Lietuvos žemės ūkis susiduria su įvairiais iššūkiais, ypač pieno sektoriuje. Šiame straipsnyje aptarsime situaciją pieno sektoriuje, kooperacijos svarbą, reikalavimus žaliavos perdirbimu užsiimantiems kooperatyvams ir galvijų eksportą.
Kupiškio rajono herbas
Pieno sektoriaus problemos ir kooperacijos svarba
Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas apibūdino Lietuvos pieno sektoriaus ypatumus: „Iš dalies ir patys kalti esame, kad likome prie suskilusios geldos, nes mes, gamintojai, neturime savo rankose perdirbimo: turėjome galimybę, bet ją paleidome." Jis pažymėjo, kad rimtų žaliavos kooperatyvų nebuvimas turi liūdnų pasekmių.
Pasak J. Kuzminsko, kooperacija pieno sektoriuje - tarsi vaikščiojimas ašmenimis, nežinant, kur einama. Jis teigė: „Pieno kiekiai didžiuliai, kelias veda į niekur, bus kaip su linais. Ypač nusivylę tie, kurie investavo į šį sektorių."
ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas pateikė pieno supirkimo kainas, kurias pavyko išsiderėti gamintojų kooperatyvams: kovo mėnesį perdirbėjai už toną pieno mokėjo 230 eurų, balandį - 226, gegužę - 182 eurus (su pristatymu į įmonę). Kai kuriems kooperatyvams mokama vos daugiau kaip 160 eurų. Kaina kur kas mažesnė negu perdirbėjai moka ūkininkams ir bendrovėms.
Kooperatyvų nariams supirkėjai žada mokėti brangiau, jeigu šie išstos iš kooperatyvo. J. Kuzminskas argumentavo: „Jeigu lietuviškų pieno produktų kaina prekyboje sudaro apie 90 proc. ES vidurkio, tai ir supirkimo kainos turėtų būti netoli ES vidurkio" ir prašė ministrės tiesiogiai susirūpinti kooperacijos išlikimu.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė patvirtino pati įsitikinusi, jog supirkėjų kainų politika diskriminuoja kooperatyvus: ūkininkai ir bendrovės už pieno žaliavą gauna tikrai daugiau. Anot ministrės, atsižvelgiant į situaciją gretimose šalyse, Lietuvos pieno gamintojams turėtų būti mokama 25-28 euro centai už kilogramą pieno.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas įvardijo du veiksnius, kurie visada turi įtakos supirkimo kainų mažinimui: žemdirbių gaunama parama ir pavasario-vasaros ganiavos sezonas. Jis pridūrė: „Dabar prisidėjo ir trečias: kai pieno sektoriui skirta parama atiteko žemdirbiams, perdirbėjai ėmėsi spaudimo politikos - net atsisako pieną supirkti. Konstruktyvus dialogas, kurio pradžia nuteikė pozityviai, tapo nebeįmanomas. Bankai, matydami šią situaciją, žemdirbių atžvilgiu laikosi atsargiau, griežtina skolinimo sąlygas".
Ministrė V. Baltraitienė priminė, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantuoja iki 80 proc. žemdirbių kreditų, todėl visi ūkininkai, ypač gyvulininkystės srities, norintys investuoti į modernizavimą, galėtų pasinaudoti šia paslauga.
Kupiškio rajono ūkininkas Andrius Mykolaitis paprieštaravo, nes kredito unijos ir bankai, į kuriuos kreipėsi dėl kredito, reikalavo įkeisti turtą, o apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijas nė klausytis nenorėjo.
Rokiškio pieno kooperatyvo „Eko tikslas" direktorius Mindaugas Petkevičius atkreipė dėmesį, kad ekologiško žaliavinio pieno kaina šiuo metu irgi krenta, nors gamybos sąnaudos nepalyginti didesnės negu tradiciniuose pieno ūkiuose. Dalį žaliavos kooperatyvas parduoda lenkams, kurie jį perdirba, o kooperatyvui atiduoda gatavą produkciją. Kitaip tariant, perdirbti pieną Lenkijoje į produktus apsimoka labiau negu Lietuvoje.
