Lietuvos istorijos šaltiniuose moterų asmenvardžių užfiksuota kur kas mažiau negu vyrų. Tai lėmė to meto moterų socialinė padėtis, priklausomybė nuo tėvo, vyro arba brolio, kuri atsispindi ir iš asmenvardžių užrašymų. Nors daugiausia tyrėjų dėmesio sulaukė XVII-XVIII a. šaltiniuose užfiksuoti Lietuvos moterų antroponimai, tačiau tiriant moterų asmenvardžių darybą itin aktualūs ir vėlesnių amžių užrašymai.
Šįkart tirti pasirinktos vakarų aukštaičių šiauliškių arealui priklausančių Krakių moterų pavardės. Medžiaga surinkta iš lietuvių kalba rašytos Krakių RKB 1921-1925 m. santuokos metrikų knygos, kurioje užrašytos 269 moterų pavardės, iš kurių 249 - mergautinės jaunųjų pavardės, šaltinyje užfiksuotos kartu su pamatiniu tėvo asmenvardžiu, 20 - santuokinių dar kartą ištekančių našlių pavardžių. Tiriamąją metrikų knygą sudaro 49 numeruoti lapai. Pirmasis įrašas darytas 1921 m. sausio 18 d., paskutinis - 1925 m. vasario 23 d. Knygą sudaro 284 numeruoti įrašai. Vėliau pridėtas atskiras sąrašas su visų metrikų knygoje užfiksuotų jaunikių vardais ir pavardėmis. Metrikų knygą rašė vienas nenurodytas raštininkas.
Santuokos įrašuose kilmininko linksniu nurodyti jaunųjų vardai ir pavardės, gyvenvietė, parapija, statusas, amžius, veikla. Šalia vardininko linksniu užrašyti jaunųjų tėvų bei liudytojų vardai ir pavardės. Sutuoktinių motinos užrašytos mergautine pavarde, o ištekėjusios liudytojos ar našlės - pavarde pagal vyrą. Netekėjusias jaunavedžių motinas įprasta išskirti prierašu mergaitė.
Istorinių vakarų aukštaičių šiauliškių arealo moterų asmenvardžių tyrimai rodo tam tikrus jų sudarymo polinkius. Alma Ragauskaitė (2015) nustatė, kad XVI a. pabaigoje-XVII a. pradžioje Joniškio krikšto metrikų knygoje daugiausia moterų pavardžių užrašyta su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna, mažiau pavardžių - su lietuviškomis priesagomis -aičia, -yčia, -ienė, -(i)ūčia. Tą patį Ragauskaitė (2022a; 2022b) nustatė ir tirdama XVII-XVIII a. Meilutė Ramonienė (1985) padarė išvadą, kad XVIII a. pab. vakarų ir vidurio Lietuvoje vartotos įvairios lietuviškos mergautinių pavardžių priesagos: -aitė, -aičia, -atė, -alė, -ytė, -utė, -(i)ukė, -ikė, iš kurių dažniausia - priesaga -aitė, o ištekėjusių moterų pavardėms sudaryti - priesaga -ienė. Vitalija Maciejauskienė (2010), tyrusi Gruzdžių asmenvardžius, nustatė, kad XVII-XVIII a. Gruzdžių parapijoje mergautinės pavardės dažnai buvo sudaromos su lietuviška priesaga -yčia, bet taip pat rasta mergautinių pavardžių su slaviška priesaga -ovna ir lietuviškomis priesagomis -aičia, -(i)ūčia, -aitė, o našlių pavardės dažniausiai buvo užrašomos su slaviška priesaga -ova. Taigi XVI-XVIII a. vakarų aukštaičių šiauliškių arealo metrikų knygose vyrauja moterų pavardžių užrašymai su slaviškomis priesagomis -ova, -ovna, bet neretai pasitaikė ir lietuviškų priesagų, iš kurių dažniausios - -aitė, -aičia ir -ytė.
Bendrinės lietuvių kalbos moterų mergautinių pavardžių priesagos yra -aitė, -ytė, -utė ir -(i)ūtė. Ištekėjusių moterų pavardės bendrinėje kalboje sudaromos su priesagomis -ienė, taip pat priklausomai nuo vyro pavardės galūnės gali būti -(i)uvienė arba galūne -ė (VLKK, žr.
