Studentų bendrabučiai yra ypač svarbi erdvė. Kasmet šimtai studentų palieka tėvų namus ir žengia naują gyvenimo žingsnį.
Kauno technologijos universitetas (KTU) nuolat investuoja į bendrabučius ir į jų infrastruktūrą. KTU atstovas Mantas Lapinskas teigia, kad universitetas yra vienintelis Lietuvoje, kuris nesusiduria su vietų trūkumu. Šių metų pradžioje KTU visiškai atidarė modernizuotą vieną iš dvylikos aukštų bendrabučių Pašilės gatvėje (10-asis bendrabutis), kuris atnaujintas pertvarkant vidaus erdves. Modernizacijos projektas vykdytas atsižvelgiant į šiuolaikinių studentų poreikius, kai mokymosi, darbo ir poilsio zonos yra individualios, o laisvalaikio erdvės skirtos dviem ar trims gyventojams. Šio bendrabučio modernizacija kainavo apie 4,5 mln. eurų.
KTU bendrabutis po modernizacijos
Erdvės poilsiui ir darbui
Šiuo metu vyksta 11-ojo bendrabučio modernizacijos procesas. Pasak M. Lapinsko, universitetas neplanuoja sustoti ir tikisi, kad per ateinančius kelerius metus pavyks rekonstruoti dar bent keturis bendrabučius. Galutinis tikslas - modernizuoti visus bendrabučius. Jų apdailai pasirinktos kelios skirtingų charakteristikų medžiagos ir spalvos pagal KTU istorinių pastatų analizę ir logotipo spalvas.
Kiti universitetai taip pat rūpinasi studentų gerove
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Valdymo ir investicijų departamento Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Ramūnas Naginė nurodė, kad studentų bendrabučių kambariai nuolat atnaujinami, o šiuo metu rengiami Vytauto pr. 71 ir Studentų g. Lietuvos sporto universiteto studentai taip pat galės apsistoti atnaujintame bendrabutyje Perkūno al. 3. Jame visiškai atnaujinti du aukštai. Čia pakeistas suplanavimas, tad erdvės tapo patogesnės studentams, naujai įrengti kambariai.
Kaune veikiantys universitetai rengiasi naujiems mokslo metams. Naujai pastatytame VDU Daugiafunkcio studijų ir mokslo centro pastato (V. Putvinskio g. 23 ) priestate, kuriame įsikūrė šiuolaikinių didaktikų centras, šiais mokslo metais pradės veikti dirbtinio intelekto ir robotikos, akių judesio sekimo ir „Biofeedback“ laboratorijos. Įgyvendinant projektą „Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizavimas“ atnaujintas agroinovacijų ir maisto technologijų veikloms pritaikytas pastatas Studentų g. 9 (Akademija). Šiais mokslo metais taip pat bus atnaujintos mokslinei ir studijų veiklai pritaikytos Universiteto g. 10 (Akademija) patalpos, į kurias persikels Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai. Universiteto Botanikos sode įrengta jo lankytojams skirta automobilių aikštelė. Botanikos sodo šviečiamajai ir edukacinei veiklai rekonstruotas oranžerijos priestatas.
KTU atstovas nurodė, kad universitetas susikoncentravęs ir į naujas mokymo erdves. Vienas iš šio centro tikslų - modernių eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų sukūrimas, rekonstruojant apie 4 tūkst. kv. m ploto patalpas. Naujoji infrastruktūra leis ne tik efektyviai išnaudoti turimą mokslinį potencialą, bet ir sėkmingai pritraukti tyrimams mokslininkų iš tarptautinės rinkos.
Kitos mokslo erdvės atnaujinamos centre esančiame fakultete. Čia veiksiančios laboratorijos bendroms veikloms sujungs skirtingas MTEPI (mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų) kompetencijas - biomedicinos inžinerijos, informatikos inžinerijos ir dirbtinio intelekto, elektronikos, aplinkos inžinerijos, biochemijos, biomechanikos, inovacijų ir antreprenerystės, pramoninio dizaino ir kitas mokslo kryptis. Atnaujinimo darbų sulaukė Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, esantis šalia „Santakos“ slėnio.
