kuriai pavesta priimti prašymus.

Būsto pritaikymas - viena iš pagalbos priemonių asmenų su negalia individualiesiems pagalbos poreikiams tenkinti. Būsto pritaikymo asmenims su negalia pagalbos priemonė skirta organizuoti ne tik būsto, bet kartu ir aplinkos pritaikymą. Į būsto pritaikymą, anot SADM, teisę turi vaikai, kuriems nustatyta negalia ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, pavyzdžiui, turintys judėjimo, regos, raidos ar kitus sutrikimus.

Šią pagalbą gali gauti ir vaikai, kuriems nustatyta negalia ir judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir kurie naudojasi judėjimo techninės pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, elektra ar rankiniu būdu varomos judėjimo techninės pagalbos priemonės, triračiu ar keturračiu.

Sudarant būsto pritaikymo eilę, prioritetas teikiamas vaikams iki 18 metų, taip pat asmenims, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas. Dėl būsto pritaikymo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją.

Įgyvendinant šią priemonę, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie LR SADM projektų atrankos konkurso būdu finansuoja asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančias asociacijas, veikiančias nacionaliniu lygmeniu ir įgyvendinančias asmenų su negalia teisėms bei interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus. Įgyvendinant projektus, teikiama organizacijų pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia: teisinės konsultacijos, informavimas, konsultavimas, seminarai tėvams, savarankiško gyvenimo ugdymo įgūdžių mokymai, vasaros stovyklos, švietėjiškos veiklos, kultūrinės veiklos, savitarpio pagalbos grupės.

Įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, nuo 2024 m. pradžios pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Tikslas - kuo anksčiau suteikti reikalingą ankstyvą pagalbą krizinėje situacijoje dėl galimos negalios atsidūrusiems asmenims ir jų artimiesiems. 2024 m. ankstyvosios pagalbos paslauga buvo išbandoma, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, įgyvendinančias Asmenų su negalia teisėms ir interesams atstovaujančių asociacijų veiklos rėmimo projektus.

Vykdant ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo veiklą, buvo teikiamos šios paslaugos: asmens, turinčio negalios požymių, ir jo šeimos narių informavimas (konsultavimas); emocinė ir psichologinė pagalba; atstovavimas.

Lietuvoje teikiamos akredituotos socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos - kompleksiškai pagal negalios pobūdį, sunkumą ir specifiką teikiamos socialinių, savarankiško gyvenimo, mokymosi, darbinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kuriomis siekiama įgalinti asmenis su negalia savarankiškai gyventi bendruomenėje, ugdytis ir dalyvauti darbo rinkoje ar užimtumo veikloje. Dėl socialinės reabilitacijos reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Vaikams su negalia skiriamų šalpos pensijos dydis priklauso nuo neįgalumo lygio: esant sunkaus neįgalumo lygiui - 496 Eur, esant vidutinio neįgalumo lygiui - 372 Eur, esant lengvo neįgalumo lygiui - 248 Eur.

Asmeniui, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ir slauga, gali būti nustatomas pirmo, antro, trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija nuo 0,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (124,8 Eur) iki 2,6 tikslinių kompensacijų bazinio dydžio (540,8 Eur). Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie LR SADM. Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Lengvojo automobilio įsigijimas ir jo techninis pritaikymas - dar viena priemonių, padedančių užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą. Siekiant gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir pritaikymo kompensacijas, asmeniui su negalia arba šeimos nariui turi būti nustatytas poreikis bei išduota atitinkama pažyma. Be to, nuo 2024 m. sudaryta galimybė gauti dvi atskiras kompensacijas - automobilio įsigijimo kompensaciją ir automobilio pritaikymo kompensaciją.

Tokios kompensacijos gali būti skiriamos šeimai, auginančiai vaiką su negalia, kuriam iki 18 m. nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų su negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (specialusis nuolatinės slaugos poreikis), tokia šeima turi teisę šias kompensacijas gauti už kiekvieną vaiką su negalia ir įsigyti lengvuosius automobilius bei juos techniškai pritaikyti pagal kiekvieno vaiko su negalia poreikius.

Lengvojo automobilio įsigijimo (iki 64 bazinių socialinių išmokų dydžio - 4480 Eur) ir pritaikymo (iki 128 bazinių socialinių išmokų dydžio - 8960 Eur) kompensacijos skiriamos kartą per 6 metus. Dėl kompensacijų lengvajam automobiliui įsigyti ir pritaikyti skyrimo bei mokėjimo reikia kreiptis į Sodrą.

