Transporto priemonių eismo apimtys kelia vis didesnį neigiamą poveikį aplinkai, naudoja išteklius ir energiją, gadina kraštovaizdį, kelia triukšmą ir mažina gyvenimo kokybę. Transporto keliamas triukšmas yra viena didžiausių urbanizacijos problemų, susijusių su gyventojų gyvenimo kokybe ir sveikata, o visuomenės nepasitenkinimas transporto keliamu triukšmu vis didėja.
Ši žala pasireiškia skirtinguose lygiuose, skirtingomis formomis, yra sukeliama skirtingų transporto rūšių ir jų išsidėstymo. Apie tai, kaip sumažinti transporto sukeliamą triukšmą, kalbama ES žaliojoje knygoje apie ateities triukšmo politiką. Europos Bendrijos Komisija paskelbė aplinkos triukšmą viena iš pagrindinių Europos aplinkos problemų, darančių įtaką gyvenimo kokybei.
Įstojus į ES, atsirado naujas požiūris ir teisės aktai, sąlygojantys keliamus reikalavimus, susijusius su nauja direktyva dėl aplinkos keliamo triukšmo įvertinimo ir valdymo, kuri įsigaliojo 2002 m.
Praktiškai pasiekti teigiamų rezultatų triukšmo mažinimo srityje yra labai sunku. Problemos kyla dėl sistemos nesuderinamumo. Nėra reguliarios triukšmo kontrolės bei priežiūros procedūrų, nes duomenų apie triukšmo poveikį turima mažiau, palyginus su kitais aplinkos teršalais, ir juos dažnai sunku palyginti dėl skirtingų matavimų ir įvertinimo metodų, naudojamų rezultatams gauti bei skirtingų rodiklių apibrėžimų. Strateginis triukšmo kartografavimas Lietuvoje - naujas dalykas, todėl iškyla nemažai problemų, susijusių su šios direktyvos įgyvendinimu: nėra triukšmo kartografavimo sistemos, trūksta kvalifikuotų specialistų, triukšmo modeliavimo įrangos.
1. Aplinkos Triukšmą Ribojantys Standartai ir Triukšmo Kokybės Kriterijai
1.1. Triukšmo Samprata
Siekiant įvertinti triukšmo neigiamą poveikį aplinkai bei jo mažinimo priemones, pirmiausia būtina apibrėžti pagrindines sąvokas: kas yra triukšmas ir kaip jis matuojamas. Dabartinis Lietuvių kalbos žodynas triukšmo sąvoką apibrėžia taip: tai labai smarkūs garsai, auksmas, bildesys.
Prof. habil. dr. V. Jonas Ūsas teigia, kad "Triukšmas - tai bet koks nepageidaujamas garsas, kuris sukelia nepatogumų, trukdo poilsiui ir darbui". Šiūlbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, jis nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, jis ramina, gerina jo nuotaiką, praturtina emocinę sferą.
M. Žinovas teigia, kad "triukšmas - tai dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai". Valstybinis apsaugos pareigūnas dokumentų rinkinyje triukšmas apibūdinamas kaip transporto priemonių ir kitų judamų priemonių veikimo metu keliamas triukšmas. D. Gučas triukšmą apibūdino kaip žmogaus sveikatos arašas priešą.
Direktyvoje 2002/49/EB aplinkos triukšmas apibrėžtas kaip "nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, įskaitant transporto priemones, kelių eismo, geležinkelio eismo, oro eismo spinduliuojamą triukšmą ir triukšmą iš pramonės veiklos zonų". Lietuvoje ši Direktyva yra perkelta dviem teisės aktais: Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 "Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje".
Apžvelgus įvairiuose šaltiniuose apibrėžimus matyti, kad literatūroje galima aptikti ne visiškai vienodas triukšmo sampratas. Įvertinti, kuri samprata yra teisingiausia, yra labai sunku. Transporto keliamo triukšmo poveikis skirtingiems aplinkos komponentams yra skirtingas, todėl skiriasi ir reikšmingumo mastas. Pvz.: nėra atliktų jokių tyrimų apie triukšmo poveikį augalijai. Todėl galima teigti, kad transporto priemonių keliamo triukšmo įtaka augalijai yra nereikšminga. Tuo tarpu gyvūnijai transporto triukšmas jau turi žymiai reikšmingesnę įtaką.
Naudojant įvertinimo metodais, panaudojant triukšmo ekspozicijos duomenis yra nustatyta, kad 24 mln. žmonių ES yra stipriai dirginami, kai kelių transporto triukšmas yra >55 dB. Vakaruose atlikti tyrimai parodė, kad kas ketvirtas gyventojas skundžiasi transporto keliamu triukšmu.
