Renkantis verslo formą, būtina įvertinti civilinę atsakomybę kaip vieną iš faktorių steigiant norimą įmonę. Jei abejojate, kokią verslo formą pasirinkti, Jums galėtų būti naudinga VšĮ „Inovacijų agentūra“ interneto svetainėje esanti informacija apie verslo formas, jų ypatumus.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Pirminės juridinių asmenų klasifikacijos kriterijai yra: atsakomybės pagal prievoles ribos ir teisnumo turinys. Pagal pirmąjį kriterijų juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės, o pagal antrąjį - į viešuosius ir privačiuosius.
Turtinė atsakomybė yra viena svarbiausių verslo organizavimo aplinką apibūdinančių sąlygų. Juridinio asmens valios autonomiškumo ir turto atskirumo klausimai glaudžiai susiję su juridinio asmens atsakomybe pagal prievoles. Kaltė yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Juridinio asmens valios autonomiškumo koncepcija pagrindžia ir juridinio asmens kaltę, o atskiras turtas suteikia galimybę patenkinti prievoles, todėl juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.
Tačiau jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.
Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės įmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos. Tokios rūšies įmonės savininkas (IĮ atveju) arba tikrasis narys (ŪB atveju) visu savo arba šeimos turtu atsako už jo/jos įmonės prievoles, kai įmonės turto nepakanka padengti visų prievolių. Visų kitų įmonės rūšių atsakomybė yra ribota, todėl už įmonės įsipareigojimus atsako pats juridinis asmuo visu įmonės turtu, išskyrus tam tikrus atvejus, numatytus teisės aktuose.
Individuali Įmonė (IĮ)
Individuali įmonė yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. Individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualiu įmonių įstatymas, Civilinis Kodeksas ir Individualių įmonių steigimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje individualią įmonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens - komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.
Individuali įmonė (IĮ) labiausiai tinka smulkaus verslo organizavimui, kadangi reikalavimai keliami šios rūšies įmonėms yra mažesni. Individualių įmonių veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Šio tipo įmonėms yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Įmonės savininkas ir vadovas yra vienas asmuo, nors vadovu gali būti paskirtas ir kitas žmogus.
IĮ savininkui negali priklausyti daugiau nei viena individuali įmonė, kadangi jis atsako už savo įmonės prievoles visu savo turtu. Individualios įmonės privalumas - savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai. Šios rūšies įmonė gali būti pertvarkyta į AB, UAB, VŠĮ. Planuojant įmonės plėtrą, yra svarbu žinoti apie tokią IĮ perspektyvą.
Tačiau IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Be to, IĮ savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai.
Kaip ir bet kuriam juridiniam asmeniui, individualiai įmonei gali būti iškelta bankroto byla. Bankroto procedūros patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių interesus. Atliekant šią procedūrą, išieškojimas bus nukreipiamas tik į įmonės, savininko ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Asmenys, norintys verstis tam tikra ūkine veikla, gali steigti juridinį asmenį ir suteikti jam civilinį teisinį subjektiškumą. Tačiau atsižvelgdami į individualios įmonės pobūdį, t. y.
Individualios įmonės kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie:
- Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo.
- IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
- Jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, IĮ apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą.
- Individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis.
Būtina įsidėmėti ir tai, kad tokio tipo įmonei gali būti sudėtinga įgyvendinti išorinio finansavimo bei papildomos darbo jėgos poreikį.
Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, uždarąją akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. Apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta Respublikos spaudoje ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu. Įmonė įgyja pertvarkomos individualios įmonės statusą, o tai patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui. Individuali įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, jeigu individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. Sprendime pertvarkyti individualią įmonę turi būti nurodyta po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė.
Ūkinė Bendrija (ŪB)
Ūkinė bendrija yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, įsteigtas kelių fizinių ar (ir) juridinių asmenų jungtinės veiklos sutartimi vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Ūkinių bendrijų steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Civilinis Kodeksas, Ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos, taip pat komanditoriaus sutartis.