KTU studentų rudenį lauks pokyčiai Studentų miestelyje. Universiteto pastatų prieigose įrengti taktiliniai takai, automobilių aikštelėse numatytos specialios stovėjimo vietos, prie įėjimų įrengti pandusai ar keltuvai. Patekti į pastatą paprasčiau, nes lauko durys - automatinės. Atnaujinami pastatai įrengti vadovaujantis universalaus dizaino principais, o ankstesni - pagal galimybes pritaikyti žmonėms su negalia. Daugumoje universiteto auditorijų yra kėdės, kurios laisvai gali būti stumdomos pagal poreikį. Jei auditorijos yra su stalais, prireikus galime pastatyti stalą, kurio aukštis reguliuojamas. Jei auditorija yra amfiteatrinė, asmenims, judantiems vežimėliu, yra galimybė įrengti darbo vietą su stalu, kurio aukštis reguliuojamas, auditorijos priekyje.
VDU siekia studentams suteikti galimybių sportuoti. 2021 m. universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, kurios didžiausiam šalyje universitetiniam Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrui suteiktas Lietuvos paralimpinės komandos simbolis „Gilė“. Jis pirmasis objektas Kaune, gavęs tokį įvertinimą.
Šiemet universitetas tikisi sulaukti daugiau studentų į Veterinarinės medicinos ir Slaugos studijų programas. Universiteto studentai gali įgyti minkštųjų kompetencijų, plačios tarptautiškumo galimybės. Studentams prireikus teikiama psichologinė, socialinė pagalba. Nuolatos atliekami ir studentų bendrabučių remonto darbai, palaikoma tinkama jų kokybė. Šiemet baigtas 1-ojo bendrabučio kapitalinis remontas, tad naujaisiais mokslo metais studentai jame galės apsigyventi. Artimiausiu metu planuojamas ir kitų LSMU bendrabučių remonto techninių projektų rengimas. Taip pat planuojama bendrabučių lauko teritorijose ir vidaus patalpose įrengti daugiau savarankiškų darbo vietų, poilsio zonų.
Studentų atstovavimas | KTU
Studentų įsidarbinimo galimybės studijų metu
Šiuolaikiniai jaunuoliai - itin drąsūs, komunikabilūs, nuolat rizikuojantys ir nebijantys iššūkių. Tad norėdami tapti finansiškai nepriklausomi, jie nedvejodami įsilieja į darbo rinką. Pastebima, kad jaunų žmonių įsitraukimas į darbo rinką tampa vis ankstesnis. Naujausi KTU mokslininkių atlikti tyrimai tai patvirtina: jaunimas pradeda dirbti gana anksti ir nesibaimina išbandyti savęs darbo rinkoje.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentės Alina Stundžienė ir Vilda Gižienė atliko vidurinį išsilavinimą turinčių 18-25 m. jaunuolių tyrimą. Kadangi nemaža dalis jaunimo, baigę vidurinę mokyklą, tęsia studijas universitete, kolegijose ar kitose mokslo institucijose, norėta išsiaiškinti jų motyvaciją integruotis į darbo rinką, kokios priežastys nulemia priimti sprendimą dirbti studijų metu bei kaip jiems pavyksta suderinti studijas ir darbą.
Remiantis tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų nurodė, jog pirmą darbą susirado būdami 18 metų ar net jaunesni. Todėl pirmasis darbas paprastai būna laikinas, per vasaros atostogas (taip nurodė 75,6 proc. apklaustųjų), nekvalifikuotas (43,4 proc. apklaustųjų). Jauni žmonės yra gana lankstūs, lengvai prisitaikantys ir nelabai reiklūs laikinam darbui. Dėl to su pirmo darbo paieška ilgai neužtruko: 84 proc. jį rado per mėnesį, 14 proc. - per 3 mėnesius. Jaunimo siekį dirbti lemia noras būti nepriklausomiems, turėti savo pinigų, būti savarankiškais.
Jaunimas darbo rinkoje
Kadangi jaunuoliams nereikia daug laiko darbui susirasti, jie gana dažnai jį keičia. Anot mokslininkių, tik 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų pirmas darbas buvo pagal specialybę, vos 14 proc. jaunų apklaustųjų jis buvo nuolatinis. Tačiau šios charakteristikos labiau būdingos įsidarbinus jau po studijų baigimo (22 m. ir vyresni).