Triukšmo lygio matuoklis šalia kelio
1.2. Valstybių Narių Naudojami Triukšmo Kokybės Įvertinimo Kriterijai
Tarptautiniai darbai ieškant triukšmo kokybės kriterijų. Per daugelį metų buvo pasiektas aukšto lygio tarptautinis susitarimas dėl nepriimtino triukšmo lygis ir didžiausias leidžiamas tam tikrose situacijose triukšmo lygis. PSO kartu su OECD yra pagrindinės tarptautinio masto organizacijos, kurios surinko duomenis ir sukūrė savus aplinkos triukšmo lygio pasekmis įvertinimus.
1993 m. išėjusioje 5-ojoje Aplinkos veiklos programoje "Žaliavimas darniam vystymuisi" pradėti akcentuoti triukšmo įtaka žmonių sveikatai bei triukšmo mažinimas.
Valstybės narės naudoja triukšmo kokybės įvertinimo kriterijus, minėtas normines vertes. Pradžioje nacionalinės normos buvo sukurtos Šiaurės Valstybėse narėse (1970 m. ir 1980 m.) ir kiek vėliau - Pietų Valstybėse narėse.
Ribinės kelių eismo triukšmo vertės taikomos naujiems keliams ir iš esmės pertvarkytiems nacionalinio kelių tinklo magistraliniams keliams. Bendro naudojimo ir miesto keliams ribinės vertės taikomos retai, tai priklauso nuo vietinės valdžios. Spinduliavimo ribos paprastai taikomos dienos ir nakties laiko periodams, nors dienos ir nakties apibrėžimai skiriasi. Labiausiai paplitęs dienos laikotarpio apibrėžimas yra 6-22 val., o nakties laikotarpio 22-6 val.
Geležinkelio triukšmui taikomos ribos panašios į taikomas kelių triukšmui, nes paprastai jomis siekiama apsaugoti žmones. Triukšmo ribos turi būti nustatytos lėktuvų triukšmui, norint įsitikinti, ar nepažeidžiamos normos statant naujus namus ir kitas triukšmui jautrias struktūras netoli oro uostų, taip pat atsižvelgiant į galimą oro uosto plėtrą. Skirtingai nuo kelių ir geležinkelio triukšmo, šiuo atveju egzistuoja daug kitų triukšmo rodiklių. Jie susiję su tam tikrais lėktuvo veiksmais bei kiekvieno veiksmo akimirksnio triukšmo lygiu, įvertinant skirtingus dienos periodus.
1.3. Triukšmo Lygio Normavimas Lietuvoje
Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Leistinus triukšmo lygius gyvenamoje gyvenamose patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2003 "Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje".
2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus "Triukšmo valdymo įstatymui" turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai.
- Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) - dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus dienos laikotarpiui.
- Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) - vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y.
- Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vieneris metus nakties laikotarpiui.
Diena trunka 12 valandas, vakaras - 4 valandas, o naktis - 8 valandas. Dienos pradžios (ir, atitinkamai, vakaro ir nakties pradžios) laiką pasirenka valstybė narė (tas laikas yra vienodas visiems šaltiniams skleidžiamam triukšmui); standartinis laikas yra toks: nuo 07.00 val. iki 19.00 val., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir nuo 23.00 val. iki 07.00 val.
Triukšmo naktį indikatorius Lnakties rodo trikdžius miego metu. Jis naudojamas (įvertinti) žmones, pastatuose, kuriuose jie veikiami kiekviename iš šių triukšmo Lnakties diapazonų: 9, 60-64, 65-69, > 70 dB, atskirai grupuojant kelių, geležinkelio bei oro transporto keliamą triukšmą bei pramonės šaltinis keliamą triukšmą.
Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas.
1.4. Triukšmo Matavimo ir Skaičiavimo Metodai
1.4.1. Triukšmo Matavimas
Šis metodas turi didelį trūkumą - negalima prognozuoti triukšmo lygio dar projektavimo stadijoje, negalima įvertinti skirtingų triukšmo šaltinių atskirai. Dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos - EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Įvertinimai gali būti atliekami pagal nacionalinius ir tarptautinius standartus. "Lietuvos kelių aplinkos modeliai" (LKAM) projekte siūloma ir patariama, kad Lietuvoje būtų vartojami "Nordtest" triukšmo matavimo standartai. "Nordtest" standartai vartojami Šiaurės šalyse tiesiogiai arba jais grindžiami nacionaliniai standartai. Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y.