Šio tipo įmonės savininkais gali būti mažiausiai 2 ir daugiausiai 20 fizinių arba juridinių asmenų. ŪB būna tikrosios ir komanditinės. Tikrąsias ŪB sudaro tik tikrieji nariai, o komanditines ŪB ir tikrieji nariai ir komanditoriai.
Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt narių (KŪB ne mažiau kaip trys). Norint priimti naują tikrąjį narį būtinas visų bendrijos tikrųjų narių pritarimas. Narių įneštas turtas bei bendra veikla užsiimant gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra bendrijos. Bendrijoms draudžiama išleisti vertybinių popierių.
Tikrieji nariai dirba įmonėje bei tvarko visus bendrijos reikalus, tuo tarpu komanditinių narių teisės ir pareigos apsiriboja turtiniu indėliu ir teise gauti pagrindinę ŪB finansinę informaciją bei pelno dalį. Tikrieji nariai yra atsakingi už bendrijos prievoles visu savo asmeniniu turtu. Be to, jie gali darbuotis ŪB neturėdami darbo sutarčių.
Tačiau ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nario mirtis, likvidavimas, jungtinės veiklos sutarties atsisakymas ir kt. gali būli pagrindas bendriją likviduoti.
Steigiant bendriją, tarp steigėjų, kurie įregistravus bendriją tampa tikraisiais nariais, pasirašoma jungtinės veiklos sutartis. Ji gali būti terminuota, sudaryta tam tikram jungtinės veiklos tikslui, arba neterminuota. Civilinio Kodekso 2.47 straipsnis ir ŪBį įvardija nuostatas, kurios turi būti nurodytos jungtinės veiklos sutartyje, tačiau nariai gali susitarti ir dėl kitokių įstatymui neprieštaraujančių nuostatų.
Bendrosios jungtinės veiklos sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Sutartis tvirtinama notariškai. Partnerių įnašai, kuriais pripažįstama visa, kas įnešta į bendrijos veiklą - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, visų partnerių susitarimu įvertinami pinigais ir sudaro bendrijos nuosavą kapitalą. Įstatymai ne-reglamentuoja bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo dydžio.
Iš bendrijos tikrojo nario įnašo negali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus, tačiau nario kreditoriai turi teisę reikalauti atidalyti nario dalį iš bendro turto pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.
Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas nariams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis.
Bendrijos nariai turi ir pareigų bendrijai bei kitiems bendrijos nariams. Narius sieja fiduciariniai, pasitikėjimo santykiai. Narys turi vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrijos interesams, be. to, privalo pranešti apie tokias aplinkybes kitiems nariams.
Kadangi bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ji pagal savo prievoles atsako kaip savarankiškas teisės subjektas jam priklausančiu turtu, tačiau jei prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, už jos tiek sutartines, tiek nesutartines prievoles atsako bendrijos tikrieji nariai solidariai, tai yra kreditorius turi teisę reikalauti, kad kitą prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš nariu arba visi jie bendrai. Solidarią pareigą įvykdęs narys turi atgrežtinius reikalavimus į visus kitus bendraskolius.
Ūkinės bendrijos kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie:
- Ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai.
- Ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą.
- Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir individualiai (personalinei) įmonei ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata.
- Įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
Tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir individualiai (personalinei) įmonei ūkinei bendrijai taikoma pajamų mokesčio lengvata. Įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
Vienu atžvilgiu, ŪB turi panašių privalumų kaip ir IĮ liečiant įmonės steigimą ir valdymo paprastumą.
Viena nuo kitos jos skiriasi tik narių sudėtimi, jų teisine padėtimi ir atsakomybės mastais. Tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. Komanditinė ūkinė bendrija yra įmonė, kurios dalyviai yra tikrieji nariai ir komanditoriai.
