Gyvenamasis namas ir sodo namas: esminiai skirtumai Lietuvoje

Planuojant įsigyti nuosavą namą, vienas iš svarbiausių klausimų - kur jį statyti. Neretai kyla dilema, ką pasirinkti: gyvenamąjį namą ar sodo namą. Šiame straipsnyje panagrinėsime esminius skirtumus tarp šių dviejų statinių tipų, įskaitant statybos specifikacijas, teisinius apibrėžimus ir naudojimo paskirtį.

Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Sodų sklypuose - jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus. Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų.

Šiuolaikiniuose sodo namuose patogu ir smagu tiek pramogauti, tiek ilsėtis, tiek kurį laiką pagyventi. Sipnamelis.lt komanda siūlo šiuolaikiškus namus sodui, kurių statybos pareikalaus minimalių jūsų laiko ir finansinių investicijų.

Sodo namas: laikinas poilsis gamtoje

Sodo namas dažniausiai yra suprantamas kaip laikinas arba sezoninis būstas, kuris yra statomas sodo sklype ir yra skirtas atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio. Sodo namų architektūra ir dydis gali svyruoti nuo paprastų medinių trobelių iki įspūdingų vasarnamių, tačiau juose retai įrengiami tokie patogumai kaip nuolatiniuose namuose.

Dažnai sodo namai neturi centrinio šildymo arba yra prijungiami prie centralizuotų komunalinių paslaugų tik sezonui. Šie namai yra populiarūs tarp tų, kurie mėgsta sodininkystę, gamtą ir ramesnį poilsį.

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Sodo namas statomas tik sodo sklype, t. y. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre. Gyvenamasis namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės statiniams.

Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra. ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises.

Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Kartais jų prireikia. Šiuo atveju viskas ganėtinai paprasta. Kaip minėjome, apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga.

Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Pagal įstatymą sodo namas yra: nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Sodo namas gali būti statomas tik sodininkų bendrijose. Sodo namui nėra keliami energinio naudingumo reikalavimai, t.y. šiuo metu galiojantis A+ energinis naudingumas. Taip pat sodo namui daugelyje vietovių nereikalinga gauti statybos leidimo.

Pagal Statybos Įstatymo 51 str, ir Sodininkų bendrijų įstatymo 2str sodo namas yra nesudėtingas, negyvenamos paskirties poilsiui skirtas statinys, naudojamas ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Šalies normatyviniai dokumentai neleidžia gyventi negyvenamos paskirties statiniuose.

Sodo namo statybai ar pirkimui finansuoti bankai neduoda būsto paskolų. Taigi, statant teks pasikliauti tik savo asmeninėmis lėšomis, o norint parduoti, teks ieškoti pirkėjo, kuris gali nupirkti tą namą už savus pinigus, be banko būsto paskolos. Sodo namui neprivaloma įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemų.

Taip pat, jei sodo namas yra iki 80m² ir iki 8,5m aukščio, kurio tarpatramis ne didesnis kaip 6 metrai, priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kuriems daugeliu atveju neprivalomas projektas ir leidimas (projektas ir leidimas sodo namui privalomas, jei jis statomas: kurorte, regioniniame ar kitame parke, kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, kitoje saugomoje teritorijoje).

Sodo namas ir gyvenamasis namas yra du nekilnojamojo turto objektai, kurie atrodo esą aiškiai apibrėžti, tačiau daugeliui žmonių kyla klausimas, kuo gi jie iš tikrųjų skiriasi.

Gyvenamasis namas: komfortas ir stabilumas

Gyvenamasis namas yra statinys, sukurtas nuolatinei gyvensenai, su visomis būtinomis patogumų ir komforto sąlygomis. Šie namai statomi laikantis griežtų statybos normų ir reglamentų, užtikrinant, kad būstas būtų saugus ir tinkamas gyventi ištisus metus.

Gyvenamieji namai turi būti prijungti prie miesto komunalinių paslaugų, turėti šildymo, vėdinimo ir izoliacijos sistemas. Jie taip pat turi atitikti energijos efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Gyvenamasis namas pirmiausia rinkoje yra brangesnis už sodo namą, nes gyvenamasis namas skirtas nuolatiniam gyvenimui, o sodo namas skirtas gyventi ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.

Gyvenamam namui visais atvejais, nepriklausomai nuo namo dydžio, reikalingas projektas ir leidimas, o didesniems nei 50m² vidaus ploto gyvenamiesiems namams privalomi energiniai reikalavimai (šiuo metu galioja A+ energinė klasė).

