Darbai valstybinėje žemėje: ką svarbu žinoti

Pradėjus planuoti statybos darbus valstybinėje žemėje, svarbu žinoti ne tik praktinius aspektus, bet ir teisinius reikalavimus.

Sutikimai ir leidimai

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad norint statyti statinius, rekonstruoti, modernizuoti ar nugriauti esamus statinius valstybinėje žemėje, būtina gauti oficialų NŽT sutikimą. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Prašymus NŽT sutikimui gauti galima patogiai pateikti elektroniniu būdu naudojantis Žemės informacine sistema (ŽIS). 2025 metais ŽIS buvo pateikti net 4 778 prašymai dėl sutikimo statyti statinius valstybinėje žemėje išdavimo.

Norint pateikti prašymą reikia:

• Prisijungti prie ŽIS per interneto svetainę.
• Nurodyti planuojamus veiksmus (statyti, rekonstruoti, griauti ar modernizuoti statinius, įrengti įrenginius ar naudoti valstybinės žemės sklypą (ar jo dalį) statybų laikotarpiu).
• Pažymėti planuojamos veiklos vietą (įbraižyti žemėlapyje arba įkelti brėžinį .dwg formatu).
• Pateikti tam tikrus dokumentus (sąrašas priklauso nuo to, ar planuojamam statiniui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), ar tokio dokumento nereikia).

Siekiant išvengti nesklandumų ir klaidų, yra parengtos aiškios ir išsamios instrukcijos, kuriose žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip teisingai pateikti prašymą per ŽIS ir kokius dokumentus būtina pridėti.

Svarbu žinoti naudojantis ŽIS:

Prisijungę prie ŽIS pirmą kartą, vartotojai turi susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (naudojant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.

Pildant prašymus dalis laukų užsipildo automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Taip sumažėja savarankiško pildymo klaidų ir sutrumpėja prašymų pildymo laikas. Taip pat yra galimybė sistemoje pateikti prašymą per įgaliotą asmenį. Tokiu atveju būtina pateikti teisėtai sudarytus galiojančius įgaliojimus.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.

Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.

Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje

Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki pranešimo apie statybos pradžią turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo, keičiant jų paskirtį, atveju, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, kai šis atlyginimas nemokamas.

Jeigu statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ar panaikinamas nepradėjus statybos darbų, atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Statybos inspekcijos priežiūra ir reikalavimai

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Jei nustatomi pažeidimai, statytojas privalo sustabdyti darbus ir vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymus.

Statybos inspekcija informuoja, kad sulaukia gyventojų klausimų, ar statybą leidžiantys dokumentai (SLD), išduoti iki 2010 m. spalio 1 d., vis dar galioja.

Reljefo keitimas ir atraminės sienelės

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.

Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Želdinių sodinimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statistiką

2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.

tags: #kokius #darbus #galima #atlikti #valstybineje #zemeje