Pastaruoju metu viena karščiausiai aptariamų geopolitinių temų - Grenlandija, dėmesio centre atsidūrusi dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo siekio ją įsigyti. Diskusijos, kodėl JAV prezidentui prireikė šios Danijos autonominės teritorijos, nerimsta. Nors pats D. Trumpas teigia, kad Grenlandija Amerikai reikalinga dėl saugumo, dauguma ekspertų įžvelgia ir kitus motyvus - gamtinius išteklius bei priėjimą prie Arkties vandenyno.
Grenlandijos geografinė padėtis
Grenlandijos gamtiniai ištekliai
„Netgi ta santykinai maža Grenlandijos dalis, kuri nėra padengta ledynais, kuri yra apytiksliai lygi bendram Vokietijos ir Lietuvos plotui, yra nepaprastai turtinga. Šiai žvalgybai, kad ir kaip atrodytų paradoksalu, padeda atšiaurus klimatas, dėl kurio teritorija turi didelį atodangumą - augalinė danga, kuri trukdytų uolienų tyrimams, beveik neegzistuoja. Iš kitos pusės, ledynai po savimi slepia daugiau nei pusantro milijono kilometrų žemės, kurią dar reikės išžvalgyti.
2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad 25 iš 34 mineralų, kuriuos Europos Komisija laiko „kritinėmis žaliavomis“, randama Grenlandijoje. „Tokio tipo uolienose galima surasti įvairių metalų rūdų, tarp kurių yra geležies rūda, nikelio rūdos, titano-vanadžio rūdos, volframo, kuris yra naudojamas kieto plieno gamybai, cinko rūdos ir vario rūdos. Tuo tarpu litis, nikelis, kobaltas, manganas ir grafitas „būtini“ baterijoms, o retųjų žemių elementai naudojami galingų magnetų, esančių vėjo turbinose ir elektrinių automobilių varikliuose, gamybai.
„Tokie metalai kaip geležis, cinkas ar volframas naudojami metalurgijoje. Varis naudojamas elektronikoje, o įvairūs kritiniai elementai ir tarp jų retųjų žemių elementai naudojami mikroelektronikoje. Tai yra būtinos medžiagos kuriant nanotechnologijas ir įvairius išmaniuosius įrenginius, pažangią ginkluotę, pavyzdžiui, penktos kartos naikintuvams. Pasaulinė retųjų žemių elementų rinka auga ir šiais metais, kaip numatoma, bus verta daugiau nei 6,5 mlrd. eurų.
Retųjų išteklių panaudojimas galėtų padėti JAV sumažinti priklausomybę nuo Kinijos, kuri šiuo metu perdirba daugiau nei 90 proc. Šių išteklių. Anot A. Spiridonovo, klimato pokyčiai labai padidins prieinamumą prie Grenlandijos resursų ilgesnėje laiko perspektyvoje. „Siekį žvalgyti ir išgauti naudingąsias iškasenas gali paskatinti technologinis vystymasis ir geopolitinės aplinkybės, kai, pavyzdžiui, kai kurie kritiniai resursai yra dominuojami strateginių konkurentų. Tuomet neišvengiamai tenka jų ieškoti pas save, nors jų gali rastis žymiai sudėtingesnėmis fizinėmis geografinėmis sąlygomis ar sudėtingesnėmis geologinėmis struktūrinėmis sąlygomis.
Poligonas. Ar Davose pasiektas susitarimas dėl Grenlandijos susilpnins Trumpo ambicijas ją perimti?
Klimato kaita ir Arkties atsidarymas
„Temperatūra Grenlandijoje kyla, mažėja pakrantės ledo kiekis. Ko gero, svarbiausias dalykas yra tirpstantys Grenlandijos ledynai. Aišku, ten yra sukauptas labai didelis kontinentinio ledo kiekis, bet iš esmės tendencija, jog tirpimas vyksta ir vyksta su pagreičiu, egzistuoja. Tai, ko gero, tas iš tikrųjų labai stipriai ir keičia visą Grenlandijos suvokimą. Anksčiau tai buvo toks be galo atšiaurus kraštas su labai ribotom ekonominėm galimybėm, o dabar, aišku, tos galimybės su klimato pokyčiais atsiveria visai kitokios“, - komentuoja Vilniaus universiteto klimatologas prof.