Krakių RKB santuokos metrikų knygoje užfiksuotos 248 mergautinės pavardės, sudarytos su priesagomis -aitė, -ytė, -iukė, -iutė (jų produktyvumą žr. 1 lentelėje), iš kurių 58 proc. sudarytos kaip bendrinėje kalboje, o 42 proc. skiriasi nuo bendrinės kalbos polinkių. Produktyviausias pavardžių darybos formantas Krakių parapijoje yra -aitė, su šia priesaga sudaryta didžioji dalis (223) mergautinių pavardžių. Kiti darybos formantai retesni: su priesaga -ytė sudarytos 23 pavardės, su priesagomis -iukė ir -iutė - vos po vieną pavardę.
Lietuvos dialektai (Šiaulių tarmė priklauso vakarų aukštaičių tarmei)
Priesagos -aitė paplitimas
Daugiausia moterų pavardžių su priesaga -aitė (101) sudarytos iš vyrų pavardžių, turinčių galūnę -as. Daugiau nei pusė jų (56) yra nepriesaginės, pavyzdžiui, Čiap-aitė : Čiapas, Gauč-aitė : Gaučas, Klib-aitė : Klibas, aštuntadalis (7) iš jų - sudurtinės, pavyzdžiui, Goštaut-aitė : Goštautas, Narbut-aitė : Narbutas. Mažiau nei trečdalis mergautinių pavardžių (37) padarytos iš vyrų pavardžių, turinčių slavišką priesagos elementą -sk-, pavyzdžiui, Bankausk-aitė : Bankauskas, Dulinsk-aitė : Dulinskas, Kavaliausk-aitė : Kavaliauskas. Kitos moterų pavardės, atsiradusios iš vyrų pavardžių su slaviškomis priesagomis, yra retos. Jų pamatas yra vyrų pavardės su priesagomis: -ovas (1) - Gluchov-aitė : Gluchovas, -uckas (1) - Mikuck-aitė : Mikuckas.
Kitų pagal bendrinės lietuvių kalbos darybos polinkius sudarytų mergautinių pavardžių su priesaga -aitė pamatas - vyrų pavardės su galūne -a (22). Didžioji jų dalis (20) atsirado iš nepriesaginių vyrų asmenvardžių, pavyzdžiui, Alekn-aitė : Alekna, Rumb-aitė : Rumba, Urb-aitė : Urba, du iš jų - sudurtinės pavardės pavyzdžiui, Daunor-aitė : Daunora, Daugvil-aitė : Daugvila.
Mergautinių pavardžių su priesaga -aitė, sudarytų kitaip nei bendrinėje lietuvių kalboje, skaičius (100) nedaug skiriasi nuo moterų asmenvardžių, sudarytų pagal bendrinės kalbos polinkius (123). Didžiosios dalies (41) kitaip nei bendrinėje kalboje sudarytų mergautinių pavardžių pamatas - vyrų pavardės galūne -ius. Didelė dalis jų atsirado iš vyrų asmenvardžių su slaviškomis priesagomis -evičius (taip pat -evyčius) (20), pavyzdžiui, Bandzevič-aitė : Bandzevičius, Jankevič-aitė : Jankevičius, Kazokevyč-aitė : Kazokevyčius, ir -avičius (12), pavyzdžiui, Čekavič-aitė : Čekavičius, Gudavič-aitė : Gudavičius, Stepanavič-aitė : Stepanavičius.
Beveik perpus mažiau (23) moterų mergautinių pavardžių su priesaga -aitė sudarytos iš vyrų pavardžių, turinčių galūnę -is. Iš jų dažniausiai (9) kartojasi pavardės su slaviškais priesagų elementais -ck-ir -sk-: -ackis (1) - Navack-aitė : Navackis, -auskis (2), pavyzdžiui, Mandrijausk-aitė : Mandrijauskas, -eckis (1) - Medeck-aitė : Medeckis, -ockis (1) - Nagrock-aitė : Nagrockis, -skis (4), pavyzdžiui, Smolsk-aitė : Smolskis. Šiek tiek mažiau (7) vyrų pavardžių su galūne -is yra nepriesaginės, pavyzdžiui, Blėd-aitė : Blėdis. Mažiau mergautinių pavardžių sudaryta iš galūnes -us (20) ir -ys (16) turinčių vyrų pavardžių.
