Kuršėnai, įsikūrę Šiaulių rajone, garsėja ne tik savo gamtos grožiu, bet ir žmonių kruopštumu puoselėjant savo sodybas. Vasarą turistus ypač traukia gražiausiai tvarkomos sodybos, kurių ne viena yra įtraukta į gražiausių Lietuvos sodybų sąrašą. Šiame straipsnyje pasinersime į pasakojimus apie sodybas, kurios tapo tikrais grožio oazėmis, ir sužinosime, kas slypi už jų puoselėjimo.
Kuršėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia
Sutkų Sodyba: Grožis Sukurtas Nuo Nulio
Ne vienerius metus sutuoktinių Sutkų tik pačių jėgomis tvarkoma sodyba buvo minima Kuršėnų pavyzdingai tvarkomų sodybų sąraše. Tačiau apdovanojimo kaip gražiausia nebuvo pelniusi. Metai šeimininkams - ne kliūtis puoselėti ir kurti savo aplinkos grožį.
Nuo 1976-ųjų sodybą Kuršėnuose turintys sutuoktiniai kaimynus ir svečius ilgai stebino vešlių, didžiulių, ilgamečių medžių parku. Tačiau dar labiau pribloškė prieš aštuonerius metus šį parką iškirtę ir sodybos aplinką pradėję kurti „nuo nulio“.
„Gaila buvo tų medžių, dar sveiki buvo, bet jau labai seni. Anksčiau sodyboje, greta namo buvo vos vienas nedidukas tvenkinys, dabar jų čia tyvuliuoja net trys. Paskutinįjį savo jėgomis padidino, išklojo plėvele, apdėliojo akmenimis ir gausiai apželdino vandens lelijomis. „Ech, buvo vargo“, - neslepia darbštuoliai.
Sutuoktiniai griauna mitą, neva pavyzdinės sodybos reikalauja itin daug laiko priežiūrai. „Tikrai kasdien darbuose nesame paskendę. Apeinu viską kartą per savaitę, žemę gėlynuose papurenu, pavienes žoles nuraviu. Sugaištu daugiausia porą valandų“, - skaičiuoja ponia Albina. Dar tiek pat jos vyras užtrunka, kol nupjauna vejos žolę.
Albina ir [vardas] Sutkai savo sodyboje idėjų naujiems sumanymams nesisavina, daro taip, kaip patys sugalvoja. Pavyzdžiui, kad minėtu takeliu vaikščioti būtų patogiau, po akmenukais patiesė medines lentas. Akmenukais supa ir gėlynus, kuriuose daugiausia - lietuviški daugiamečiai augalai, krūmai, žemaūgiai medeliai. Tai vaisginos, šilokai, auskarėliai, avižuolės, gaurės, katilėliai, pustataurės, sveikalapis gluosnis „Hakuro nishiki“, geltonlapis ligustras, kadagiai, puskiparisiai, geltonspyglės tujos. Juos šeimininkai ir patys perka, ir dovanų gauna, ir su kaimynais keičiasi.
Pora nesigaili, kad jų valdose vis mažiau vietos lieka daržui. Ir bulvėmis šiemet dar užsodintą plotą kitąmet žada naikinti. „Nebereikia mums tiek tų daržovių. Vaikai jau suaugę, patys savimi pasirūpina. Vasarą aplankantys anūkai - jau paaugliai, specialiai jiems buvome palikę didesnį vejos plotą be gėlynų, tvenkinių, kad turėtų kur kamuoliu žaisti. Dabar jau eina į stadioną.