Grenlandija turi didžiausią ledo masę už Antarktidos ribų, tačiau tas ledas tirpsta nerimą keliančiu greičiu. Skaičiuojama, jog 1995-1996 m. buvo paskutiniai metai, kai ledo sluoksnis saloje padidėjo. „Carbon Brief“ duomenimis, 2024-2025 m. Grenlandija neteko 105 mlrd. tonų ledo. „Mes turime klimato kaitą, kai Grenlandija vis labiau ir labiau atsiveria, ir kitas dalykas - technologijų vystymasis. Tai, kokios technologinės galimybės buvo prieš 30 metų ir kokios yra dabar tai išteklių gavybai, jos yra absoliučiai kitokios.
Kitas lemtingas aspektas, iškėlęs Grenlandiją į geopolitikos dėmesio centrą, - Arktis. Kas dešimtmetį Šiaurės ašigalį dengiantis ledo šelfas susitraukia 13 proc., o per pastaruosius 30 metų seniausio ir storiausio ledo sluoksnis sumažėjo net 95 proc. Per pastaruosius penkerius metus vidutinis jūros ledo plotas Arktyje buvo 4,6 mln. kv. km - tai yra 27 proc. Mažėjantis Arkties ledas reiškia, kad vasarą ledo danga nebesiekia Rusijos ir Kanados krantų.
„Kai kalbame apie Arktį, mes dažniausiai kalbame apie vis mažėjantį arba žymiai mažesnį Arkties leduotumą, t. y. Arkties vandenyno vandenis dengiantį ledo kiekį, jo storį. Svarbu paminėti, kad Arktis keičiasi, anksčiau tai buvo regionas, kuris buvo sunkiai perplaukiamas, galbūt tik rugsėjo mėnesį, kai Arktis labiausiai ištirpdavo, o dabar tai yra regionas, kuriame negali sakyti, jog ledo nėra, jo lieka, bet ledo kiekis mažėja ir, savaime aišku, atsiveria atviro vandens plotai“, - pasakoja E.
Ledo išplitimo minimumas Arktyje pasiekiamas rugsėjo mėnesį. „Anksčiau, sovietiniais laikais, netgi vasaros metu ledlaužiai keliaudavo - prieky ledlaužis ir po to kiti plaukiantys laivai. Dabar tas visas kelias yra gana atviras ir vasaros metu, rudens pradžioj jis yra absoliučiai naviguojamas be ledlaužių. Tu gali iš kokios nors Šiaurės Europos į Japoniją ar Kiniją keliauti žymiai greičiau nei, tarkime, rinktis kelią per Sueco kanalą. Yra įvairių kelių, bet šitas yra pats trumpiausias per Arktį.
Keletas Arkties šalių turi pretenzijų į šį regioną: Kanada, Danija, Norvegija, Rusija ir JAV. Rusija, turinti ilgą šiaurinę pakrantę prie Arkties vandenyno, vis labiau naudojasi jūrų keliais regione ir plečia ten savo karinį buvimą. Neatsilieka ir Kinija, kuri 2018 m. Prof. Egidijus Rimkaus teigimu, Arkties ledas nei rytoj, nei per artimiausią dešimtmetį neturėtų visiškai ištirpti.
„Kalbant apie didžiausius pokyčius, tai apskritai yra prognozuojama, kad labai didelė tikimybė, jog mes apie amžiaus vidurį bent jau vasarą turėsime visiškai laisvą nuo ledo Arktį. Žiemą, na, vis tiek, tiek gal žemė neįšiltų; žiemos metu būtų minusas, todėl labai tikėtina, jog tas ledas tada, kai ledo plotai yra didžiausi, vis tiek tam tikrą Arkties dalį netgi amžiaus pabaigoje dengs. Laivams palankus laikotarpis, labai tikėtina, bus žymiai didesnis.