Vis tik, jei jaunas žmogus gauna nuolatinį darbą, jis siekia jį išlaikyti. Pagrindinė priežastis, dėl ko kartais jaunuolis yra priverstas jo atsisakyti - nesugebėjimas derinti studijų ir darbo. Maždaug pusė respondentų nurodė, jog jie norėtų dirbti, bet neranda lankstaus grafiko darbo, kurį galima būtų derinti su studijomis. Pastebima ir tai, kad merginos labiau linkusios dirbti studijų metu nei vaikinai.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad jaunimo patirtis dirbant nekvalifikuotą darbą yra įvairi: 36,2 proc. respondentų nurodė, kad yra dirbę nekvalifikuotą darbą, bet daugiau nedirbtų, o 24,4 proc. - toliau tokį darbą dirbtų, jei reikėtų. Jei tik susirastų, nekvalifikuotą darbą galėtų dirbti dar 27,6 proc. Vis dėlto beveik vieningai sutariama, kad nekvalifikuotas darbas yra naudingas - taip mano net 98 proc. respondentų. Pirmiausia, dėl finansinių motyvų (taip teigė 41,8 proc. apklaustųjų), įgyjamos darbo patirties (35,5 proc.), dar 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog tai padeda susirasti darbą pagal specialybę.
41,3 proc. apklaustųjų net neieško darbo, nes nemato galimybės jį derinti su mokslais. Kas ketvirtas respondentas visai nemato poreikio dirbti, nes yra išlaikomas kitų (žr. 1 pav.). Labiausiai tikėtina - tėvų.
1 pav. Jaunimo motyvacija dirbti
Siekiant identifikuoti veiksnius, lemiančius jaunų žmonių apsisprendimą dirbti ar ne, buvo lyginamos dvi respondentų grupės - šiuo metu dirbančiųjų ir nedirbančiųjų, bet anksčiau dirbusių. Tyrimas atskleidė, kad pasitenkinimą darbu respondentai nedirbančiųjų kategorijoje (bet turinčių darbo patirtį) vertino vidutiniškai, skirdami apie 3,4 balus iš 5. Tai rodo, kad pasitenkinimas darbu prisideda prie sprendimo likti darbo rinkoje. Taip pat įtaką daro darbo trukmė bei lankstumas. Tie, kurie šiuo metu nebedirba, paskutiniame darbe dirbo ilgiau (40 val. ir daugiau) nei likę darbo rinkoje jauni žmonės. 65 proc. šiuo metu dirbančiųjų nurodė turintys galimybę dirbti nuotoliniu būdu, kai tuo tarpu 86,5 proc. nedirbančiųjų tokios galimybės neturėjo.
Aktualus ir darbo užmokestis: pirmojoje grupėje vidutinis atlyginimas yra maždaug 100 eurų didesnis (siekia 701-800 eurų) nei buvo paskutiniame darbe šiuo metu nedirbančių žmonių kategorijoje. Svarbiausias kriterijus jaunimui renkantis darbą - jo pobūdis, t. y. darbas turi jiems patikti. Taip teigė 65 proc. apklaustųjų. Taip pat reikšmingas darbo užmokestis (59,3 proc.) bei galimybė tobulėti (57,2 proc.) ir kilti karjeros laiptais (54,7 proc.) (žr. 2 pav.).
2 pav. Kriterijai renkantis darbą
Nors Lietuvoje 25-29 m. jaunuolių užimtumas yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, tačiau vangiai dirbama jaunesniame amžiuje. 20-24 m. jaunimo užimtumas yra artimas ES vidurkiui. Jis dar mažesnis 15-19 m. amžiaus grupėje.
Studijų galimybės universitetuose
Universitete galima pasinaudoti ir specifinėmis studijų galimybėmis. Studijų programa - tai studijų modulių, kuriuos privaloma išklausyti ir atsiskaityti studijų metu, rinkinys. Bakalauro studijos yra pirmosios pakopos studijos. Į jas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir atitinkantys kitus Universiteto nustatytus reikalavimus. Studijų programų apimtis yra 180 arba 240 studijų kreditų, nuolatinės formos studijų trukmė - 3 arba 4 metai. Studijos baigiamos bakalauro baigiamuoju projektu, absolventams suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis Lietuvos kvalifikacijų sandaros šeštąjį lygį bei suteikiantis teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūros (antrosios pakopos) studijose.
Vientisosios studijos apima pirmosios ir antrosios pakopų studijas. Į jas priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, išlaikę stojamąjį egzaminą ir atitinkantys kitus Universiteto nustatytus reikalavimus. Universitete vykdoma viena vientisųjų studijų programa - Architektūra, kurios apimtis yra 300 studijų kreditų, studijų trukmė - 5 metai.
