Krašto mokslininkai jau kelerius metus bando atkreipti politikų dėmesį į tai, kad būsto renovavimas, investuojant milijonus litų, vyksta netinkama kryptimi. Tyrimai rodo, kad namų sienų storinimas ("kailiniais") duoda palyginti mažai šilumos sutaupymo, todėl tokia investicija nėra efektyvi. Liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos pavyktų sutaupyti investuojant į sandarumo užtikrinimą.
Tačiau mokslininkų balso niekas negirdi, viešai džiaugiamasi neva pasiekiama renovavimo nauda. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra net tvirtina, kad sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai "gali pasigirti" sutaupantys ir 60 proc. šildymo išlaidų.
Objektyvių duomenų nėra
Profesoriaus liudijimą patvirtina jo kolegos, nepriklausomo statinių ir jų projektų eksperto, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus visuomeniniais pagrindais atliktas tyrimas. Mokslininkas, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, padarė išvadą, kad pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą apšiltintų namų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skirtinguose miestuose skiriasi kelis kartus.
Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. Esą todėl neįmanoma objektyviai nustatyti, ar projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.
Kai "nepasiseka" suklijuoti plokščių
Nemažai gyventojų gana skeptiškai vertina daugiabučių renovaciją, netiki, kad namą apvilkus izoliacinės medžiagos plokščių "kailiniais" bus daug sutaupoma šilumos.
- Negalėčiau teigti, jog mūsų statybininkai nesistengia dirbti gerai. Tiesa, kartais jiems nepasiseka. Kai šiltino pirmuosius namus, kartais įmonės statybininkais priimdavo dirbti žmones iš gatvės, tad darbo kokybė tikrai nebuvo aukšto lygio. Šiandien statybininkų kvalifikacija gerėja, jie supranta, kaip reikia atlikti tą darbą. Skyles užsandarina, užpurškia. Bet pasitaiko visokių dalykų. Juk neprižiūrėsi kiekvieno meistro. Aišku, defektus kada nors reikės ištaisyti, ir tai papildomai kainuos.
Pagal galiojančius STR reikalavimus, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas (varža) turi būti sumažintas 4-5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Projektuotojai taip suprojektuoja, statybininkai tai įgyvendina. Tačiau darbo rezultatų patikrinimas neatliekamas.
Kokia po renovacijos iš tikrųjų yra namo šilumos varža ar šilumos perdavimo koeficientas, koks gaunamas efektas - netikrinama, ir tokia patikra Lietuvoje neįteisinta. Jeigu patikrinčiau ir paskelbčiau, bijau, galėčiau būti patrauktas atsakomybėn, kad imuosi neįteisintos veiklos.
Taip, sandarinimo, tai yra oro pasikeitimo patalpose normatyvai numatyti. Jie atitinka europines normas. Bet tokio veiksmo kaip šilumos izoliacijos sandarumo patikrinimas niekas ir niekur neatlieka. Net nėra metodikos, kaip tai padaryti.
Jeigu niekas netikrina pasiekto renovuotų namų šilumos izoliacijos sandarumo, kas gali garantuoti, kad projektuotojai gerai suprojektavo, o statybininkai gerai įgyvendino apšiltinimo projektą, už kurį sumokėti gyventojų ir valstybės pinigai? Projektuotojai vadovaujasi norminiais dokumentais, skaičiavimo teorija, tad apskaičiuoti siekiamą rezultatą nėra sudėtinga.
Kai darbai baigiami, niekas netikrina, ar pasiekta projektinė šilumos varža, sienų, stogų, langų šilumos perdavimo koeficientas. Tai galima patikrinti tik laboratoriniais prietaisais, tačiau jais niekas nesinaudoja. Atliekant statybos darbus tik žiūrima, kad būtų atitinkamas izoliacijos storis, medžiaga - sertifikuota ir panašių dalykų. Bet patikra laboratoriniais prietaisais Lietuvoje nėra įteisinta.
Ar jai įteisinti pakaktų aplinkos ministro įsakymo? Be abejo. Yra klasikinė metodika, laboratorinė įranga. Vokiečiai turi sukūrę tokių prietaisų ir patikrą daro. Šiemet pats ten buvau ir mačiau.
