Kupolės Šventė Žaliūkių Malūnininko Sodyboje: Tradicijų ir Magijos Kupinas Vasarvidis

Kupolės šventė, seniausias vasaros saulėgrįžos tradicijas išlaikiusi šventė, kasmet švenčiama Žaliūkių malūnininko sodyboje. Ši šventė, minima Joninių išvakarėse ir tapatinama su šv. Jono vardadieniu, kupina apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu.

Kupolės Šventės Tradicijos ir Papročiai

Vasarvidis kitados buvo švenčiamas net savaitę, kupiną šventinių apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios šiuo metų laiku turi daugiausiai gydomųjų galių. Jos laikomos namuose iki kitų metų vidurvasario, gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo.

Žodis kupolė turi keletą reikšmių. Ne kiekvienas žino, kad kupolėmis seniau vadintos sužydėjusios pievos. Visgi kupole vadinama ne tik žolynų puokštė, bet ir medis arba šakota kartis, apipinta ir papuošta vainikais ir žyminti šventės vietą. Merginos ant kupolės medžio meta vainikus, norėdamos išsiburti ateitį.

Vainikų Pynimas ir Būrimas

Vainikais tą naktį puošiasi visi, bet jis visų pirma jaunų, netekėjusių mergelių puošmena. Norinčios ištekėti, atsistojusios nugara į stebuklingąją Kupolę, meta per kairį petį vainikėlį. Po kelių metimų vainikėlis pakibs ant stebuklingo Kupolės medžio šakų, po tiek metų ištekės.

Joninių išvakarėse renkamos ne tik vaistažolės - suskinta 9 ar 12 žolynų puokštė, vadinama kupole, yra stebuklinga, tinka burtams ir ateities spėjimui, netgi laikoma namuose iki kitų metų vidurvasario. Sako, kad tokia kupolė gydo žmones ir gyvulius, gina nuo piktų akių nužiūrėjimo, o taip pat pagal ją galima spėti ir kitų metų laimę. Juk kiekvienas nuskintas šioje puokštėje esantis augalas turi skirtingą reikšmę, kurią bus galima sužinoti per specialiai tam skirtą burtų valandą.

Ugnies Galia ir Paparčio Žiedo Paieška

Pindami vainikus, kupoliaudami, iš surinktų žolynų spėdami ateitį, vaišindamiesi apeigine duona ir gira, paragavę devynių žolelių arbatos, atidavę garbę ugnies deivei Gabijai, uždegsime naują šventinę ugnį. Visi dainuosime, šoksime ir linksminsimės prie didžiojo šventinio laužo. Seniau tikėta, kad kuo plačiau jis apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.

Vėliau, saulei nusileidus, atkakliausieji leisis ieškoti stebuklingojo paparčio žiedo. Manoma, kad žmogus, radęs paparčio žiedą, tampa aiškiaregis.

Šventės Programa ir Dalyviai

Kiekvienais metais Žaliūkių malūnininko sodyboje vykstančios Kupolinės dalyvių laukia atsinaujinusi programa ir naujienos. Šventėje dalyvauja folkloro ansambliai, kapelos, atlikėjai, amatininkai ir botanikos specialistai.

Šventėje dalyvauja mūsų draugai - VU Šiaulių akademijos Botanikos sodo specialistai, kurie papasakos apie stebuklingas augalų savybes ir savo pavadinimu su vasarvidžio švente susijusį augalą - kupolį, pražystantį per patį vidurvasarį. Sužinosite, ką ir kaip reikia auginti, rinkti, džiovinti, pinti ar vartoti ir pamokys, ką gražaus galima padaryti iš vidurvasario žolynų.

Šventės dalyviams įdomu apsilankyti Žaliūkių gatvės kalvio Alberto Martinaičio dirbtuvėlėje, kurioje galima išmokti gaminti švilpynes, muzikos instrumentus, vaikiškus žaislus; pamatyti unikalias kankles ir paukštelius, padarytus iš lietuviško akmens.

Folkloro Ansamblių Pasirodymai

Kupolinėse skamba ir šienapjūtės, ir meilės dainos, ir senosios sutartinės. Dalyvauja šiauliečiai: vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Čiutulis“, „Gąsužis“, modernaus folkloro grupė „Rasgauda“, Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkoro ansamblis „Salduvė“. Atvyksta ir svečių: neseniai susibūrusi „Tyrulė“ iš Radviliškio rajono, išskirtinis Vilniuje gyvenančių dzūkų kūrybinio folkloro ansamblis „Dainaviai“. Dainingiems dzūkams vadovauja žinoma postfolkloro atlikėja archeologė Daiva Steponavičienė-Rugiaveidė. Šiauliuose jie pristato senosiomis tradicijomis grįstą, bet kartu ir šiuolaikiškai modernią koncertinę programą. Vakarą pasitikime kartu su folkloro ansambliu „Ramočia“ iš Kelmės.

Gyvosios Istorijos Klubas

Viena iš naujienų - pažintis su gyvosios istorijos klubu „LEITGIRIS“, kuris gyvai pristato senovės baltų karybą, senovines pramogas ir žaidimus, įvairius amatus ir buitį. Klubo nariai moko gaminti midų, vyti juostas ir demonstruoja baltų archeologinio kostiumo rekonstrukciją. „LEITGIRIO“ nariai naudoja šarvus ir ginklus, kuriais kovėsi lietuviai, jotvingiai, kuršiai, aukštaičiai, žemaičiai, skalviai, sėliai ir kitos baltų gentys.

Kupolės Šventės Pavadinimai ir Jų Prasmės

Jau dešimtį metų prie Žaliūkių vėjo malūno organizuojamos Kupolinės turi labai daug liaudyje paplitusių pavadinimų: Kupolės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Įvairiuose šventės pavadinimuose slypi skirtingų istorijos laikotarpių prasmės.

• Kupolės: seniau vadintos sužydėjusios pievos, vaistažolės, iš kurių buriama, ir medis arba šakota kartis, įkasama šventvietės viduryje, apipinta vainikais.
• Vainikų šventė: pagal Simoną Daukantą - tai Vainikų šventė, mat jais puošia galvas, vartus, medžius, kryžius.
• Rasos: pavadinimas primena, jog dabar vešliausi žolynai, o ant jų, saulei tekant, tyriausia rasa.
• Joninės: pavadinimas atėjęs iš katalikų bažnyčios liturgijos. Tai šv. Jono Krikštytojo gimimo šventė.

Tad Kupolinėmis ar Rasomis vadinamą dieną ypač mėgsta Jonai, Jonės, Janinos, nes ji švenčiama Joninių išvakarėse, o mūsų krašte varduvininkus iš vakaro ir sveikindavo.

tags: #kupolines #zaliukiu #malunininko #sodyboje