Įvertinus asmens ar šeimos socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius interesus, vaikui su negalia ir jo šeimai gali būti teikiamos socialinės paslaugos tiek namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose - pagalba į namus, vaiko dienos socialinė priežiūra vaikų dienos centre, socialinė reabilitacija asmenims su negalia bendruomenėje, socialinė priežiūra šeimoms, teikiant ir individualios priežiūros darbuotojų praktinę pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus, taip pat dienos socialinė globa asmens namuose ar dienos globos centre.

Kai bendruomenėje teikiamų socialinių paslaugų nepakanka - gali būti suteikta ir trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa šeiminiuose namuose. Taip pat gali būti teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba ar kitos pagal poreikį socialinės paslaugos, numatytos Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Taip pat gali būti teikiama integrali pagalba - slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiant ir psichologo konsultacijas integralios pagalbos gavėjams bei juos prižiūrintys artimiesiems. Integrali pagalba gali būti teikiama ir valstybės bei savivaldybių įstaigose, kuriose įgyvendinamos ikimokyklinio ugdymo programos ikimokyklinio amžiaus vaikams su negalia iki 7 m.

Vadovaujantis Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašu, gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos asmens namuose, derinant jas kartu su socialinėmis paslaugomis ir integralia pagalba. Asmenims, kurie namuose prižiūri, slaugo kartu gyvenančius artimuosius su negalia, siekiant sudaryti sąlygas pailsėti nuo nuolatinės asmens priežiūros, gali būti teikiamas laikinas atokvėpis namuose ar įstaigoje iki 720 val. per metus.

Be to, prevenciniais tikslais, siekiant sustiprinti šeimos gebėjimus įveikti kylančius iššūkius ir sunkumus, yra teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai - individualių ir grupinių konsultacijų, savitarpio pagalbos grupių organizavimas, šeimos konsultavimas asmens namuose ir kt.

Dėl socialinių paslaugų skyrimo reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, socialinių paslaugų įstaigą ar darbuotoją, atsakingą už prašymų gauti socialines paslaugas priėmimą.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigia, kad pirmiausia, tėvai, susilaukę vaiko, kuris turi negalią, gali naudotis šeimos gydytojo ir jo komandos medicinos paslaugomis. Atsižvelgus į negalios rūšį, gali būti teikiamos reikalingos gydytojo specialisto konsultacijos, rekomenduojami vaistiniai preparatai ar priemonės (pavyzdžiui, ortopedijos priemonės ar kt.), įvertinamas reabilitacijos poreikis. Taip pat teikiama psichologinė pagalba - siūloma psichikos sveikatos centrų pagalba.

„Sužinojus negalios diagnozę, pasikeičia žmogaus gyvenimas, ir organizmas į tokias žinias reaguoja stipriais emocijų protrūkiais. Kad galėtų juos suvaldyti ir kad sveikata nepablogėtų dar labiau, pacientui būtina psichologinė pagalba ir parama. Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos nuo 2024 m. liepos 1 d. tėvams arba planuojantiems tėvystę, patiriantiems perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais, mirus vaisiui, įvykus persileidimui ir pan. Taip pat sergantiems reta liga arba retu sveikatos sutrikimu, koduojamais orpha kodais, pagalba teikiama tėvams arba atstovams pagal įstatymą, kai jų nepilnamečiai vaikai serga reta liga arba retu sveikatos sutrikimu“, - su Delfi dalinasi SAM.

Ministerijos teigimu, specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas gali teikti reikalavimus atitinkantys medicinos psichologai ministro įsakyme nurodytose ambulatorines paslaugas teikiančiose antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose. Pacientą šioms paslaugoms gauti turi nukreipti gydantis gydytojas, kuris teikia pagalbą dėl pagrindinės ligos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vienam pacientui apmokama iki šešių 45-60 minučių trukmės konsultacijų per metus. Įvertinus paciento psichologinės sveikatos būklę ir es...

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti:

• nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
• vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
• pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
• vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

Socialinės paramos priemonės gali turėti įtakos kitų išmokų dydžiui.

Šeimos gali gauti įvairias išmokas ir kompensacijas, kurios paprastai yra nepriklausomos viena nuo kitos.

Kita vertus, kai kurie prabyla, esą negalią turinčių atžalų tėvai, gaudami išmokas, gali negauti kompensacijų, kadangi pašalpa įsiskaito į pinigų sumą, nuo kurios skaičiuojama paramos teikimo galimybė bei jos dydis.

Galimos pašalpos ir kompensacijos auginant neįgalų vaiką:

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, jeigu šeima augina ar globoja vaiką su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis dalyvumo lygis, kiekvienam vaikui skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui - vaiko pinigai.

tags: #konpensacijos #uz #buta #mamai #vienai #auginant