Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo reikalavimai Lietuvoje

Atliekų tvarkymas yra būtina šiuolaikinės visuomenės dalis, tačiau tinkamas atliekų konteinerių išdėstymas kelia nemažai iššūkių. Nemažai gyventojų piktinasi dėl naujų komunalinių atliekų aikštelių įrengimo, ypač kai jos įrengiamos per arti gyvenamųjų namų ar vaikų ugdymo įstaigų. Šiame straipsnyje aptariami teisiniai atstumų nuo šiukšlių konteinerių reikalavimai, gyventojų nuomonės ir problemos, kylančios dėl netinkamo atliekų aikštelių planavimo ir įrengimo.

Naujų atliekų aikštelių įrengimo problemos

Naujų atliekų aikštelių įrengimas neretai susiduria su gyventojų pasipriešinimu. Vilkaviškio daugiabučių gyventojai skundžiasi savivaldybei dėl per arti namų įrengiamų naujų aikštelių. Marijampolės regione dalis darbų stabdoma, nes kai kurios aikštelės suprojektuotos ant šaligatvių ar pėsčiųjų perėjų, neišlaikant nustatytų atstumų nuo namų. Dalis gyventojų teigia, kad su jais aikštelių vietos nederintos, kiti - kad neatsižvelgta į jų nuomonę. Skaičiuojama, kad regione iš beveik 600 naujų aikštelių netinkamai suprojektuota trečdalis.

Situacija Vilniuje: lopšelio-darželio "Berželis" pavyzdys

Į redakciją kreipėsi Justiniškėse esančio lopšelio-darželio „Berželis" auklėtinių tėvai. Grįžę po velykinių atostogų jie prie vienintelio darželio įvažiavimo rado sumontuotus buitinių atliekų konteinerius. Pasak vaikų tėvelių, niekas nei su jais, nei su darželio vadovybe šio klausimo nederino ir iš anksto neinformavo. Jokių planų ir schemų jie taip pat nematė, informacinio stendo irgi nepastebėjo. Įdomu ir tai, kad dar 2018 m. savivaldybės buvo prašyta šioje vietoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kadangi rytais ir vakarais būna sunku prasilenkti siauroje, dabartiniam automobilių srautui nepritaikytoje gatvėje. Prie pat darželio tvoros sumontuoti atliekų konteineriai dar neeksploatuojami, tačiau, kaip rodo praktika, tokios vietos netrunka tapti tikru sąvartynu.

Projektuotojų pozicija ir atsakomybė

Konteinerių aikšteles projektavusi Vilniuje įsikūrusi įmonė atmeta priekaištus dėl netinkamai parengtų techninių projektų. „Projektavimo užduotis - aikštelių koordinates mums duoda užsakovas arba savivaldybių atstovai, jų partneriai. Mes darome ten, kur mums pateikė schemą“, - aiškina A. Priekaištų projektuotojams turi ne tik savivaldybės, bet ir Marijampolės atliekų tvarkymo centras. „Darko ką, takus. Tai projektas, matyt, buvo nesuderintas su jau paruošta schema aikštelių įrengimui ir dabar dubliavimas vyksta, dabar reikia korekciją daryti. Kai kurių savivaldybių atstovai teigia, kad atsižymėjus aikštelių vietas, jas reikia šiek tiek koreguoti. „Nėra visur tikslinga ir tų probleminių vietų dar tikrai bus. „Matydami problemas jie net nesiteikia atvykti į vietą.

Teisiniai aspektai ir higienos normos

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad „komunalinių atliekų konteineriai nėra statiniai", o statiniais yra laikomos konteineriams skirtos aikštelės.

Savivaldybių atsakomybė

„Atliekų tvarkymo įstatymu savivaldybės įpareigotos organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, užtikrinti jų funkcionavimą; administruoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Paslaugos organizavimas - savivaldybės pareiga ir atsakomybė, - buvo rašoma gautame atsakyme. - Kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių vietas nustato savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

Atstumų reikalavimai

Pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus atliekų surinkimo konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ar durų. Atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ar durų, tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų sutikimą.

Atstumas iki vaikų žaidimų aikštelių

Visuomenės sveikatos teisės aktai (NVSC kompetencija) nustato tik atstumą nuo atliekų konteinerių iki vaikų žaidimo aikštelių. Lietuvos higienos normose nurodyta, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, - nurodė NVSC atstovė. - Vizualiai pagal nuotraukas, konteineriai pastatyti išlaikant reglamentuotus atstumus. Nauja Lietuvos higienos norma HN 131:2015 nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.