Arkties jūros ledo sumažėjimas
Aukso gavyba pasaulyje
Aukso gavyba pasaulyje nuo 1880 parodyta 1 lentelėje. 2023 pasaulyje išgauta apie 3000 t aukso. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, daugiausia išgauta Kinijoje, Rusijoje, Australijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (2 lentelė). Pirmieji aukso gavybą pradėjo senovės egiptiečiai, auksą sieję su Saulės kultu.
Aukso gavyba suintensyvėjo 15-16 a. atradus didelių jo telkinių Ganoje (1471), Meksikoje (1500), Peru ir Čilėje (1532), Brazilijoje (1577), 19 a. - Kanadoje (Kvebeke), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kalifornijoje, Kolorade, Nevadoje, Aliaskoje), Australijoje, Pietų Afrikoje. Aukso gavybą beveik visada lydėdavo tam tikras sujudimas - aukso karštligė. 19 a. viduryje ji apėmė Australiją ir Kaliforniją, kiek vėliau - Aliaską ir Pietų Afriką. Manoma, kad per visą aukso gavybos istoriją iki 21 a. pradžios gauta apie 142 600 tonų aukso.
Trečdalis šio kiekio paversta brangenybėmis ir papuošalais, trečdalį saugo valstybės ir pavieniai asmenys, kita dalis pamesta, užkasta kaip lobiai, liko nuskendusiuose auksą gabenusiuose laivuose. Didžiųjų geografinių atradimų laikais kasmet būdavo gaunama po šešias tonas, 18 a. pradžioje - po 12 tonų, 19 a. Svarbiausi aukso gavybos rajonai: Witwatersrandas, Welkomas, Kroonstadas ir Klerksdorpas (Pietų Afrikos Respublika), Nevada, Kalifornija ir Pietų Dakota (Jungtinės Amerikos Valstijos), Ontarijas ir Kvebekas (Kanada), Jakutija (Rusija), Vakarų Australija.
Ilgą laiką daugiausia aukso buvo gaunama Pietų Afrikos Respublikoje (4 lentelė), 20 a. pabaigoje jai teko apie 35 % (18 000 iš 51 000 tonų) išžvalgytų pasaulio aukso išteklių. Pietų Afrikos Respublikoje aukso telkinių atrasta 1854, pradėta eksploatuoti 1886. Per daugiau kaip 100 metų gauta apie 45 000 tonų aukso.
20 a. pabaigoje Pietų Afrikos Respublikos dalis pasaulio aukso gavyboje sumažėjo (gausiausi telkiniai išeikvoti): 1970 gauta 1002 tonos, 1980 - 673 tonos, 1990 - 605 tonos, 1995 - 522 tonos, 1996 - 495 tonos, 1997 - 489 tonos aukso. Auksas - svarbiausia Pietų Afrikos Respublikos eksporto prekė (25 % viso šalies eksporto). Tauriųjų metalų kainos krepšelyje rezervuojamos 10 minučių. Auksinės Monetos iš įvairių valstybių suteikia galimybę pasinerti į šalies kultūrą ir istorinį laikotarpį.
Aukso gavybos lyderiai 2023 m.
| Šalis | Išgauto aukso kiekis (tonomis) |
|---|---|
| Kinija | ~330 |
| Rusija | ~320 |
| Australija | ~310 |
| Kanada | ~220 |
| JAV | ~190 |
Deimantų paieškos
Lietuvos geologijos tarnybos Naftos ir gręžinių priežiūros poskyrio vyriausiasis geofizikas Rokas Zamžickas sako, kad tokiuose krateriuose galima atrasti ir deimantų. Tačiau bėda, kad pačius kraterius surasti nėra taip paprasta. Tačiau jei tokios struktūros surandamos, jose brangakmenių tikrai galima ieškoti. „Iš tikrųjų tikimybė surasti smūginių kraterių visada yra. Visa žemė padengta tokiomis struktūromis. Dalis jų atrasta, o dalis - dar ne. Dideliuose krateriuose galima ieškoti deimantų“, - dėstė pašnekovas. Visgi geologai iškėlė ir dar vieną prielaidą, kur jų Lietuvoje būtų galima ieškoti. Jie laikėsi nuomonės, kad kristalinių uolienų pamate gali būti kimberlitinių vamzdelių, kurie sudaro prielaidą, kad toje vietoje galima surasti ir deimantų.