Doktorantūros studijos skirtos rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, spręsti mokslo problemas bei galinčius dirbti akademinėje ir neakademinėje aplinkoje. Doktorantūros studijų trukmė - 4 metai (nuolatine forma), į jas kandidatuoti gali asmenys, turintys magistro arba jį atitinkantį kvalifikacinį laipsnį. Doktorantūra apima studijas (30 ECTS), mokslinius tyrimus, daktaro disertacijos rengimą ir gynimą.
Verslo administravimas (MBA) vadovams yra jungtinė antrosios pakopos studijų programa, vykdoma Kauno technologijos universiteto ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto. Į ją priimami asmenys, baigę bakalauro (pirmosios pakopos) studijas ir turintys ne mažesnę kaip 3 metų vadybinio darbo patirtį. Programos apimtis yra 60 studijų kreditų, studijų trukmė - 1 metai.
Verslo administravimas KTU MBA yra antrosios pakopos studijų programa, skirta verslo įmonių ir organizacijų vadovams regionuose, mažų ir vidutinių įmonių vadovams bei didelių įmonių vidutinės grandies vadovams, atsakingiems už pokyčių (transformacijų) organizacijose įgyvendinimą. Į ją priimami asmenys, baigę bakalauro (pirmosios pakopos) studijas ir turintys ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį. Programos apimtis yra 60 studijų kreditų, studijų trukmė - 1 metai.
Papildomosios studijos skirtos asmenims, kolegijose įgijusiems profesinio bakalauro laipsnį arba universitetuose įgijusiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems studijuoti magistrantūros (antrosios pakopos) studijose. Reikalingų papildomųjų studijų apimtis ir trukmė yra nurodyta prie konkrečios magistrantūros studijų programos. Įprastai jos apima ne mažiau kaip 30 studijų kreditų ir trunka ne mažiau kaip vieną semestrą. Į papildomąsias studijas priimami asmenys, įgiję bakalauro laipsnį. Asmuo priimamas klausytojo statusu. Pabaigus papildomąsias studijas yra išduodamas pažymėjimas, suteikiantis teisę stotį į tos studijų krypties magistrantūros studijas.
Studijų programą sudaro studijų moduliai, dėstomi rudens arba pavasario semestre. Studijų modulį gali sudaryti paskaitos, laboratoriniai darbai, pratybos, seminarai, studento savarankiškas, mokslinis tiriamasis, projektavimo ir kiti darbai. Įprasta studijų modulio apimtis - 6 kreditai. Studijų modulis gali būti privalomas, alternatyvus (pasirenkamas iš sąrašo), bendrasis universitetinis, laisvai pasirenkamas iš visų Universiteto modulių.
Studijų apimtis yra matuojama studijų kreditais, apimančiais studento darbo laiką (akademinių užsiėmimų ir savarankiško darbo metu), reikalingą studijų rezultatams pasiekti. Vienerius nuolatinių studijų metus sudaro 60 kreditų - 1600 valandų. Nuolatinės studijos - tai pagrindinė studijų forma, kai studentai mokosi visu krūviu ir akademinės veiklos užima didžiąją dalį studento laiko. Ištęstinės studijos yra lankstesnė ir mažesnio intensyvumo studijų forma, skirta asmenims, kurie negali studijuoti visu krūviu ir turi derinti studijas su kitais įsipareigojimais (pvz., darbu ar šeima).
Studijų veiklose dėstytojas ir studentai dalyvauja tiesiogiai, kontaktiniu būdu. Įprastai 75 proc. ir daugiau studijų programos laiko organizuojama kontaktiniu būdu, 25 proc. Studijos tos pačios grupės ar srauto studentams vyksta tuo pačiu metu ir toje pačioje - fizinėje arba virtualioje, vietoje. Įprastai daugiau kaip 25 proc. studijų programos organizuojama kontaktiniu būdu ir daugiau kaip 25 proc. Studijų veiklose visi studentai dalyvauja nuotoliniu būdu, naudojant virtualią erdvę „Moodle“ ar kitas dėstytojo nurodytas informacines bei komunikacines technologijas. Įprastai 75 proc. 1-2 mėn.
Siekiant užtikrinti nuolatinį ir įtraukiantį studentų darbą viso studijų semestro metu, KTU taikoma studijų rezultatų kaupiamojo vertinimo sistema, kai modulio galutinį įvertinimą sudaro tarpinių atsiskaitymų ir galutinio atsiskaitymo pažymiai, juos padauginant iš svertinių koeficientų (procentinių dedamųjų) ir sandaugas susumuojant. Galutiniame atsiskaityme dalyvauti galima tik atsiskaičius už visas studijų modulio tarpines užduotis ir turint teigiamus įvertinimus.