Kai kurie daugiabučiai renovuoti itin prastai
Jeigu niekas netikrina, negalime objektyviai žinoti, koks pasiekiamas šilumos izoliavimo efektas renovavus daugiabutį? Pavyzdžiui, ar pro nesandariai įstatytus langus šiluma neišeina į orą, nors pastatas ir apšiltintas? Tam nereikia net prietaisų, užtenka ranka paliesti palangę…
Taip, tokie dalykai galimi. Internete viešai skelbiama, kiek atskiri namai įvairiuose Lietuvos miestuose sunaudoja šilumos energijos 1 kvadratiniam metrui ploto šildyti. Palyginau tuos rodiklius ir pamačiau, kad jų yra visokių (juokiasi)… Kartais skirtumas esti labai didelis.
Lyginau vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose. Pasiektas šilumos taupymo efektyvumas juose skiriasi maždaug pusantro karto. O kartais skirtumas gerokai didesnis… Bet nenoriu gąsdinti.
Jau seniai siūliau atlikti tokį tyrimą, pavyzdžiui, išanalizuoti blogiausius rezultatus po renovacijos rodantį namą ir pasižiūrėti, kodėl nepasiekta efekto. Gal priimtas netinkamas konstrukcinis sprendimas, gal panaudotos Lietuvai netinkančios medžiagos ir jų reikia atsisakyti? Juk taip paprasta: patyrinėti geriausiai ir blogiausiai šilumą taupančių renovuotų namų pavyzdžius, pasirinkti tobuliausius, tinkamiausius mums sprendinius ir masiškai pritaikyti. Deja, Lietuvoje to nedaroma.
Efektyviau investuoti į sandarumą
Kaip prarandama šiluma iš patalpų? Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę. Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą.
Kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas, parodė kompanijos “Architectural Energy Corporation” JAV atlikti tyrimai. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. “kailinių” sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau. Todėl tokia investicija neefektyvi.
Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko “liūto dalį” - 80 proc. - iš patalpų išeinančios šilumos.
Net laikantis reglamentavimo renovuotame pastate lieka tokių nesandarių vietų, pro kurias išteka šiltas oras. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams, ir valstybei investicijos į statybą bei renovaciją atsipirktų kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.
Č.Ignatavičius teigia, kad kai kurie daugiabučiai Lietuvoje renovuoti itin nekokybiškai ir mažai taupo šilumą, tačiau nenorėdamas gąsdinti žmonių konkrečių pavyzdžių neatskleidžia.
APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
Gyventojai gali teikti paraiškas tiek tradicinei renovacijai, tiek rinktis inovatyvią ir tvarią pastato atnaujinimo technologiją, kai naudojami gamykloje pagaminti skydai. Šiuo metu jau gautos 430 paraiškų, kurių bendra prašoma paramos suma siekia 133 mln. eurų.
APVA atkreipia dėmesį, kad valstybės parama dabar apskaičiuojama pagal naują finansavimo modelį - taikant fiksuotus įkainius. Be valstybės paramos, paskolos lėšomis gali būti apmokamos ir papildomos projekto išlaidos, susijusios su pastato kokybės gerinimu.
Papildomu stimulu apsispręsti tapo ir dabartinė situacija energetikos rinkoje. Ši žiema neįprastai šalta, kuras brangsta, o panaikinus PVM lengvatas šildymui prognozuojama, kad šildymo sąskaitos gali išaugti dvigubai ar net daugiau. Tai ypač stipriai pajus gyventojai, gyvenantys nerenovuotuose, senuose daugiabučiuose.
Pernai atnaujinęs rekordinį skaičių parduotuvių, prekybos tinklas „Iki“ tęsia renovacijas. Parduotuvė jau yra pamėgta lankytojų, tad investavome į jos atnaujinimą, kad vietos gyventojų prie pat namų lauktų naujas, patogesnis kategorijų išdėstymas, kokybiškų prekių įvairovė, gausybė naudingų nuolaidų ir akcijų.
Tinklo plėtra ir jau esamų parduotuvių renovacijos apima visą Lietuvą. Pernai investavusi per 35 mln. eurų, „Iki“ iš pagrindų rekonstravo 18 parduotuvių, dar 25 atnaujino pagal naujausią parduotuvių koncepciją ir atidarė 9 visiškai naujas.
Apibendrinant, daugiabučių renovacija Lietuvoje susiduria su iššūkiais, susijusiais su efektyvumo vertinimu ir sandarumo užtikrinimu. Mokslininkai ragina atkreipti dėmesį į sandarumą kaip svarbesnį faktorių nei sienų šiltinimas. Nepaisant to, valstybė skatina renovaciją, siūlydama paramą gyventojams.
tags: #kur #kreiptis #del #namo #renovacijos #atsisakymosi