Ministras pirmininkas Andrius Kubilius su žmona Rasa nurodė turintys turto už daugiau kaip 600 tūkstančių litų. Penktadienį paskelbtose 2010 metų politikų ir pareigūnų turto deklaracijose nurodoma, kad premjero privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai įkainoti 610 tūkst. litų, jo žmonos R.Kubilienės - tik 25 tūkst. litų. Piniginių lėšų A.Kubilius nurodė turįs už 12,5 tūkst. litų, jo sutuoktinė deklaravo 4,5 tūkst. litų. Užpernai premjeras piniginių lėšų turėjo 8 tūkst.
Vilniaus Mokesčių inspekcija. Minia žmonių laukia nuo ankstaus ryto, deklaruoti turtą.
Turtingiausi Vyriausybės nariai
Turtingiausiu Vyriausybėje išliko aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jis kartu su žmona Renata valdo turto už daugiau kaip 5 milijonus litų. Ministro deklaracijoje nurodoma turto suma - daugiau kaip 2,3 mln. litų, jo sutuoktinės - virš 2,6 mln. litų. Be to, jiedu turi daugiau kaip 500 tūkst. litų piniginių lėšų, tačiau ministras turi 645 tūkst.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas valdo turto už 1,6 mln. litų ir 586 tūkst. litų santaupų. Per metus šio ministro turtas sumažėjo apie 400 tūkst. litų. Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis deklaravo turto už 2,18 mln. litų ir dar 429 tūkst. litų pinigų. Jo žmona Vilija turi turto ir piniginių lėšų už kiek daugiau kaip 100 tūkst. litų. Tačiau vidaus reikalų ministras nėra grąžinęs 329 tūkst. litų paskolos. Nuo 2009 metų pabaigos R.Palaičio turtas padidėjo apie 350 tūkst.
Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus deklaracijoje nurodomas 1,424 mln. litų vertinamas turtas, jo žmonos Rasos - 110 tūkst. litų. Per metus ministro turtas padidėjo apie 600 tūkst. litų. K.Starkevičius ir jo žmona turi apie 300 tūkst. litų piniginių lėšų. Bet šis ministras turi negrąžintų 184 tūkst. litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko turi mažiau turto, nei jo sutuoktinė. Ministras deklaravo 79 tūkst. litų turtą ir piniginių lėšų, jo žmona Audra Daiva - 253 tūkst. litų. Šis ministras turi negrąžinęs 30 tūkst. litų. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė su vyru Zenonu valdo apie 445 tūkst. litų turtą ir turi tik 12 tūkst. litų.
Pernai ūkio viceministru buvęs, bet šiemet į ministro kėdę atsisėdęs Rimantas Žylius deklaravo turto už 690 tūkst. litų, jo žmona Kristina Vaivadaitė - už 703 tūkst. litų. R.Žyliaus saugomos piniginės lėšos - 6 tūkst. litų, jo sutuoktinės - 67 tūkst. litų. Šeima negrąžinusi 472 tūkst. litų paskolos, bet pats ministras yra paskolinęs 31 tūkst. litų.
Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio deklaracijos už 2010 metus turto skiltyje įrašyta 315 tūkst. litų suma, jo žmonos Ievos - 325 tūkst. litų. Per metus jis sumažėjo apie 100 tūkst. litų. Abu Masiuliai turi apie 11 tūkst. litų piniginių lėšų, tačiau susisiekimo ministras nėra grąžinęs 485 tūkst. litų. Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo Gintaro Steponavičiaus valdomas turtas vertinamas 383 tūkst. litų, tačiau jo žmona Ugnė Jasinskaitė jokio turto neturi. Šio ministro ir jo žmonos santaupos siekia apie 62 tūkst. litų. G.Steponavičius nėra grąžinęs 105 tūkst. litų.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus ir jo žmonos Agnės Matulaitės turtas vertinamas apie daugiau kaip 900 tūkst. litų, sukauptos bendros piniginės lėšos - 24 tūkst. litų. Teisingumo ministras paėmęs 254 tūkst. litų. Viena kukliausių Vyriausybėje - finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji deklaravo turinti turto tik už 48 tūkst. litų ir 31 tūkst. litų santaupų, be to, yra 10 tūkst. litų.
Užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio deklaracijoje nurodyta, kad 2010 metų pabaigoje jo turimas turtas įvertintas 111 tūkst. litų, piniginių lėšų jis turėjo už 10 tūkst. litų. Loretos Ažubalienės vardu užrašyto turto vertė siekia 98 tūkst. litų. Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio valdo turto už 338 tūkst. litų, jo žmona Adelė - už 145 tūkst. litų. Šis ministras turi 11 tūkst. litų santaupų, tačiau ir 141 tūkst. litų paskolą. Kultūros ministro Arūno Gėlūno deklaracijoje parašyta, kad jis valdo 565 tūkst. litų turtą ir turi 13 tūkst. litų santaupų bei 378 tūkst. litų paskolą.
Vyriausybės narių turtas 2023 metais
Pirmoje pozicijoje - energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis pernai deklaravo turto 925 tūkstančius eurų. Antroje pozicijoje - aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis pernai deklaravo turo už 434 tūkst. eurų. Trečioje pozicijoje - užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo deklaracijoje už pernai metus - beveik 400 tūkst. eurų. Pagal apskritai deklaruotą didžiausią turtą 2023 metais, antroje vietoje atsiduria Austėja Landsbergienė. Skelbiama jos turto vertė - 17 mln. 696 tūkst. eurų. Toliau - premjerė Ingrida Šimonytė. Jos deklaruotas turtas pernai siekė 329 tūkst. eurų. Penktoje pozicijoje - ką tik iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės posto pasitraukusi Monika Navickienė. Jos deklaruotas turtas pernai siekė 289 tūkst. eurų. Toliau - ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji pernai deklaravo turto 288 tūkst. eurų. Septintoje vietoje - kultūros ministras Simonas Kairys. Jis pernai deklaravo turto už 184 tūkst. eurų. Toliau - susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis pernai deklaravo turto už 173 tūkst. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užima 9 šios lentelės poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 141 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas šioje VMI pateiktoje lentelėje užima 10 poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 139 tūkst. eurų. 11 šios lentelės pozicijoje švietimo, mokslo ir sporto ministro postą jau palikęs Gintautas Jakštas. Jis pernai deklaravo turto už 112 tūkst. eurų. Toliau - finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji pernai deklaravo turto už 87 tūkst. eurų. 13 vietoje - buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis pernai deklaravo turto už 71 tūkst. eurų. Toliau - teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Jos turto deklaracijoje už pernai - 65 tūkst. eurų. Ministro pirmininkų ir ministrų lentelę užbaigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pernai deklaravo turto už 37 tūkst. eurų.
Turtingiausi Seimo nariai
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys už praėjusius metus rodo, kad turtingiausiu Seimo nariu išlieka Valdemaras Valkiūnas. Turtingiausių parlamentarų dešimtuko aukščiausioje vietoje yra Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Valdemaras Valkiūnas, sukaupęs turto už 4,89 mln. eurų. Antras pagal turtingumą Seime - socialdemokratas Gintautas Paluckas, deklaravęs turto už 2,1 mln. eurų. Už 2022 metus jis buvo deklaravęs 1,587 mln. eurų vertės asmeninio turto. Trečias pagal turtingumą - Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka, deklaravęs 1,3 mln. eurų vertės turto, panašią sumą jis deklaravo pernai už 2022 metus. Ketvirtoje vietoje - konservatorius Kazys Starkevičius, kurio turtas siekia per 1 mln. eurų. Penktasis pagal turtą - iš Seimo neseniai dėl gresiančios apkaltos pasitraukęs partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kurio turtas siekia 940,5 tūkst. eurų. 2023 metais jis buvo Seimo narys, todėl yra įtrauktas į šį sąrašą. Šeštasis - demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika, deklaravęs 740,2 tūkst. eurų. Septintoje vietoje pagal turtą - valstietis Valius Ąžuolas su 662 tūkst. eurų vertės turtu, už jo rikiuojasi liberalas Juozas Baublys su 588 tūkst. eurų vertės turto. Devintasis - konservatorius Mindaugas Skritulskas, deklaravęs turto už 571 tūkst. eurų. Dešimtuką užbaigia Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus su 568,7 tūkst. eurų vertės turtu.
