Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos ypatybių yra ta, kad ji nuosekliai ir sistemingai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamame dokumente.
Buhalterinė apskaita. Dvejybinis įrašas
Apskaitos objektas ir metodas
Apskaitos objektas nusako, ką įmonė turi nagrinėti ir apskaityti. Apskaitos metodas yra vieninga sistema būdų, kuriais apskaitos objektai nenutrūkstamai atvaizduojami ir apibendrinami piniginiu įkainojimu pagal kokybiškai vienodus požymius.Pagrindiniai apskaitos principai
Apskaitoje svarbu laikytis tam tikrų principų. Išlaidų (savikainos) - numato, kad turto ir paslaugų įvertinimo bazė yra jų įsigijimo išlaidos. Pajamos - atsiranda pardavus produkciją, atlikus darbus, suteikus paslaugas ar iš įmonės komercinės ir investicinės veiklos. Palyginimo - jis apsprendžia laikotarpį, per kurį turi būti pripažįstamos sąnaudos.Turto klasifikavimas
Svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Turtas gali būti skirstomas į materialų ir nematerialų. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu, tai yra firmos prestižas, patentai, licencijos, tai teikia įmonei realią naudą. Jiems įsigyti ji sunaudoja lėšas. Įmonei svarbu turėti informaciją apie turto naudojimą. Finansinėms ataskaitoms reikšmingiausias turto klasifikavimas pagal jo naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje. Ilgalaikis turtas laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas yra ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis-tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų. Ataskaitinis laikotarpis - tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas (dau¬gelyje valstybių jis sudaro vienerius metus), kuriam pasibaigus, apskaičiuo¬jamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuostolis.
Ilgalaikis turtas
1. Pagrindinės priemonės.2. Nebaigtą kapitalinę statybą sudaro neužbaigti statyti pagrindiniai turto objektai (pavyzdžiui neužbaigti pastatai, nesuremontuoti įrengimai).3. Nematerialus turtas - viena iš ilgalaikio turo rūšių. Jis neturi materialaus pavidalo ir dažniausiai išreiškia įmonės teises naudotis tam tikra informacija ar turtu. Šios vertybės yra užpajamuojamos joms įsigyti padarytų išlaidų dydžiu arba sąlygine verte.4. Įmonės neapyvartinio turto dalį sudaro ilgalaikės finansinės investici¬jos. Tai ilgesniam laikui, daugiau nei vieneriems metams, į kitas įmones įdėtos lėšos. Ilgalaikės finansinės investicijos susidaro įsigyjant kitų įmonių akcijų, obligacijų, suteikiant kitoms įmonėms ilgalaikes paskolas arba įdedant lėšas kitokia forma.Trumpalaikis turtas
1. Pinigai.2. Trumpalaikėmis investicijomis laikomi ttrumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas.3. Gautinos sumos.4. Atsargos.5. Būsimos arba iš anksto apmokėtos išlaidos - išlaidos, kurios įmonėje buvo padarytos prieš gaunant atitinkamą paslaugą ar gaunant teisę naudotis tam tikru turtu, susijusiu, pavyzdžiui, su nuoma.Nuosavybė ir įsipareigojimai
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo ap¬skaityti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šal¬tiniu, tai yra apibūdinama, kas konkrečiai steigiant įmonę įdėjo turtą. Be savininkų įdėto turto, įmonė gali laikinai disponuoti ir pasiskolintu kitų įmonių turtu, kurį vėliau reikės grąžinti savininkams. Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais. Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pvz.: įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu.Apskaitinė lygybė
Lygybė tarp turto, kuriuo disponuoja įmonė, ir savininkų bei skolintojų nuosavybės vadinama apskaitine lygybe. Ji pagrįsta dviem požiūriais į tas pačias vertybes, kuriomis įmonė disponuoja. Turtas parodo mums kas kon¬krečiai priklauso įmonei, kitaip tariant, kuo jį disponuoja. Skolintojų ir savininkų nuosavybė nusako, kiek ii kam priklauso įmonės turto. Apskaito¬je negali egzistuoti turtas be nuosavybės ar nuosavybė be turto. Viskas kas priklauso įmonei yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo įmonė dispo¬nuoja.