Augalų Įvairovė Sutkų Sodyboje
Gėlynuose daugiausia - lietuviški daugiamečiai augalai, krūmai ir medeliai. Senąjį sodybos parką primena tik 35 metų senumo eglė. Šio akmenų takelio pagrindas - medinės lentos, neleidžiančios akmenukams pernelyg susmigti į žemę.
| Augalų Tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Daugiamečiai augalai | Vaisginos, šilokai, auskarėliai, avižuolės, gaurės, katilėliai, pustataurės |
| Krūmai | Sveikalapis gluosnis „Hakuro nishiki“, geltonlapis ligustras, kadagiai, puskiparisiai |
| Medeliai | Geltonspyglės tujos |
Plečkauskų Sodyba: Nuo Apleisto Kampelio Iki Miesto Pasididžiavimo
Kuršėnų kampelis, kuris dar maždaug prieš dešimtmetį buvo apleistas ir kuriame stūksojo sena trobelė, dabar tapo gražiausia miesto sodyba. Atrodo, kad sodyboje žalumynų, gėlių yra tik tiek, kiek būtinai reikia, kad atrodytų gražiai. Ir gėlių spalvos kruopščiai suderintos. Patvoryje - nedidukės tujos. Rena Plečkauskienė ir dabar geru žodžiu mini Šiaulių turgavietėje jas pardavusį mažeikietį prekiautoją.
„Turbūt nėra kito tokio Kuršėnuose, kuris laistytų tujas. O aš laistau“, - sako Romaldas Plečkauskas. Joms trūksta drėgmės. Ruošiamasi tujas ir apkirpti. Kad būtų dar gražesnės. Ponas Romaldas mano, kad jas reikėjo karpyti dar tada, kai pradėjo augti. Antrus metus jas lyginąs. O kam gali nepatikti čia augančios rožės?.. Taip pat neaukštos.
Plečkauskų sodyba Kuršėnuose
R. Raganė jau grasina pasiekti namo stogą. Ji - nemaža, nelengva, o palijus, nuo drėgmės dar labiau pasunkėja. Anksčiau šį augalą prilaikė medinis rėmelis. Šeimininkas su žentu padarė metalinius rėmus. Augalų - įvairiausių, bet ne per daug.
Plečkauskų sodybą pripažinus Kuršėnų miesto gražiausia, aplinkos konkurso nugalėtojams tarp kitų prizų įteiktas ir gražus augalas. Bet, atrodo, Plečkauskai su tokia dilema susiduria anaiptol ne pirmą kartą. Tai vienas, tai kitas krūmelis prie kitų lyg ir nebetinka, bet gaila išmesti. Jam atsiranda kita vieta. „Taip ir žaidžiam. Kasinėjam“, - sako R. Norėtųsi, kad sodyboje dar būtų koks nors lapuotis, bet kur jį dėti? Apeinama visa teritorija, nesėkmingai ieškant jam vietos. Juk ir taip kiek medelių išmesta - nebetinka.
O juk neiti į turgų buvo tapę savotiška liga. R. Plečkauskienės teigimu, augalus yra apnikusios bjaurios, gajos piktžolės, kurių nėra kaip atsikratyti. Rūpinantis sodybos grožiu, darbo daug. Kiek žolynėlis ir grakštusis vingiuotas takelis keliais dildyti. Darbuotasi rankomis. Jų matanti ir Šiaulių turguje, atvežtų drauge su augalais. „Nebetikrina niekas, nebesirūpina, nekreipia dėmesio. Taip ir darbuojamasi. Viename kampe pabaigė - kitas kampas jau laukia rankų.
Plečkauskai saugo pirmąjį apdovanojimą, už puoselėjamą grožį pelnytą 2007 metais. Dar prieš 10-12 metų šis miesto kampelis buvo labai apleistas. Kai namelis liko be gyventojų, daugiabutyje gyvenusi R. Plečkauskienė panoro čia turėti daržą. Plečkauskai pasikvietė meistrą ir paklausė, ką būtų galima padaryti iš šio namelio. Šeimininkai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Palaipsniui ėmė tvarkytis. „Malonu dabar. Atsikeli rytą ir žiūri: gal vėjas kokią roželę nulaužė, gal reikia ką pririšti...