Praktiniai aspektai ir gyventojų patirtys

Konfliktai dėl konteinerių vietos

Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų. Vienoje socialinių tinklų grupėje Nijolė (vardas pakeistas) kreipėsi į žmones prašydama patarimo. Moteris pasidalijo, kad ilgai lauktus vasaros pasisėdėjimus terasoje aptemdė nemalonus kaimynų sprendimas - šiukšlių konteinerius jie pastatė tiesiai prie jos tvoros. „Kaimynai gyvena kotedže, 4 šeimos dalijasi vienu įvažiavimu ir neturi vietos konteineriams, todėl stato prie pat mūsų tvoros. Vieni sutiko patraukti, nes suprato, kad nemalonus kvapas, bet kiti specialiai netraukia“, - pasakojo moteris. Anot jos, situacija pablogėja atšilus orui, kai terasa ir yra labiausiai naudojama, todėl ji kreipėsi į žmones prašydama patarimo, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.

Teisiniai veiksmai ginčuose dėl konteinerių vietos

Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas įvardijo, kad Statybos techniniame reglamente yra nurodyta, kad konteineriai, kaip ir kiti inžineriniai statiniai, turi būti statomi bent metro atstumu nuo sklypo ribos. Tai iš esmės reiškia, kad konteineriai negali būti statomi tiesiai prie kaimynų tvoros ar sklypo ribos - turi būti išlaikytas bent vieno metro atstumas. Tuo metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad, pagal galiojančius teisės aktus, atliekos turi būti laikomos uždaruose konteineriuose, apsaugotuose nuo lietaus ir kitų aplinkos veiksnių.

Galimas poveikis sveikatai

I. Taraškevičienė atkreipė dėmesį, kad nemalonūs kvapai, sklindantys nuo šiukšlių, gali sukelti poveikį gyventojų sveikatai. „Nors trumpalaikis kvapo poveikis paprastai nesukelia tiesioginio fizinio pavojaus, jis gali sukelti įvairių nemalonių simptomų ir turėti neigiamų pasekmių savijautai. Tokie kvapai gali išprovokuoti galvos skausmus, pykinimą, padidinti dirglumą, trukdyti kokybiškai išsimiegoti, taip pat sukelti stresą ar psichologinį diskomfortą. Dėl šių priežasčių ilgalaikis nemalonių kvapų poveikis gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei ir emocinei sveikatai“, - komentavo NVSC atstovė. Ji taip pat pažymėjo, kad šiukšlių pritraukiamos musės ir kiti vabzdžiai gali pernešti patogenus, t. y. ligas.

Kauno pavyzdys: T.Masiulio gatvės konfliktas

Gruodžio 6 d. 15min redakcija sulaukė pirmojo T.Masiulio g. 5-ojo namo gyventojaus skambučio. Pranešta, kad po langais atliekami nelegalūs požeminių konteinerių įrengimo darbai. „Nuo liepos mėnesio dėl tų konteinerių kovojame. Prie pat namų stato, vaikų žaidimų aikštelę iškėlė. Nesiskaito su mūsų nuomone. Kaip gyventi čia žmonėms reiks ir į šiukšliadėžes žiūrėti? Iki šiol konteineriai dvigubai toliau nuo namo stovėjo. Sutikome, kad ir dabar juos statytų tolėliau, bet patys nusprendė, kad mums bus per toli nešti“, - stebėjosi gyventoja.

Savivaldybės pozicija Kauno atveju

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad visos pusiau požeminės ir antžeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės suprojektuotos vadovaujantis 2012 m. spalio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais. Juose nurodyta, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Gyventojų sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jei atliekų surinkimo aikštelė projektuojama privačiame sklype.

Konteinerių priežiūra ir higiena

Pagal Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles atliekų tvarkytojas privalo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė negu 8 laipsniai šilumos, plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo kolektyvinius mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

Atliekų tvarkymo sistemos gerinimas

Didelių gabaritų atliekų tvarkymas

Nuo senų baldų iki buitinės technikos - su klausimu, kaip ir kur atsikratyti didelių gabaritų atliekomis, anksčiau ar vėliau susiduria dauguma gyventojų. „Kiek aikštelių savivaldybėje bus įrengta, priklauso nuo jos dydžio bei gyventojų skaičiaus.

Atliekų rūšiavimo svarba

Paradoksalu, bet dažniausiai trys rūšiavimo dėžės užima tiek pat, kiek viena didelė bendra šiukšliadėžė. Todėl, kad visiems kaimynams pradėjus rūšiuoti galima pasiekti labai daug. Konteinerinių aikštelių įrengimui taikomi detalūs reikalavimai, tačiau jie galioja tik nuo 2004 metų statytiems namams.

Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja L. Taip pat reglamente yra detaliai aprašoma, kaip turi būti įrengta konteinerinė aikštelė. Ji turi būti išklota kieta danga. Konteineriai turi būti uždengiami nuo lietaus, sniego. Aikštelė turi būti aptverta iš trijų pusių, likusi dalis turi būto skirta prieiti prie konteinerių. „Jei kalbėtume apie senus namus, tai tokio reglamentavimo nebuvo. Iki 2004 metų galiojo sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos sanitarinių apsaugos zonų ribos ir buvo nustatyta, kad tokios aikštelės turi būti statomos ne arčiau kaip 20 metrų nuo gyvenamųjų namų ir ne toliau kaip 50 metrų“, - aiškina L. Detalesnių reikalavimų seniems namams nėra, o naujas reglamentavimas jiems netaikomas.

Pusiau požeminiai konteineriai: privalumai ir panašumai su antžeminiais

Nuo kovo pradžios Šiauliuose eksploatuojamos naujos pusiau požeminės konteinerių aikštelės. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) specialistai pastebi, kad gyventojams kyla klausimų, kuo naujieji konteineriai yra pranašesni už senuosius.

Kuo skiriasi pusiau požeminiai konteineriai nuo įprastų antžeminių konteinerių?

1. Pusiau požeminiai konteineriai gal ir atrodo panašūs į senuosius, tačiau yra keliskart talpesni, nes didžioji dalis konteinerio - po žeme. Ateityje planuojama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius įmontuoti daviklius, kurie prisipildžius konteineriui, informuos atliekų vežėją apie būtiną atliekų surinkimą. Kad konteinerių talpos neužsipildytų per greitai, gyventojai raginami atliekas mesti tik tinkamai paruoštas: pakuotes būtina suspausti ar išardyti, į taromatus nepriimamus plastikinius butelius suploti.
2. NESKLINDA NEMALONUS KVAPAS. Pusiau požeminiai konteineriai įleidžiami į beveik 2 m. gylį. Čia laikosi 5-7 laipsnių šiluma. Tokioje temperatūroje lėčiau vyksta biologiniai procesai, kurių metu susidaro nemalonūs kvapai. Labai svarbu nepamiršti uždaryti konteinerių dangčių!
3. Pusiau požeminių konteinerių angos yra pritaikytos surenkamam konteinerio turiniui. Jei kartono dėžė netelpa į siaurą stačiakampę angą, dėžę reikia išardyti ar suspausti. Jeigu veidrodis netelpa pro stiklo konteinerio angą jo ten ir neturi būti (gabenti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles). Primename, kad didelių gabaritų atliekos: baldai, statybinės atliekos, nebeveikianti buitinė technika, elektronika, tekstilė ir pan. turi keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Į jas gyventojų atvežamos atliekos priimamos nemokamai. Vis dar tinkami naudoti daiktai: baldai, indai, buitinė technika, knygos, namų tekstilė ir pan. laukiami Daiktų kiemo aikštelėse.
4. Aptarnaujant didesnės talpos pusiau požeminius atliekų konteinerius, ženkliai sumažėja sunkvežimio pakrovimo ir aptarnavimo laikas.

Kokie yra pusiau požeminių ir įprastų antžeminių konteinerių panašumai?

1. TVARKA. Netilpusių atliekų negalima statyti šalia konteinerio. Prie konteinerio paliktos atliekos ne tik sukuria netvarką ir skatina nemalonius kvapus, bet ir kelia aplinkinių gyventojų pasipiktinimą.
2. Pusiau požeminių konteinerių aikšteles, kaip ir anksčiau, aptarnauja atliekų vežėjas.
3. Pusiau požeminiai konteineriai pastatyti jiems tinkamiausioje vietoje. Atliekų tvarkymo taisyklės reglamentuoja pusiau požeminių aikštelių įrengimo būtinąsias sąlygas, kurios nurodo atstumus nuo gyvenamųjų namų, lengvą privažiavimą atliekų vežėjui ir k.t. Be to, jų įrengimas neturi trukdyti požeminėms miesto komunikacijoms ir pan.

Šiaulių mieste jau eksploatuojamos 96 pusiau požeminių konteinerių aikštelės. Ar pusiau požeminių konteinerių aikštelės yra numatytos įrengti ir jūsų daugiabučio kieme, galite pasitikrinti žemėlapyje (planuojamos aikštelės pažymėtos violetiniais bokšteliais, geltonais laukeliais žymimos jau įrengtos).

tags: #konteineriu #aiksteles #prie #gyvenamuju #namu