Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus žingsnis norint gauti socialines, švietimo ir kitas paslaugas Lietuvoje. Tačiau ką daryti, jei neturite nuosavo būsto?
Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką Lietuvoje, ypač Vilniuje, neturint nuosavo būsto. Taip pat panagrinėsime, kokie reikalavimai taikomi nuomininkams ir užsienio piliečiams.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniuje: supaprastinta tvarka
Vilniuje dar nuo 2016 metų galioja supaprastinta tvarka, leidžianti deklaruoti gyvenamąją vietą tiesiog pateikus nuomos sutartį.
Vilniaus savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin pasakoja: „Dažnai sulaukiame klausimų, ar galima deklaruoti savo faktinę gyvenamąją vietą bute, kurį nuomojiesi. Išties norint deklaruotis Vilniuje dar nuo 2016 metų galioja supaprastinta tvarka, kai užtenka tiesiog pateikti nuomos sutartį.“
Svarbūs aspektai:
- Svarbu turėti galiojančius dokumentus: asmens dokumentą ir nuomos sutartį, sudarytą su buto savininku arba bendraturčiu (pakanka vieno, jei jų daug).
- Sutartis net nebūtinai turi būti patvirtinta notaro - tokio reikalavimo nėra.
- Turint šiuos dokumentus, belieka kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybę nuotoliniu būdu - elektroniniu paštu arba per e.pristatymo sistemą.
Savivaldybės atstovas pabrėžia, kad deklaravimo procesas dabar labai palengvintas: yra net keli būdai, kaip galima greitai ir patogiai, net neišeinant iš savo namų, oficialiai tapti vilniečiu ir tokiu būdu prisidėti prie vis augančio, gražėjančio miesto gerovės. Kita praktinė, pandemijos ir karantinų metu išryškėjusi deklaravimosi Vilniuje nauda - lengvai ir greit gaunamos sveikatos priežiūros paslaugos, neribojamas judėjimas į miestą.
Daugiau klausimų ir atsakymų apie deklaravimą rasite čia.
Ką svarbu žinoti būsto savininkui, kuris nuomoja butą?
Nuomininkų gyvenamosios vietos deklaravimas jų būste - tai didžiulė nauda miestui, ir kartu formalumas „Gyventojų registre“, kuris visiškai neturi įtakos komunalinių mokesčių dydžiui ar nuosavybės teisei.
„Atsakydamas į tokius nuogąstavimus, visad pabrėžiu, kad tai labiau santykių tarp savininko ir nuomininko klausimai. Matyt, neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketini deklaruotis jo bute. O deklaruodami mes tikrai neklausinėjam žmonių, ar jie apie tai jau pranešė savininkui. Procedūrai atlikti ši informacija nereikalinga. Kita vertus, būstų savininkai neturėtų baimintis - gyvenamosios vietos deklaravimas yra naujo Vilniaus gyventojo „įforminimas“ gyventojų registre. Jis nei su komunaliniais mokesčiais, nei su nuosavybės teise neturi nieko bendra“, - ramina V.Mosin.
Gyvenamosios vietos deklaravimas užsienio piliečiams
Jei vilniečiu tapti nori užsienio valstybės pilietis, jam reikia turėti leidimą (nuolat arba laikinai) gyventi Lietuvoje. Pirmą deklaraciją jis turi pateikti per Migracijos departamentą. Jei vėliau keičiasi asmens gyvenamoji vieta, tvarka tampa įprasta, kaip ir kiekvienam kitam.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir darželiai: Vilniaus savivaldybės reikalavimai
Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, pretenduojant į konkretų darželį, pirmenybė teikiama vaikams, kurių tėvų „deklaruota gyvenamoji vieta Įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metus“.
Vicemeras Valdas Benkunskas aiškina: „Matėme, kad būdavo piktnaudžiavimų, kai iš vakaro tėvai prisiregistruodavo kažkurioje seniūnijoje, nes norėdavo papulti į tam tikrus darželius. Atnešdavo pažymas, o paskui tas gyvenamosios vietos deklaravimas būdavo panaikinamas. Todėl mes pirmenybę akcentuojame žmonėms, kurie gyvena toje teritorijoje bent dvejus metus, yra realūs to rajono gyventojai“.
Pasak vicemero, kai eilės į darželius didelės, bet kokiu atveju atsiras tėvų, kurie netenkins vieno ar kito kriterijaus pirmumui. „Su nuomojančiais būstą problema ta, kad daugelis nuomos sutarčių nėra oficialiai registruotos ir šeimos, nuomojančios butus, gyvenamosios vietos juose nedeklaruoja. Tačiau ilgalaikės nuomos pagrindu iš buto savininko galima gauti sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą ir pasirašant sutartį šis punktas paprastai aptariamas“, - sakė vicemeras.
Jo žodžiais, svarstant, kokia deklaruota gyvenamosios vietos trukmė būtų priimtina kaip prioritetas eilėje į pasirinktą to rajono darželį, buvo siūlyta ir ilgesnis terminas. „Apsistojome prie dvejų metų, nes tada jau galima sakyti, kad žmogus yra sėslus, tikrai prisirišęs prie tos konkrečios teritorijos ir tokiu atveju jam pirmenybė suteikiama“, - motyvavo V. Benkunskas.
Paklaustas, ką siūlytų „nesėslioms“ šeimoms ar neturintiems kur deklaruoti gyvenamosios vietos, V. Benkunskas priminė, kad tai - ne vienintelis ir ne pagrindinis kriterijus, pagal kurį bus teikiama pirmenybė gauti vietą valstybiniame darželyje.
Patarė atsakingiau rinktis „Be to, reikia atsakingai rinktis pačius darželius, - atkreipė dėmesį vicemeras. - Ten, kur populiarūs darželiai ir eilės labai didelės, tikimybė papulti neturint prioriteto bus maža. Tačiau yra darželių, kur eilės mažesnės ir galbūt galima koreguoti prašymą, nurodant būtent juos“.
Vasarį ar kovo pradžioje savivaldybės tinklalapyje turėtų būti skelbiama, į kokius darželius kokios eilės. „Kadangi prašymo padavimo laikas įtakos pirmumui neturi, tėvai, kurie jau registravosi, tačiau matys, kad jų vaikas nelabai pateks į norimą darželį, galės registruotis į kitą. Kiekvienas naujas prašymas naikina ankstesnį, taigi bus žiūrima į paskutinįjį“, - pabrėžė V. Benkunskas.
Svarbu žinoti
- Nuo naujų metų būsto savininkai gali nustatyti datą, iki kurios leidžia nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute.
- Savo realią gyvenamąją vietą deklaruoti norintys būsto nuomininkai turi gauti jo savininkų sutikimą.
tags: #kur #registruotis #neturintiems #busto