Šiumberevičių Sodyba: Harmoningas Akmenų Ir Gėlių Duetas
Kuršėniškių Genovaitės ir Juliaus Edmundo Šiumberevičių sodyba yra tapusi jaukiu kampeliu, kurio grožis sukurtas ir dar vis kuriamas gėlėmis, akmenimis ir medžiu. Ši sodyba birželio pabaigoje paskelbta gražiausia Kuršėnuose. Šiumberevičių sodyba, kaip kruopštaus darbo kūrinys, atsiveria vos tik pravėrus jos vartelius. Ji - tartum vientisas alpinariumas, kuriame puikiai dera ir dideli, ir mažesni akmenys, daugiausia įdomių formų. Jų daug, bet niūrumu jie nedvelkia, nes visur šalia akmenų pamatysi lopinėlį gėlių ir kitokios augmenijos.
Ponia Genovaitė atsineša trupinių, paberia trupinių, ir vandens paviršius suraibuliuoja nuo juos gaudančių žuvyčių. Dekoratyvinės įvairių spalvų žuvelės jame gyvena ir per žiemą. Šeimininkas baseinėlio pakraštyje padaro sienelę, uždeda porą lentučių, retą audeklą ir uždengia sniegu, kad virš vandens būtų oro. Tik kai spūsteli arti dvidešimties laipsnių šaltis, kas antrą dieną ateinama patikrinti, ar tvenkinėlis neužšalo.
Pasimėgauti pavėsiu traukia drožiniais išpuošta pavėsinė. „Ranką truputį pamiklinau. Pradžiai. O dabar gal rimčiau pradėsiu“, - J. E. Šiumberevičius neskuba girti savo darbų. Neabejotina, kad jų dar bus - medienos jau priruošta. „Visi projektai - mano vyro, - giria žmona. - Viską sugalvoja, ką reikia padaryti. Gal į tėvą atsigimęs - jis buvo labai talentingas drožybos darbams“.
„Aš padedu jai gėles pasodinti, palaistyti, bet ravi tai ji viena pati. Apeiti visur - darbo yra, - šeimininkas nesutinka, kad išpuoselėta sodyba - vien jo nuopelnas. Šeimininkė sako, kad jai daugiausia džiaugsmo teikia gėlės, o jos vyrui - akmenys. Statybininkas Julius Edmundas Šiumberevičius akmenų prisirinkdavo iš atvežamų į statybvietes. Į sodybą jų prisigabenta dar tada, kai, anot J. E. Šiumberevičiaus, jų pilna buvo visur ir jie „neturėjo jokios vertės“.
Būdavo, atveš ir suvers akmenų krūvas statybvietėje. Pasitaikydavo ir labai gražių formų, atspalvių. Juliui nekildavo ranka juos sumesti pamatams lieti - atidėdavo į šalį, kad parsivežtų namo. O tie, kurie dabar išdėstyti prie tvenkinėlio - iš žvyrduobės. Pasak Šiumberevičių, dabar gražesnių akmenų įmanoma rasti tik smulkių. J. E. Šiumberevičius, dirbęs Londone, namo grįždamas lėktuvu, labai gražių akmenų yra parsivežęs iš Anglijos, Airijos. Dabar jie saugomi kambaryje, sekcijoje.
Sodybos kampelyje, nematomame iš jos sutvarkytos, išpuoštosios dalies, dar guli didžiulė krūva akmenų. Jie smulkūs, gražus. Dar bus kur panaudoti ir juos. „Man gera, kad tiek gėlių turiu“, - sako G. Šiumberevičienė, - pažvelgus į jas, jai visos bėdos, krizės nublankstančios. Ir jas ravėti - malonus užsiėmimas. Dauguma gėlių - daugiametės. Jos dauginasi plečiasi virsdamos margaspalviais kilimėliais šalia sodriai žalio vejos kilimo. Antai našlaitės pačios sėklas išsiberia ir žydi. Vienos anksti pražysta, kitos netrukus ar dar vėliau žydės. Ten, kur jos netinka - išraunamos, kur atrodo gražiai - paliekamos.