Tačiau realizuoti tokius produktus Lietuvoje sudėtingiau, nes prekybos tinklai juos vertina kaip importinius, už kuriuos siūlo labai mažą kainą. V. Baltraitienė priminė Žemės ūkio ministerijos siekį, kad Lietuvos perdirbėjai supirktų pirmiausia vietos gamintojų žaliavą, o iš užsienio galėtų įsivežti tik trūkstamą kiekį, tačiau sulaukiama priekaištų, kad tai esą prieštarauja laisvam prekių judėjimo principui.
Ji atkreipė dėmesį, kad ministerija yra pateikusi pasiūlymą rašyti pieno produktų etiketėse kilmės šalį. „Mėsos, degtinės kilmės šalis etiketėse nurodoma. Pieno ženklinimui priešinamasi, visų pirma ES šalyse senbuvėse", - kalbėjo ministrė.
Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komiteto narys, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius, kalbėdamas apie pieno sektoriaus perspektyvą, siūlė nekoncentruoti dėmesio į Lietuvos rinką, nes vartotojų joje nedaugėja. Išeitis Lietuvai, o kartu Latvijai ir Estijai - įgyvendinti Baltijos šalių kooperacijos projektą, bendrai siūlant produktus didžiosioms rinkoms, pavyzdžiui, Kinijai.
Pasak ŽŪR pirmininko A. Stančiko, Baltijos šalių žemdirbiai bendruose susitikimuose pritaria šiai idėjai, tačiau tuo viskas ir baigiasi. Ministrė V. Baltraitienė pažadėjo šia mintimi pasidalyti birželio mėnesį vyksiančiame Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikime.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė
Reikalavimai augantiems kooperatyvams
„Ėriškių pieno" kooperatyvo vadovas Povilas Nemanis papasakojo apie kliūtis, su kuriomis susiduria jo vadovaujamas kooperatyvas, norėdamas plėsti veiklą. Viena iš jų - ribojimai perdirbimo apimtims, t. y. leidžiama perdirbti ne daugiau kaip 1000 kg žaliavos per dieną.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus žodžiais, iš ES šalių Lietuva leidžia perdirbti ūkyje didžiausią žaliavos kiekį. Iš viso Lietuvoje pieną perdirba ir tiesiogiai produktais prekiauja 384 smulkūs perdirbėjai.
Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias" vadovė ir kooperatyvo „Pieno puta" direktorė Jūratė Dovydėnienė atkreipė dėmesį, kad kalbama apie kooperatyvą „Ėriškių pienas", kuris norėtų plėstis, didinti gamybą, jo produkcijos kokybei priekaištų nėra, tačiau plėtra neįmanoma, nes ribojamas perdirbimas.
M. Maciulevičius siūlė nustatyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus perdirbėjams, kurie iš smulkios gamybos norėti pereiti prie platesnės veiklos, suteikiant jiems teisę tiekti produkciją prekybos tinklams. VMVT vadovas pažadėjo priimti sprendimą tik apsilankęs Ėriškiuose, kai asmeniškai susipažins su situacija.
Galvijų eksportas į Turkiją
Gyvulininkystės kooperatyvo „Baltic Cattle" vadovas Darius Dzekčiorius kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą, teiraudamasis, kodėl VMVT neatšaukia draudimo eksportuoti galvijus į Turkiją (dėl šioje šalyje išplitusios snukio ir nagų ligos), tuo tarpu latviai ir estai sėkmingai eksportuoja.
J. Miliaus atsakymas gyvulių augintojams buvo netikėtas: draudimas panaikintas dar pernai, tad, esą kas nori, tie eksportuoja. Pernai galvijų į Turkiją iš Lietuvos nebuvo eksportuota, o šiemet iškeliavo jau trys siuntos", - pasakė J. Milius ir įteikė D. Dzekčioriui įsakymo kopiją, pridurdamas, kad apie šį draudimo atšaukimą Žemės ūkio rūmai buvo informuoti.