Ūkinių operacijų įtaka turtui ir nuosavybei
Kiekvienos įmonės ūkinę veiklą sudaro įvairūs ūkiniai faktai, pvz.: žaliavų pirkimas, nuostoliai dėl gaisro, produkcijos pardavimai ir panašiai. Įmonės turto bei nuosavybės pasikeitimai turi būti parodyti apskaitoje.Finansinė atskaitomybė
Finansinei atskaitomybei priskiriamos penkios finansinės ataskaitos. Mokestinę atskaitomybę įmonės rengia ir pateikia įvairioms mokesčius kontroliuojančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai, socia¬linio draudimo įstaigoms ir kitoms. Specialios paskirties atskaitomybė gali apimti labai platų ataskaitų spek¬trą. Šiose ataskaitose pateikiami menedžmento apskaitos duomenys. Metinę finansinę atskaitomybę rengia visos įmonės. Tačiau įmonė ren¬gia tarpines ataskaitas-ketvirtinės finansinės atskaitomybės formas. Ataskaitose atsispindi esminiai įmonių veiklos, jų turto bei nuosavybės elementai. Finansinės atskaitomybės parengimo principus reglamentuoja tarptau¬tiniai apskaitos standartai.Pagrindiniai finansinės atskaitomybės principai
1. SUPRANTAMUMO. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad suprastų visi potencialūs vartotojai, besidomintys pateikta informacija, ne tik specialistai.2. TINKAMUMO. Atskaitomybės duomenys turi bbūti naudingi jos vartoto¬jui, pastarasis tuo remdamasis galėtų priimti racionalius sprendimus.3. PATIKIMUMO. Tik patikima informacija remiantis galima priimti sprendimus. Todėl finansinės ataskaitos turi būti teisingos, tiksliai at¬spindinčios įmonės būkle.4. PILNUMO.Balansas
Balansas - tai ataskaita, kurioje apibendrinami duomenys apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą bei įsipareigojimus tam tikrai datai, t. y. bendrovių ir visų juridi¬nio asmens teises turinčių įmonių dydį.
Pelno (nuostolio) ataskaita
Visa informacija apie turto naudojimo efektyvumą pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje fiksuojamos per ataskaitinį laiko¬tarpį uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos. Ataskaitinio laikotarpio pa¬baigoje apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas-pelnas arba nuos¬tolis.Pagrindiniai pelno (nuostolio) ataskaitos elementai
* Pajamos* Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina* Bendrasis pelnas (nuostolis)* Pardavimo sąnaudos* Administracinės sąnaudos* Finansinės pajamos ir sąnaudos* Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą* Apmokestinimo sąnaudos* Pelnas (nuostolis) po apmokestinimoPer ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną paskirsto savininkai.Pinigų srautų ataskaita
Pinigų srautų ataskaitoje, skirtingai nuo visų iki šiol nagrinėtų, nėra kodų skilties. Pinigų srautai skirstomi į:1. Iš įmonės pagrindinės vveiklos - apima operacijas, kurios tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla.2. Iš investicinės veiklos - apima ilgalaikio turto įsigijimą ir pardavimą, taip pat investicijas į kitas įmones.3. Iš finansinės veiklos - apima akcijų išleidimą, paskolų gavimą ir grąžinimą, dividendų mokėjimą.Investicinių fondų ir investicinių bendrovių apskaita
Subjekto turtas, kurį valdo ir patikėjimo teise juo disponuoja valdymo įmonė, yra kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių ar pensijų fondo dalyvių (toliau - dalyviai) bendroji dalinė nuosavybė, todėl valdymo įmonė subjekto apskaitą turi tvarkyti atskirai nuo savo apskaitos. Kiekvieno subjekto apskaita turi būti atskira. Subjekto apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas apskaitoje registruojamas ir finansinėse ataskaitose pateikiamas pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus.Kai taisoma reikšminga apskaitos klaida, susidariusi dėl klaidingai apskaičiuotos vieneto vertės, investicinio fondo ar pensijų fondo grynųjų aktyvų likutis, o investicinės bendrovės - nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis, koreguojamas retrospektyviai.Grynųjų aktyvų vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į subjekto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę ir vadovaujantis tam tikrais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais. Pasikeitus grynųjų aktyvų vertei, dalyviui priklausanti subjekto turto dalis gali nesikeisti, jeigu tai nustatyta teisės aktuose. Subjekto vieneto vertė nustatoma grynųjų aktyvų vertę dalijant iš visų apyvartoje esančių vienetų skaičiaus. Subjektai gali nustatyti vienetų išleidimo ir išpirkimo mokesčius, dėl kurių vieneto išleidimo ar išpirkimo kaina gali skirtis nuo vertės. Kolektyvinio investavimo subjekto vienetai parduodami ar išperkami. Pardavus vienetus, investicinio fondo apskaitoje registruojamas grynųjų aktyvų vertės padidėjimas, investicinės bendrovės apskaitoje - nuosavo kapitalo padidėjimas.Pensijų fonde kaupiamos įmokos konvertuojamos į pensijų fondo vienetus arba pensijų fondo vienetai konvertuojami į juos atitinkančias pensijų fondo dalyviams priklausančias pinigų sumas. Pensijų fondo gautos dalyvių įmokos ar iš kitų subjektų gautos dalyviui priklausančios sumos, kai dalyvis ateina iš kitų subjektų, konvertuojamos į pensijų fondo dalyviams priklausančius vienetus, o apskaitoje registruojamas grynųjų aktyvų vertės padidėjimas. Gautos subjekto dalyviams priklausančios sumos investicinių vienetų išleidimo datą registruojamos didinant grynųjų aktyvų vertę ar investicinės bendrovės nuosavą kapitalą. Prieš investicinių vienetų išleidimą gautos sumos registruojamos subjekto apskaitoje didinant subjekto turtą ir įsipareigojimus.Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto bendrose finansinėse ataskaitose pateikiami tiek bendri sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto duomenys, tiek atskirų subfondų finansinių ataskaitų duomenys. Sudedamos visų subfondų ataskaitų atitinkamų eilučių sumos.Standarto 51 punkte nurodyti grynųjų aktyvų ataskaitos straipsniai yra privalomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais, kai sumos lygios nuliui.Grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita
Ataskaitinio laikotarpio grynųjų aktyvų pokyčio ataskaitos praėjusių finansinių metų atskirų straipsnių duomenys turi sutapti su praėjusių finansinių metų grynųjų aktyvų pokyčio ataskaitos ataskaitinio laikotarpio sumomis.Grynaisiais pinigais ir pinigų ekvivalentais, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, išvestinių finansinių priemonių sandoriais, palūkanų pajamomis, dividendais ir kitais straipsniais parodomos sumos, kurios susijusios su investicinio fondo ar pensijų fondo veikla.Balansas investicinėse bendrovėse
Investicinės bendrovės balanso C dalyje pateikiama informacija apie nuosavą kapitalą. Investicinės bendrovės nuosavam kapitalui priskiriama pasirašytasis (apmokėtas) akcinis kapitalas, akcijų priedai, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai). Nuosavo kapitalo apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“.Uždaro tipo investicinė bendrovė akcijų priedų straipsnyje parodo bendrovės akcijų emisijos kainos ir akcijų nominaliosios vertės skirtumą.
Svarbu! Nepamirškite, kad fiksuojant sandėlio likučius, negali būti neigiamų likučių. Neigiami likučiai ignoruojami.
Fiksavimo periodai priklauso tik nuo jūsų apsisprendimo. Jei dirbate mažoje įmonėje, tai galima fiksuoti tik metuose kartą arba kas ketvirtį. Jei vidutinė įmonė - patariu fiksuoti kas mėnesį, nes visos ataskaitos formuojamos nuo "balansinio periodo pradžios", t.y. užfiksavimo datos.
Tikimės, kad ši informacija padės Jums geriau suprasti, kada kurie likučiai turi būti neigiami apskaitoje ir kaip užtikrinti apskaitos duomenų tikslumą bei patikimumą.