Sieros radimvietės ir jų svarba

Siera - vienas iš svarbiausių elementų Žemėje, turintis didelę reikšmę tiek biologiniams procesams, tiek pramoninei veiklai. Šiame straipsnyje apžvelgsime sieros radimvietes, jos savybes, panaudojimą bei kasimo ypatumus įvairiose pasaulio šalyse.

Sieros reikšmė ir panaudojimas

Sieros pagrindu funkcionuojančios bakterijos egzistuoja ir šiandien. Jų galima aptikti hidroterminėse olose ir karštosiose versmėse. Archėjaus eros uolienų tyrimo rezultatai atskleidė, jog metabolizmo procesai sieros pagrindu Žemėje vykdavo jau prieš 3,5 mlrd. metų.

Siera plačiai naudojama įvairiose pramonės šakose:

  • Chemijos pramonėje sieros rūgšties gamybai.
  • Žemės ūkyje kaip trąša.
  • Farmacijos pramonėje.
  • Guminių gaminių gamyboje.

Be to, siera turi antiseptinių savybių, todėl naudojama medicinoje. Svarbiausias sieros junginys yra nitratas, Ag2NO3, kuris naudojamas medicinoje ir analitinėje chemijoje. Halogenidai, tokie kaip bromidas (AgBr) ir chloridas (AgCl), naudojami foto pramonėje.

Sieros radimvietės pasaulyje

Sieros telkinių galima rasti įvairiose pasaulio vietose. Dideli grynosios sieros telkiniai yra Lenkijoje ir Ukrainoje. Kasybos pramonė, apimanti įvairių gamtinių mineralų, kurie yra chemijos pramonės žaliava, gavybą, sodrinimą ir pirminį apdorojimą. Pagrindiniai išgaunami mineralai yra fosfatai, kalio druskos, sieringosios rūdos, baritas, boratai, arseno trioksidas. Vieni didžiausių pasaulyje apatitų telkinių yra Kolos pusiasalyje, Chibinų kalnuose (Rusija), kalio druskų didžiausios išžvalgytos atsargos - Kanadoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Vokietijoje.

Štai keletas žinomų sieros radimviečių:

  • JAV: Daugelyje JAV vietovių.
  • Meksika: Žymi sidabro eksportuotoja, iš čia metalas į Europą vežamas jau nuo XVІ a.
  • Pietų Amerika: Bolivija, Peru bei Čilė.
  • Rusija: Altajaus kalnuose.
  • Kazachstanas: Taip pat reikšmingas sidabro telkinys.
  • Europa: Vokietija, Bohemija (Čekija), Slovakija, Norvegija, Švedija, Prancūzija.

Huelvos provincija Ispanijoje garsi savo kalnakasybos industrija - kasyklomis, šachtomis ir karjerais. Čia varis, auksas, sidabras ir geležis buvo aktyviai išgaunama jau finikiečių ir romėnų laikais. Didžiausias kalnakasybos suklestėjimas vyko XIX amžiuje, kai į šias žemes atvyko britų kapitalo įmonės, o kartu su jomis plūstelėjo ir šimtai tūkstančių laikinų darbininkų su šeimomis.

Sieros gavyba

Sieros rūdos gaminamos, siera ištirpinant cianidais šlapiu būdu. Proceso metu smulkiai sutrinta sidabro turinti masė plaunama 0,1 - 0,2% natrio cianidu, NaCN. Plovimo metu į masę leidžiamas oras, kad būtų suoksiduotas atsiradęs natrio sulfidas iš sulfidingųjų rūdų, nes kitaip įvyktų reakcijos pusiausvyra. Plovimo metu sidabras su cianidu sudaro kompleksinę sidabras cianido druską - Na[Ag(CN)2]. Iš sidabras cianido junginio sidabras atskiriamas aliuminio arba cinko dulkėmis, filtruojamas ir vėliau lydomas į gabalus.

Gamtinių fosfatų gavyba pasaulyje 1970-90 didėjo. 20 a. pabaigoje dėl sumažėjusios gavybos buvusios SSRS teritorijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pasaulio fosfatų gavybos mastas sumažėjo iki 1979 lygio.

Kalio druskų 1970 pasaulyje išgauta 18,6 mln. tonų, gavyba 1980-2002 parodyta 2 lentelėje. Daugiausia kalio druskų išgauta 1988 - 33,2 mln. tonų.

Nerafinuotos sieros gavyba parodyta 3 lentelėje. Sieros rūgšties žaliavos pirito (geležies disulfido) gavyba pasaulyje mažėja: 1970 išgauta 26,0 mln. tonų, 1980 - 23,5, 1990 - 11,1, 2000 - 7,0 mln. tonų. Iki 1990 daugiausia pirito buvo išgaunama SSRS (1980 - 7,9 mln. tonų) ir Kinijoje (1981 - 5,9 mln. tonų).

Barito gavybos mastas pasaulyje mažai kinta (4 lentelė). Nuo 1997 daugiau kaip 50 % barito išgaunama Kinijoje.

Boratų gavyba nuo 1976 (2,5 mln. tonų) iki 2001 (5,6 mln. tonų) padidėjo apie 2,2 karto.

Metai Fosfatų gavyba (mln. tonų) Kalio druskų gavyba (mln. tonų) Nerafinuotos sieros gavyba (mln. tonų) Barito gavyba (mln. tonų)
1970 ... 18.6 ... ...
1980 ... ... ... ...
1990 ... ... ... ...
2000 ... ... ... ...
2002 135 27.5 15.7 ...

Ši, lietuvio ausiai keistokai skambanti turizmo rūšis, Andalūzijoje pritraukia minias keliautojų iš viso pasaulio. Jie dievina šachtas, karjerus ir jų eksploatacijos mechanizmus. Nors nukasti kalnai, vario spalvos upės, uolose išgremžti karjerai ir bedugnės šachtos atrodo bauginančiai ir kelia klausimų dėl aplinkos saugumo ir ekologijos, yra daugybė žmonių, kurie su malonumu grožisi brutalios žmogaus jėgos sukurtais kraštovaizdžiais.

Šiais laikais labiausiai turizmui pritaikytos Minas de Riotinto kasyklos, kuriose galite pamatyti seniausias šachtas ir karjerus, pakeliauti anglų statytu geležinkeliu pro kasyklų teritoriją, pamatyti sodrinimo baseinus, kalnakasybos įrenginius. Komplekse įengti keli muziejai, išsaugotos senosios britų miestelio dalys. Tikrai nustebins ir siurrealistiškai atrodantys Rio tinto upės vandenys, ir dar veikiančių karjerų panoramos.

Tharsi ir La Zarza miestelių apylinkėse irgi gausu atvirų karjerų ir požeminių šachtų, kuriuose prieš 5000 metų buvo išgaunamas varis. Daugelis kasyklų užsipildė vario spalvos vandeniu, o statūs nugremžtų atodangų šlaitai atrodo tikrai nežemiškai, todėl čia būtinai rekomenduojame apsilankyti tiems, kurie domisi žmogaus rankomis sukurtais landšaftais ir pramoninio paveldo griuvėsiais.

Nuo visatos iki sielos su dalelių fiziku Gediminu Šarpiu: galimai egzistuoja visko teorija

tags: #kur #gali #but #randama #siera