Kooperacijos įstatymo pakeitimai
Prakalbus apie paramą kooperacijai, žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė informavo, kad yra parengtas Kooperacijos įstatymo pakeitimų projektas, kuris numato suvaržymų dabartiniams veikiantiems kooperatyvams, tačiau tai esąs vienintelis būdas atsijoti netikruosius kooperatyvus ir kooperatyvus-tarpininkus.
J. Miliaus žodžiais, patikrinus kooperatyvų veiklą, nustatyta, kad kooperatyvai tarpininkai pelnosi iš to, kad superka pieną pigiau, o parduoda brangiau, tačiau savo nariams jokios kitos naudos neteikia.
Kupiškio rajono ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau aktyviai dalyvauja žemės ūkio veikloje ir siekia gerinti savo ūkių rezultatus. Konkursuose dalyvauja įvairaus dydžio ūkiai, o ūkininkai dalijasi patirtimi ir patarimais su norinčiais pradėti ūkininkauti.
Aido Ambrazevičiaus augalininkystės ūkis įsikūręs Tabokinės kaime, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje. Ūkininkauti A. Ambrazevičius pradėjo turėdamas 3 ha žemės, o šiuo metu valdo preciziškai sutvarkytą modernų ūkį ir deklaruoja dirbantis 292 ha. Ūkininkas augina žieminius ir vasarinius miežius, žieminius kviečius ir kvietrugius, avižas, rapsus. Ūkyje padeda žmona, sūnus ir trys samdomi darbuotojai. Norintiems pradėti ūkininkauti A. Ambrazevičius linki niekada nepamiršti, kad rytoj bus lengviau, noro daryti tai, ką pradėjai ir nepasiduoti ištikus pirmai nesėkmei.
Ūkininko Gintauto Krikštanavičiaus ekologinis ūkis įsikūręs Skratiškių kaime, Širvėnos seniūnijoje. Vaikystėje G. Krikštanavičius padėjo ūkininkaujantiems tėvams, o baigęs fizikos mokslus Vilniuje sugrįžo į gimtąjį kaimą ir pradėjo ūkininkauti pats. Šiuo metu deklaruoja dirbantis 228,04 ha grūdinių kultūrų ir pievų. Augina apie 40 galvijų. Savo pasirinkimo nekeistų ir norintiems pradėti ūkininkauti G. Krikštanavičius linki nepasiduoti sunkiais momentais ir neprarasti optimizmo.
Ūkininko Adolfo Jasinevičiaus uogininkystės ūkis įsikūręs Gaižiūnų kaime, Vabalninko seniūnijoje. Juodųjų serbentų auginimą ūkininkas pradėjo turėdamas 25 ha žemės, o šiuo metu deklaruoja dirbantis jau 133 ha. Geriausių rezultatų ūkyje, pasak A. Jasinevičiaus, padeda pasiekti susitelkimas, darna, smalsumas ir darbštumas. Vilnių iškeitęs į kaimą, ūkininkas niekada nesigailėjo ir jei reikėtų, viską kartotų, tik su dar didesniu užsidegimu. Ūkininkas įkūrė žemės ūkio kooperatyvą „Juodoji uoga“, kuriame iš užaugintų juodųjų serbentų gamina natūralius produktus: ekologiškų juodųjų serbentų sultis, džiovintas uogas, uogų miltelius, šaldytas uogas. Produkciją ūkininkas gamina ne tik iš savo ūkyje užaugintos žaliavos - iš kitų ūkių perka svarainius, šaltalankius, ekologiškus obuolius. Šiuo metu į ūkio veiklą įsitraukę ir abu A. Jasinevičiaus sūnūs.