Statybos leidimas: kada jis reikalingas?

Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Ar abiem atvejais statant sodo sklype reikalingas statybos leidimas?

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai yra išvardinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Pagal šį reglamentą leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

  • kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį;
  • Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
  • mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
  • statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
  • magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Jei naujai statomas I grupės nesudėtingasis statinys (sodo namas) nepatektų į reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta reglamente STR 1.05.01:2017.

Tiek vieno buto gyvenamiesiems namams, tiek sodo namams taikoma ta pati statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka.

Kaip jau minėjome, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį sodo sklype nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų gali būti arba vienas sodo namas, arba vienas vieno buto gyvenamasis pastatas.

Paskirties keitimas: nuo sodo namo iki gyvenamojo

Statybos inspekcija dalijasi informacija, kuri aktuali norintiems pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją. Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.

I grupės nesudėtingojo statinio (sodo namo), kai neatliekami jokie statybos darbai arba atliekami paprastojo remonto darbai, paskirties keitimui į gyvenamąją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) gauti nereikia, jeigu vienbutis gyvenamasis namas atitiks II grupės nesudėtingajam statiniui nustatytus požymius.

Taigi, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tai ir statinio projekto rengti neprivaloma.

Jeigu sodo name, keičiant paskirtį į gyvenamąją, reikia įrengti pastato vandentiekio ar nuotekų inžinerines sistemas, svarbu žinoti, kad šie darbai priskirtini statinio parastajam remontui.

Taip pat žinotina, kad vietinė nuotekų valykla iki 5 m3 našumo per parą priskiriama II grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jos įrengimui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Sklypo pasirinkimas: namų valda ar sodų bendrija?

Įsigyti nuosavą namą, pirmiausia kyla klausimas- kur jį statyti. ir nesinori permokėti. sklypas Privalumai: Didesnis parduodamų sklypų pasirinkimas. metu aruodas.lt duomenimis Lietuvoje yra apie 5000 skelbimų, su parduodamais namų valdos sklypais. prekių parduotuvės ir pan. gyvenimui.Įvairesni sklypų dydžiai. paskirties sklypai yra įvairių dydžių, nuo 6 arų iki 20-30 arų ar net dar didesni. upės, miške ar net miesto centre. norisi. sklype galima statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus. paskirties sklypai. Namų valdos sklypai yra vieni brangiausių rinkoje. sutvarkyta ir dokumentacija paruošta gyvenamųjų namų statybai. statybų leidimo. išduodami tik A++ klasės namams. pranešti apie statybų pabaigą. nepavyks gyventi pastatytame name be jo įregistravimo.Naujiena- infrastruktūros mokestis. naujas mokestis. gavimą. namo kvadartūros, gali tekti sumokėti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Žemės sklypas soduose PrivalumaiMažesnės sklypų kainos. Žemės sklypai sodo bendrijose yra pigesni nei namų valdos. Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo. tyrimams, topo nuotraukai, architekto paslaugos taip pat bus pigesnės. klasės. klasės. Tokiuose namuose galima komfortiškai gyventi ištisus metus. užregistruoti registrų centre kaip statinį. vos 5-6 arų. miesto, todėl kiek sudėtingesnis susisiekimas. reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas. ne kaip namų valda, o kaip sodo namas iki 80 m2.

Pagrindiniai skirtumai tarp namų valdos ir sodo sklypo:

Savybė Namų valda Sodo sklypas
Kaina Brangesnis Pigesnis
Statybos leidimas (namui iki 80 m²) Reikalingas Nereikalingas
Energinė klasė A++ Netaikoma
Sklypo dydis Įvairus Mažesnis (dažniausiai 5-6 arai)

Apibendrinant, sodo namas dažnai yra sezoninis pabėgimas, kuriame galima atsipalaiduoti ir mėgautis hobiais, o gyvenamasis namas yra sukurtas ilgalaikiam komfortui ir stabilumui. Abiejų tipų namų skirtumai yra svarbūs suprantant jų naudojimo galimybes ir reikšmę žmonių gyvenime.

Planuojate statytis sodo namą, bet vis dar liko neatsakytų klausimų? Nedvejodami susisiekite su mumis!

Namų statyba, nuo projekto iki rakto

tags: #kuo #skiriasi #gyvenamasis #namas #nuo #sodo