Šiumberevičiai stengiasi orų permainoms jautrios augmenijos neįsigyti, kad žiemą nekiltų rūpesčių. Gal tik rožes, rododendrus tenka pridengti eglišakiais. O kuris nusprendžia, kur kokias gėles sėti, sodinti? „Tai kad nereikia joms vietos ieškoti - jos pačios pasiprašo: mane čia pasodink“, - aiškina ponia Genovaitė. Esą, jeigu ne jai tinkančioje vietoje pasodinta - tai iškart akivaizdu.
Įkvėpimas Ir Pirmieji Žingsniai
Pirmąja paskata rūpintis sodybos grožiu Šiumberevičiams tapo išvyka į Momkausko sodybą netoli Žemaičių Kalvarijos 1986-aisiais. Ją aplankyti jiems pasiūlė vienas šia sodyba jau grožėjęsis kuršėniškis. Nuvykusius anksti pavasarį apstulbino gražiai sutvarkytų žolynų, apkarpytų medelių grožis. Grįžę namo ėmė mąstyti, ką gražaus galėtų padaryti savojoje sodyboje. Pradėjo nuo gatvės pusės tvarkyti mažais ploteliais, sodinti medelius, gėles. Kartu palaipsniui mažėjo daržas, atsisakyta šiltnamio. Tėvams talkino vaikai.
Jau po trejų metų miesto aplinkos apžiūroje Šiumberevičių sodyba pirmą kartą įvertinta prizu. Juos sužavėjusi dar viena išvyka, į Mosėdžio akmenų muziejų, suteikė minčių, kaip sodyboje panaudoti akmenis, kurių jau turėjo sukaupę. Nuo 1997-ųjų čia ėmė rastis minialpinariumai. Akmenys greitai rado jiems tinkančią vietą. Sodybą kiekvienais metais palankiai vertina aplinkos apžiūros komisijos. 2009-aisiais Šiumberevičių sodyba pripažinta gražiausia Šiaulių rajone. Kuršėnų miesto seniūnijos organizuojamame konkurse šiemet ji paskelbta gražiausia mieste.
Bet vis yra ir naujų minčių jai pagražinti. Šeimininkas rodo, kad ir čia, ir ten reikia „padailinimo“. Yra pastatytas gandralizdis, bet gandrai juo dar nesusidomėjo. Gal jiems nepatinka lizdą juosianti metalinė juostelė? Reikės ją nuimti. Reikės kibti į šį dar nesutvarkytą kiemo kampelį. Tuo labiau, kad kadaise rinkti gražūs akmenys dar anaiptol ne visi panaudoti. Šiumberevičiai sako, kad šiame susikurtame gamtos kampelyje jiems patiems gera, jauku. Tai jiems - svarbiausia.
ŠAŠLYKINĖ: Šiame akmeniniame darinyje galima išsikepti mėsos ar dešrelių.
ALPINARIUMAS: Gražiai dera gėlės, krūmeliai ir akmenys.
Rofinbergų Sodyba: Žaliuojantys Spygliuočiai Ir Spalvingos Gėlės
Maumedžių gatvėje gyvenantys Erviltas ir Rima sodyboje augino ir penkis maumedžius, tačiau keturi iš jų sunyko, todėl dabar liko vienas. Ervilto ir Rimos Rofinbergų sodyba yra Kuršėnuose, Šiaulių rajone, ir gražaus pavadinimo - Maumedžių - gatvėje. Čia šeima gyvena jau dvi dešimtis metų.
„Sodybą puoselėjame jau 15 metų, o 2008 metais buvome laimėję Kuršėnų gražiausios sodybos konkursą“, - sakė sutuoktiniai. Devynių arų sodyboje auga daugiausiai spygliuočiai, taip pat nestinga gėlių. Spygliuočius sutuoktiniai pasirinko todėl, kad jie žali ir žiemą, ir vasarą, be to, jiems reikia mažiau priežiūros.