Taigi didesnė dalis (123) moterų mergautinių pavardžių su priesaga -aitė sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje - priesaga -aitė pridedama, kai tėvo pavardės galūnės yra -as ir -a. Vis dėlto asmenvardžių, kurių sudarymo polinkiai skiriasi nuo bendrinės kalbos pavardžių sudarymo polinkių, skaičius yra mažesnis vos penktadaliu. Tai rodo, kad XX a. Krakių santuokos metrikų knygoje priesaga -ytė yra kur kas retesnis mergautinių pavardžių darybos formantas - su šia priesaga sudarytos 23 pavardės iš 249.
Priesagos -ytė, -iukė ir -iutė
Dalies (8) moterų mergautinių pavardžių pamatas yra vyrų pavardės su galūne -is. Jos turi baltiškos kilmės patroniminę priesagą -aitis, pavyzdžiui, Gedrait-ytė : Gedraitis, Mikolait-ytė : Mikolaitis, Petrait-ytė : Petraitis. Pavardžių su priesaga -ytė, sudarytų ne pagal bendrinės kalbos polinkius, pasitaikė vos trys.
Taigi didžioji dalis (20) moterų mergautinių pavardžių su priesaga -ytė sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje - iš vyrų pavardžių su galūnėmis -is ir -ys. Tik trys pavardės buvo sudarytos ne pagal bendrinės kalbos polinkius - iš vyrų pavardžių su galūnėmis -a, -as, -ius. Tai rodo, kad XX a. Krakių santuokos metrikų knygoje su priesaga -iutė sudaryta viena mergautinė pavardė, kurios pamatinės vyro pavardės galūnė -ius, pavyzdžiui, Mockevič-iutė : Mockevičius, tad ne visai atitinka bendrinės lietuvių kalbos polinkius (po minkšto priebalsio turėtų būti -iūtė). Kadangi daugiau pavardžių su priesaga -iutė nėra, tai rodo, jog ši priesaga XX a.
Su priesaga -iukė užfiksuota vienos Krakių santuokos metrikų knygoje užrašytos jaunosios pavardė ir jos pamatinis asmenvardis, plg. Bakuč-iukė : Bakučius. Šią priesagą rašytiniuose šaltiniuose rado ir kiti tyrėjai. Meilutė Ramonienė (1985), tyrusi XVIII a. pab. vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimus, pastebėjo, kad dalis moterų mergautinių pavardžių sudarytos su priesaga -(i)ukė.
Ištekėjusių moterų pavardės
Krakių santuokos metrikų knygoje užfiksuota 20 antrą kartą ištekančių moterų pavardžių, sudarytų su priesaga -ienė, pavyzdžiui, Blėd-ienė, Gaižausk-ienė, Lukoš-ienė. Pamatiniai šių pavardžių asmenvardžiai metrikų knygoje nėra paliudyti, bet akivaizdu, kad ištekėjusių moterų pavardžių priesaga -ienė buvo pridedama prie vyro pavardės kamieno. Tai rodo, jog XX a.
1 lentelė. Moterų pavardžių priesagų pasiskirstymas Krakių RKB santuokos metrikų knygoje (1921-1925 m.)
| Priesaga | Pavardžių skaičius | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| -aitė | 223 | Čiap-aitė, Gauč-aitė, Bankausk-aitė, Bandzevič-aitė |
| -ytė | 23 | Gedrait-ytė, Mikolait-ytė, Petrait-ytė |
| -iukė | 1 | Bakuč-iukė |
| -iutė | 1 | Mockevič-iutė |
| -ienė | 20 (ištekėjusios) | Blėd-ienė, Gaižausk-ienė, Lukoš-ienė |
Ištyrus Krakių RKB 1921-1925 m. santuokos metrikų knygoje užfiksuotas moterų mergautines pavardes nustatyta, kad 58 proc. jų buvo sudarytos kaip bendrinėje lietuvių kalboje. Vis dėlto nemažos dalies (42 proc.) mergautinių pavardžių daryba neatitiko bendrinės kalbos polinkių. XX a. pradžioje Krakėse produktyviausias (223 pvd.) moterų mergautinių pavardžių darybos formantas buvo priesaga -aitė, su kuria dažniausiai buvo sudaromos mergautinės pavardės iš vyrų asmenvardžių, turinčių ne tik -as, -a, bet ir kitas galūnes: -ius, -is, -us, -ys. Tai ir lėmė pavardžių su priesaga -aitė dominavimą. Kitų formantų produktyvumas mažas: -ytė (23 pvd.), -iukė (1 pvd.), -iutė (1 pvd.). Nors XVI-XVIII a.