Vis tik Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros doc. dr. Gražina Skridlaitė tuo rimtai abejojo. „Tikimybė Lietuvoje surasti tokių vamzdelių yra labai maža. Yra specifinės struktūros, kuriose surandamas deimantas. Bet turi būti labai stora pluta, kurios Lietuvoje nėra. Lietuvoje yra kitokia geologinė sandara nei tų vietų, kur būna deimantinių vamzdelių. Arčiausiai deimantų gali būti Baltarusijoje - pietinėje dalyje yra tyrinėta. Tačiau gautos žinios labai neaiškios, nes deimantų ten galėjo atsirasti ir nuo gręžimo įrenginių. Nebuvo patvirtinimo, kad ten rasti deimantai susiformavo natūraliai. Oficialiai arčiausiai deimantų yra šiaurės Rusijoje - Baltosios jūros pakrantėje. Ten vamzdelių liekanų yra rasta“, - aiškino pašnekovė.
Užtat, mokslininkės teigimu, bent jau teorinė galimybė, kad deimantų gali būti meteoritiniuose krateriuose, yra. „Tokiuose krateriuose gali būti smūginių deimantų. Teorinė prielaida galėtų būti. Tai būtų smūginės kilmės deimantai. Visgi reikėtų ieškoti dideliuose krateriuose, kur buvo toks stiprus smūgis, kad deimantai susidarytų“, - tikino mokslininkė. Ji suskubo pridurti, kad Lietuvoje nėra lengvai prieinamo smūginio kraterio, kurį mokslininkai galėtų tyrinėti. Negana to, yra nedaug ir požymių, kad šie krateriai galėtų slėpti deimantus. Todėl G. Skridlaitė abejojo, ar verta skirti pinigų šių kraterių tyrimams.
„Požymių, kad tuose krateriuose yra deimantų, mažai. Tai daugiau teorinė galimybė. Mizarų kraterį galima pasiekti tik gręžiniais, kadangi jis yra po žeme. Paviršiuje tokių kraterių nėra rasta. O vieno gręžinio kaina - daugiau nei milijonas (litų, - red. past.). Be to, jei deimantų ir pavyktų rasti, kiekis būtų labai mažas“, - kalbėjo pašnekovė.
Deimantų ir aukso paieška sąvartynuose
Jos teigimu, deimantų verčiau ieškoti šalia sąvartynų esančiuose upeliuose. Be to, ten yra rasta ir aukso. Tokios paieškos kainuotų žymiai mažiau, tačiau net ir sėkmės atveju radinys būtų labai menkas. „Deimantų galima rasti sąvartynuose. Į juos pateko daug prietaisų, kuriuos gaminant buvo naudojami deimantai. Pavyzdžiui, jie naudoti gaminant pjovimo diskus, kurie skirti pjauti labai tvirtoms medžiagoms. Dažniausiai deimantai, kaip ir auksas, telkiasi pro sąvartynus tekančiuose upeliukuose. Lietuvos specialistai upelių dugne jau buvo radę aukso. Žinoma, didesnė tikimybė rasti aukso, nes jo su prietaisais išmetama daugiau. Tai dažniau naudota medžiaga. Paieškos vyksta plovimo būdu. Tačiau išgauti šias medžiagas nėra paprasta. Jos būna vos ne miltelių pavidalo, - dėstė G. Skridlaitė.
Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė GRYNAS.lt teigė, kad sąvartynų skysčių surinkimo kanaluose auksas nėra keistas reiškinys. Tačiau ji tikino, kad ten jis patenka mechaniškai. Kiekvienas sąvartynas turi jame susikaupiančio skysčio surinkimo kanalus, į kuriuos per laiką, pašnekovės teigimu, gali prasiskverbti nuo įvairių daiktų atitrūkusio aukso gabalėliai. Specialistė pridėjo, kad jie nebūna chemiškai pakitę. Auksas tuo ir vertingas, kad yra chemiškai neaktyvus.