Ūkininko Dariaus Landausko ūkis įsikūręs Egerdiškio kaime, Širvėnos seniūnijoje. 2012 metais, pasisėmęs žemės ūkio patirties užsienyje, grįžo į Lietuvą ir savo uždirbtus pinigus investavo į ūkį. Šiuo metu D. Landauskas deklaruoja beveik 80 ha ir augina per 70 galvijų. Darbą ūkyje sėkmingai derina su darbu Medeikių Žemės ūkio bendrovėje. Patį ūkininką užsiimti žemės ūkio veikla motyvuoja vaikai. Pasak D. Landausko, jo dukros mėgsta ir traktoriuje pasivažinėti, ir veršeliais pasirūpinti. Norintiems pradėti ūkininkauti ūkininkas linki ištvermės, stiprybės ir siekti savo užsibrėžto tikslo.
Tomos Duderienės ūkis įsikūręs Suosto kaime, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, devynių ąžuolų apsuptyje, kas užfiksuota ir ūkio pavadinime - „9 ūkis“. Vilniaus miesto šurmulį kartu su vyru iškeitę į ramų provincijos gyvenimą Toma ir Andrius Duderiai ieškojo savo nišos. 2017 metais pradėjo auginti česnakus, vėliau - įvairias daržoves, bet susidūrė su realizacijos problemomis. Tada ir gimė idėja rauginti daržoves, kas ir tapo pagrindine ūkio veikla. Toma ir Andrius Duderiai, patys nuolat ieškantys naujovių, norintiems pradėti ūkininkauti pataria nebijoti bandyti. Geriau daryti, nors ir nepasiseks, negu svajoti ir nieko nedaryti. Nesėkmę paversti patirtimi, ieškoti savo nišos, nebijoti rizikuoti ir keisti krypties.
Arno Nasevičiaus uogininkystės ūkis įsikūręs Dirvonakių kaime, Širvėnos seniūnijoje. Šeimoje niekas neūkininkavo, todėl šią savo veiklą pradėjo „nuo nulio“, sako ūkininkas. Šiuo metu A, Nasevičius deklaruoja 45,52 ha, kuriuose augina aronijas, juoduosius serbentus, svarainius, avietes, šaltalankius, agrastus. Ūkininkas sako, kad pradžioje motyvacijos buvo daugiau, bet optimizmo nestokojantis ir dabar. Veiklus ūkininkas noriai dalijasi sukauptomis žiniomis ir iš jaunų ūkininkų semiasi optimizmo, kai jo pritrūksta. Ateityje planuoja visus darbus nudirbti su technikos pagalba ir atsisakyti rankinio darbo. Dabar produkciją parduoda, bet ateities planuose yra ir uogų perdirbimas. Ūkininko manymu, žemės ūkio veikla patraukli tuo, kad visada turi darbą ir gali pats planuotis savo laiką.
Andriaus Tauros ūkis įsikūręs Valkiškių kaime, Papilio seniūnijoje. Idėja pradėti auginti uogas kilo pasižiūrėjus tokias laidas kaip „Svajonių ūkis“, „Svajonių sodas“. Tad pasinaudojo ES teikiama parama ir šiuo metu deklaruoja 3,22 ha, iš kurių apie 1,5 ha auginamos uogos (šilauogės, gervuogės, juodieji serbentai). Ūkyje taip pat auginami grybai. Per trejus ūkininkavimo metus suprato, kad ateityje norėtų auginti tik šilauoges. Svajoja, kad ne pats skintų uogas, bet tą darytų į ūkį atvykusios šeimos, kurios tai pat pasimėgautų gamta ir planuojamais auginti danieliais.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Kupiškio rajono ūkininkai yra iniciatyvūs, darbštūs ir siekia naujovių, nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius.
Ūkininkas lauke
Supirkimo kainos 2024 m.
Pieno supirkimo kainos 2024 m. (eurais už toną):
| Mėnuo | Kaina |
|---|---|
| Kovas | 230 |
| Balandis | 226 |
| Gegužė | 182 |