Kretingos veterinarijos tiekimo patalpų reikalavimai: išsamus vadovas

Šiame straipsnyje aptariami Kretingos veterinarijos tiekimo patalpų reikalavimai, įskaitant gyvūnų laikymo sąlygas, priežiūros reikalavimus ir kitus svarbius aspektus.

Bendrieji reikalavimai

Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be poilsio pertraukos. Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę.

Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti.

Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu.

Ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimai

Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu.

Bičių laikytojas turi suženklinti visus bityne esančius avilius, nurodant ant jų avilio numerį. Bitynai turi būti įrengiami, kaip numatyta Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 6 ir 7 punktuose.

Šunų laikymo reikalavimai

Šuniui prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens.

Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais - laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.

Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi, koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu, o kiti viešoje vietoje, ar bendro naudojimo patalpose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nepasiektų ir nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Šunų laikytojai, vaikščiodami su savo gyvūnais augintiniais viešojoje vietoje, įskaitant gatves, neturi leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.

Gyvūnų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos teisės aktų nustatyta tvarka bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose ir tam tinkamuose žemės plotuose. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti gyvūnus, turi būti pažymėtos ženklu. Aikštelės turi būti prižiūrimos laikantis sanitarinių higienos reikalavimų ir teritorijų priežiūros taisyklių. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams turi būti dezinfekuojamos.

Daugiabučio namo bendrijos, administratoriaus ar jungtinės veiklos (partnerystės) sprendimu savivaldybės priskirtoje prižiūrėti namo teritorijoje gali būti skirta kiemų teritorijos dalis gyvūnams vedžioti (fiziologiniams poreikiams tenkinti). Už paskirtos teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti.

Bešeimininkių gyvūnų priežiūra

Bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymą, laikinąją globą, bepriežiūrių grąžinimą savininkams Kretingos rajono savivaldybėje organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti asmenys - seniūnai.

Pagautas gyvūnas (šuo ar katė), kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, tatuiruotę ir pan.), grąžinamas gyvūno savininkui. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar asmuo, norintis priglausti gyvūną, įstaiga, su kuria yra sudaryta sutartis, tampa gyvūno savininke.

Kretingos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, įrengia bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesniu kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr.“ Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Kretingos rajono savivaldybės administracijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos.

Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti benames kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu. Gaudant benames kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanomą mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.

Sugautos benamės katės turi būti skiepijamos, sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Benames kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta nukerpant vienos ausies trečdalį kaušelio. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos. Asmenys, atliekantys benamių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates.

Kiti reikalavimai

Renginių su gyvūnais (parodų, sporto varžybų, rungtynių, mugių, aukcionų, cirko vaidinimų ar programų, konkursų, filmų, laidų, reklamų ar kitų viešųjų renginių, kuriuose naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų) organizatoriai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr.

Gyvūnų augintinių gaišenos turi būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais. Už gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų tvarkymą atsakingas teritorijos, kurioje rasta gaišena, savininkas. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti užkastos gyvūno augintinio laikytojo privačioje valdoje arba įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įteisintoje teritorijoje. Kasant gaišeną gyvūno augintinio laikytojo privačioje valdoje turi būti parenkama atokesnė vieta nuo pastatų, vandens telkinių ir ten, kur nėra paviršinių gruntinių vandenų.

Jei gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, tatuiruotę ir pan.), įmonės vykdančios gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų tvarkymą, darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui. Savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų augintinių ir kitų gyvūnų gaišenų tvarkymu. Jei nesutinkama atlyginti žalą, išlaidos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Sužeisti, rasti ar į asmenims priklausančią teritoriją patekę laukiniai gyvūnai privalo būti apžiūrėti veterinarijos gydytojo. Asmenys, pastebėję į Kretingos rajono miestus ir miestelius, kaimo gyvenamąsias vietoves atklydusį laukinį žvėrį, privalo apie jį pranešti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos aplinkos apsaugos agentūrai, kuri nedelsdama imasi veiksmų, kad laukinį žvėrį sugautų ir grąžintų į natūralią aplinką.

Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamųjų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai. Šunys, katės, šeškai ir pasiutligei imlūs gyvūnai, kurie gali turėti kontaktą su žmonėmis ir potencialiai jiems kelti pavojų, dėl pasiutligės turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis ir šeškus kasmet vakcinuoti nuo maro, infekcinio hepatito, parvovirusinio enterito, leptospirozės, kvėpavimo ligų, sukeliamų šunų paragripo virusų. Rekomenduojama kates kasmet vakcinuoti nuo plaučių panleukopenijos, kalicivirozės, virusinio rinotracheito.

Jei į gydymosi įstaigą kreipėsi apkandžioti ar apdraskyti gyvūnų žmonės, gydymo įstaiga nedelsdama turi pranešti Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos skyriui.

Gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų paskirtas reikiamas gydymas.

Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima tik specializuotose parduotuvėse, turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta) ir kitose vietose, laikantis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose ir turint Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą.

Skersti ūkinės paskirties gyvūnus ne savo reikmėms leidžiama tik skerdyklose.

Kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas, prekiautojas) atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Perduodamo ar numatomo perduoti gyvūno augintinio savininkas privalo kreiptis į veterinarijos paslaugų teikėją dėl perduodamų šunų, kačių ir šeškų, taip pat šių gyvūnų jauniklių ženklinimo mikroschema ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui. Kiti gyvūnai augintiniai gali būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre jų savininkų pageidavimu.

Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui.

Draudžiama laikyti gyvūnus asmenims, įstatymų nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniais šioje srityje.

Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, seniūnijos seniūnas, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui su kuriuo Savivaldybės administracija yra sudariusi sutartį. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas. Kilus ginčui dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teisme.

Šis straipsnis apibendrina pagrindinius reikalavimus, taikomus Kretingos veterinarijos tiekimo patalpoms. Svarbu laikytis šių reikalavimų, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir visuomenės saugumą.

tags: #kretingos #vettiekimas #patalpos