Europos Parlamento narių turtas
VMI pateiktuose gyventojų turto deklaracijų duomenys už 2023 metus matyti ir kokį turtą praėjusiais metais deklaravo EP nariai iš Lietuvos. Turtingiausias iš jų yra Viktoras Uspaskichas, jis pernai deklaravo turto už 9,5 milijono eurų. Antroje vietoje - Bronis Ropė. Jo turtas pernai buvo per milijoną eurų. Trečioje vietoje - Vilija Blinkevičiūtė. Ji pernai deklaravo turto už 984 tūkst. eurų. Toliau - Liudas Mažylis. Jo turtas pernai siekė 842 tūkst. eurų. Petras Auštrevičius užima penktą lentelės poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 834 tūkst. eurų. Statys Jakeliūnas rikiuojasi toliau. Jis pernai deklaravo turto už 433 tūkst. eurų. Waldemaras Tomaszewskis užima septintą lentelės poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 390 tūkst. eurų. Juozas Olekas užima aštuntą šios lentelės poziciją. Jis pernai deklaravo turto už 263 tūkst. eurų. Rasa Juknevičienė - devintoje lentelėje. Jos turto deklaracijoje už pernai metus - 210 tūkst. eurų. Toliau - Aušra Seibutytė. Jos pernai metų turto deklaracijoje - 198 tūkst. eurų. Paskutinės lentelėje - Andrius Kubilius. Jo turtas pernai buvo 182 tūkst. eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija
Preliminariosios sutartys ir pirkėjų teisės
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau. Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį. Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Liberalai nepritaria Permainų koalicijoje nekilnojamojo turto mokesčiui labiausiai priešinasi Liberalų sąjūdis. Šios partijos lyderis Eligijus Masiulis portalui 15min.lt teigė, kad mokesčių našta žmonėms ir taip per didelė. „Naujų mokesčių įvedimas - užkrečiamas dalykas, - sakė E.Masiulis. - Dabar įvesime nekilnojamojo turto, o paskui atsiras pasiūlymas apmokestinti antrą automobilį. Krizės metu valdžia pati turi taupyti, o ne ieškoti, ką dar išspaudus iš žmonių.“Vis dėlto, pasak E.Masiulio, jei dėl naujo mokesčio koalicijoje bus susitarta, Vyriausybės programoje, kuri bus teikiama Seimui tvirtinti, jis atsiras.Visuotiniam turto deklaravimui liberalai neprieštarauja. Tačiau, pasak E.Masiulio, tokiu atveju deklaravimas turėtų būti labai supaprastintas, bet jokiu būdu ne toks, koks yra dabar. „Neturime versti pensininkų, kurie nesinaudoja internetu, stumdytis eilėse prie deklaracijų“, - sakė E.Masiulis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma portalui 15min.lt sakė, kad Permainų koalicijos partneriai dėl to dar nesusitarė. Tačiau tokių siūlymų yra. Po dvejų trejų metų „Nežinau, kokias nuostatas priims koalicija, - sakė J.Razma. - Tačiau mūsų partijos rinkimų programoje buvo numatyta, kad nekilnojamojo turto mokestis gali būti įvestas ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų, nes dabar šioje rinkoje ir taip sąstingis. Dar labiau bloginti situaciją kol kas nereikėtų.“Pasak J.Razmos, vėliau galima būtų taikyti kitų šalių patirtį ir ir tokį mokestį įvesti. TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, turėtų būti aiškiai apibrėžta, koks minimalus plotas neapmokestinamas.
Pasak J.Razmos, įvedus visuotinį deklaravimą nebūtinai visi privalėtų kasmet pildyti deklaracijas. Neįgijusiems per metus jokio turto ir negaunantiems didelių pajamų deklaravimas būtų automatiškas.
Turto deklaravimas
Žingsniai, kaip pardavėjui patvirtinti automobilio perleidimą kitam asmeniui?
tags: #kubiliaus #turto #deklaracija