Krikštėnų dvaras, įsikūręs ramioje ir nuošalioje vietoje, iš pirmo žvilgsnio atrodo tylus, tačiau jo sienos saugo daugybę pasakojimų. Šio dvaro sienos mena prancūzišką eleganciją, sovietmečio praradimus ir dabartinį prisikėlimą.
Krikštėnų bažnyčia
Dvaro istorijos vingiai
Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. Apie Krikštėnų dvaro įsikūrimą tikslių žinių nėra. „Istorijos puslapiuose” dvaro istorija prasideda 1745 m., kuomet dvarą iš Monkevičių giminės nusipirko Ignas Bogušas. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo jaunesnysis brolis - Pranciškus Ksaveras Bogušas.
Po Ksavero Bogušo išvykimo į Varšuvą, dvarą perėmė Pomarnackių giminė. XIX a. viduryje Julius Pac-Pomarnackis pastatė klasicizmo stiliaus dviejų aukštų mūrinius rūmus su triaukščiu rizalitu pagrindinio fasado centre. Kaip atrodė Pomarnackių rezidencija galima pamatyti dailininko Napoleono Ordos (1807-1883) 1875 m. piešinyje, kuris yra bene vienintelis ikonografinis šaltinis, vaizduojantis Krikštėnų dvaro rūmus prieš XX a.
De Bondi šeimos pėdsakas
Didžiausią žymę Krikštėnuose paliko prancūzų kilmės de Bondi giminė. XIX a. pab.-XX a. pr. - dvarą paveldi prancūzų kilmės de Bondi šeima. Jo sūnūs pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Ši šeima valdė dvarą kone šimtą metų. Jie rūpinosi ne tik pastatais, bet ir aplinka - parkas, sodybos ūkiniai pastatai, reprezentacinė dalis buvo tvarkomi, o rūmų erdvės garsėjo elegancija. Dvaras tapo vieta, kur buvo juntamas vakarietiškos kultūros alsavimas.
Paskutinė dvaro valdytoja iki sovietmečio buvo I. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams, kurie dvarą pardavė Vladui Algirdui Šemetai.
Tragiškiausi istorijos lūžiai
Tragiškiausią puslapį Krikštėnų dvaro istorijoje paliko XX amžiaus okupacijos. Antrojo pasaulinio karo metais dvaras nukentėjo bomboms sugriovus vieną rūmų sparną. Paskutinę dvaro savininkę Eugeniją Janušienę de Bondi kartu su kitais Ukmergės kalėjimo politiniais kaliniais nužudė NKVD kareiviai 1941 m. birželio 24 d. Zarasų rajone. Paskutinė šeimininkė, Eugenija Janušienė de Bondi, buvo represuota sovietų valdžios ir 1941 m. sušaudyta. Šis likimas - skaudi daugelio Lietuvos dvarininkų dalia. Sovietinių rekonstrukcijų metu dvaro rūmai smarkiai pakito.
Po karo rūmai buvo nacionalizuoti, perduoti kolūkiui: čia veikė raštinė, biblioteka, o prabangaus interjero vietoje įsikūrė paprastos administracinės patalpos. Pokariu dvaro rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, juose ilgą laiką buvo įsikūrusi Krikštėnų kaimo raštinė ir biblioteka, vėliau jie apleisti.
Sunykimas ir atgimimas
Dešimtmečiais nenaudotas ir neprižiūrimas dvaras pamažu nyko. 1992 m. Krikštėnų dvaro sodybos rūmai paskelbti vietinės reikšmės architektūriniu kultūros paveldo objektu. 1994 m. jis buvo grąžintas paveldėtojams, o vėliau įsigijo nauji savininkai. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi giminės paveldėtojams, kurie jį pardavė dabartiniam dvaro savininkui ir valdytojui. Šiandien Krikštėnų dvaras vėl prikeltas - išsaugotas fasadas, sutvarkyta aplinka. 2010 m. D. Nors interjeras nebeatkuria viso buvusio grožio, čia jaučiama pagarba istorijai ir siekis, kad vieta gyvuotų.
Krikštėnų dvaras šiandien
Šiuo metu Krikštėnų dvaras atviras lankytojams: čia vyksta renginiai, šventės, priimami svečiai. Dvare yra įsikūręs restoranas ,,Roko virtuvė“. Restoranui vadovauja charizmatiškas ir jaunas virtuvės šefas Rokas, kuris nestinga išradingumo bei nebijo eksperimentuoti, todėl kaskart klientams siūlo naujų, dar neatrastų skonių. Parkas ir pastatas tampa ne tik kultūrinės atminties, bet ir šiandieninio gyvenimo dalimi. Kviečia naudotis audiogidu, savarankiškai apkeliauti dvarą, klausantis įdomių faktų.
Krikštėnų dvaro lankymas: pirmadieniais-ketvirtadieniais 10 val. -18 val., savaitgalį - restorano darbo laiku. Dvaro restorano darbo laikas: penktadieniais ir sekmadieniais iki 18 val., 5e6tadieniais iki 20 val. Rugpjūčio 17 ir 31 d. - Sekmadienio puota. Dvariška šventė visai šeimai - su skonių įvairove, gyva muzika ir jaukia sekmadienio nuotaika. Puotą lydės išskirtinė muzikinė programa - instrumentinis ansamblis „Intermezzo“, vadovas Edvardas Ratautas. Švediškas stalas su dvariškais valgiais ir gėrimais, gyva instrumentinė muzika, batutas, sūpuoklės ir lauko žaidimai vaikams, žygis pas dvaro gyvūnus. Rugsėjo 14 d. Družų kaimo bendruomenė kartu su Širvintų kaimo bendruomene „Upė“ pajudėjo į kelionę po Ukmergės rajoną. Pirma stotelė: Krikštėnų kaimo bendruomenė, jos pirmininkė Dalia Banišauskaitė, kuri kartu su Janina Svetlikauskiene papasakojo apie bendruomenės veiklą, kultūrinę veiklą.
Ukmergės rajono dvarai
Krikštėnų dvaro sodybos įvykių chronologija
Žemiau pateikiami svarbiausi Krikštėnų dvaro sodybos įvykiai:
- XVIII a. - pirmą kartą minimas Krikštėnų dvaras.
- 1745 m. - dvarą iš Monkevičių giminės nusipirko Ignas Bogušas.
- XIX a. vidurys - Julijonas Pac-Pamerneckis pastato dabartinius rūmus.
- XIX a. pab.-XX a. pr. - dvarą paveldi prancūzų kilmės de Bondi šeima.
- 1941 m. - paskutinė dvaro ponia Eugenija Janušienė de Bondi sušaudyta sovietų.
- Pokaris - rūmuose įsikuria kolūkis, veikia raštinė ir biblioteka.
- 1992 m. - Krikštėnų dvaro sodybos rūmai paskelbti vietinės reikšmės architektūriniu kultūros paveldo objektu.
- 1994 m. - dvaras grąžintas de Bondi paveldėtojams.
- 2010 m. - Rūmai jo pastangomis 2010 m.
Apsilankęs čia, kiekvienas pajunta, kaip laikas keičia erdves, bet kartu išsaugo jų dvasią.