Automobilių eismo sąlygojamas triukšmo poveikis apibūdinamas dydžiu LAeq - t.y. ekvivalentiniu garso slėgio lygiu, koreguotu pagal A dažninę charakteristiką ir matuojamu decibelais (dB). Garso slėgio lygis yra dydis, apibūdinantis labai sudėtingą fizikinį reiškinį - garsą. Stovint šalia kelio, galima pastebėti, kad garso slėgio lygis pastoviai kinta.
Vidutinis triukšmo lygio sumažėjimas dėl atstumo priklauso nuo triukšmo spektrinės sudėties ir siekia 2.5 - 3.0 dBA/100 m. Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas (pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis (asfaltas, betonas, vanduo). Tokio paviršiaus galima tikėtis, kad triukšmo lygis priėmimo taške mažės 3 dB su kiekvienu atstumo padvigubėjimu.
Transporto priemonių eismo sudėtis, intensyvumas, greitis taip pat sąlygoja triukšmo lygį.
1.4.2. Triukšmo Matavimo Modeliai
Kompiuterinė programa RTEM (Kelių eismo aplinkos vertinimo modelis, angl. Road Traffic Environment Model) sukurta triukšmo įvertinimui kelių tinkle. Apskaičiuojamas analizuojamo kelių tinklo triukšmo poveikio lygis ir į triukšmo poveikio zoną patenkantys gyvenamieji pastatai. Rezultatai, pateikti žemėlapiuose, sudaro galimybę vizualizuoti poveikį aplinkai atskiruose ruožuose, įskaitant triukšmo juostas. Taip pat įdiegta atskirų projekto rezultatų palyginimo funkcija. Jis gali apskaičiuoti triukšmo poveikio lygį žemutiniuose aukštuose ir priešais pastatus bet kuriuose aukštuose. Jis gali išrinkti visą informaciją, reikalingą numatytam modeliui, iš skaitmeninio žemėlapio su kontūrais, kelių ašinėm linijom, pastatais ir triukšmo sienutėmis.
2. Europos Sąjungos Teisės Aktai, Reglamentuojantys Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Valdymo Politiką
2.1. Europos Sąjungos Teisės Aktų Perkėlimo į Nacionalinę Teisę Aktualumas
2.2. Direktyvos 2002/49/EB Dėl Triukšmo Įvertinimo ir Valdymo Įgyvendinimas Lietuvoje
2.3. Automobilių Keliamo Triukšmo Valdymo Mechanizmas
2.4. Geležinkelių Transporto Keliamo Triukšmo Valdymas
2.5. Oro Transporto Keliamo Triukšmo Reglamentavimas
3. Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Poveikio Aplinkos Komponentams Vertinimo Analizė
3.1. Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Poveikis Gyventojų Sveikatai
3.2. Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Poveikis Susierzinimui ir Gyvenimo Kokybei
3.3. Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Poveikis Gyvūnijai
4. Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Mažinimo Politika
4.1. Transporto Priemonių Keliamo Triukšmo Poveikio Mažinimo Metodai ir Priemonės
4.2. Darbo Pakeitimo Garantija
Šis darbas nagrinėja: (1) transporto priemones keliamą triukšmą, kuris skirstomas į kelias transportas, geležinkelis transportas bei oro transportas; (2) transporto priemones keliamo triukšmo poveikį aplinkos komponentams (gyventojų sveikatai ir gyvenimo kokybei bei poveikis gyvūnijai); (3) transporto priemones keliamo triukšmo mažinimo politiką.
Atliekant tyrimą, didžiausią darbo dalį užima lyginamoji analizė, sisteminis teisės aktų aiškinimas, teisinis dokumentų analizės metodas. Pagrindinis darbe taikomas metodas yra loginis-analitinis.
Pagrindiniai tyrimo šaltiniai yra šie: mokslo darbai, analizuojantys triukšmo poveikį Lietuvos miestuose, Europos Sąjungos Direktyvos, Lietuvos Respublikos teisės aktai, straipsniai apie aktualijas pasaulio bei Lietuvos spaudoje. Šiame darbe taip pat naudojamasi 2002-2003 m. PSO kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybiniu visuomenės sveikatos centru atliktu "būsto ir sveikatos tyrimu Vilniaus mieste" bei Vilniaus miesto savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" 2005 m. duomenimis.
Tema yra nauja, nes naujas yra pats objektas - triukšmo valdymo politika yra tebesiformuojanti tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje, Direktyvos 2002/49/EB dėl triukšmo įvertinimo ir valdymo įgyvendinimo ir Europos integracijos procesai, apimantys ir Lietuvą, vyksta šiuo metu, todėl šiuos procesus nagrinėjanti literatūra yra gana fragmentiška. Literatūros, skirtos transporto priemones keliamam triukšmui, apskritai dar yra labai nedaug.