Kviečiame Dalyvauti Konkurse „Mano Kiemas“
Konkurse dalyvauti gali visi - nesvarbu, ar jūs turite didelę sodybą, o gal gėlyną įkūrėte jaukiame balkone ar šalia daugiabučio namo. Siųskite savo kiemo, sodybos nuotraukas (ar vaizdo įrašą - jie ypač laukiami). Kartu su nuotraukomis (būtinai - viename laiške!) pridėkite ir tekstą, kuriame būtų surašyta, per kiek laiko sukūrėte aplinką, kaip puoselėjate savo sodybą, kodėl jums tai svarbu ir kuriame rajone ji yra. Būtinai parašykite savo vardą, pavardę, telefono numerį ir adresą.
Konkursas truks iki vasaros pabaigos, o vieną nugalėtoją apdovanosime rugsėjo mėnesį. Jam atiteks įmonės „Gardenis“ įsteigtas prizas - aliuminio ir grūdinto stiklo šiltnamis „Ventus“.
Šiltnamis „Ventus“ (įmonė „Gardenis“)
Laukiame vaizdų, istorijų ir įkvėpimo!
Pažintiniai Takai Šiaulių Krašte: Atraskite Gamtos Grožį
Pavasaris pats geriausias metas išbandyti dar neatrastus pažintinius takus, atrasti gamtos paminklus Šiaulių krašte.
| Maršrutas | Atstumas nuo Šiaulių | Aprašymas |
|---|---|---|
| Šiauliai-Naisiai | 18 km | Ko nedavė gamta, sukūrė žmogus. Baltų arena, Saulės aikštė, Triušių sala ir kiti objektai, kurie sulaukia dėmesio visais metų laikais. |
| Šiauliai-Kuršėnai | 27 km | Naujasis pėsčiųjų tiltas per Ventą, kuris vakare jaukiai apšviečiamas; pasaldinti viešnagę būtina vietos vyniotiniu, ir dar geriau jei tai daroma atnaujintoje Kuršėnų dvaro sodyboje. |
| Šiauliai-Kurtuvėnai | 22 km | Baltas perlas skaidrių vandenų apsupty - taip galėtume pristatyti Kurtuvėnų bažnyčią. Ir miestelis ne tik ja didžiuojasi, bet ir atkurtu dvaro kompleksu bei vasarą vykstančiu teatro festivaliu. |
| Šiaulių centras-Rėkyvos ežeras | 12 km | Dešimtas pagal dydį Lietuvoje ežeras išsiskiria savo forma (primena nykštį), gyliu (giliausia vieta vos 4 metrai), vėjais (šį ežerą pamėgo jėgos aitvarų entuziastai), flora ir fauna (daugybė perinčių paukščių ir žuvies). |
| Šiauliai-Bubiai | 15 km | Kol jūra ošia per toli, užsukite pasigėrėti Bubių tvenkiniu (arba „Šiaulių jūra“, „Bubių mariomis“). |
| Šiauliai-Zoologijos sodas Dargaičiuose | 25 km | Ar alpakos nukonkuruos gražuolius elnius? Kiek megztinių per gyvenimą „pagamina“ alpaka? Atsakymus į šiuos klausimus pateiks alpakų ūkio Dargaičiuose šeimininkai. Užsukite ir į mini zoo, kuriame ir triušiai, ir avys, ir asiliukai. |
| Šiauliai-Juodlės pažintinis takas | 30 km | 4,5 km ilgio take aplink Juodlės ežerą įrengta 12 stotelių su stendais, paukščių stebėjimo ir pelkės apžvalgos bokšteliais bei medinis takas per pelkę. Sustokite ir stebėkite gamtos paveikslą - perėjimo ir veisimosi metu čia sutinkama apie 30 paukščių rūšių. |
| Šiauliai-„Akmenų rūžos“ takas | 33 km | Akmenų ruožas (kitaip vadinamas Tučkinės) įspūdingas savo ilgiu - terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Šis ruožas susiformavo prieš 10-14 tūkst. metų, paskutinėje ledynų tirpimo stadijoje. |
| Šiauliai-„Raiba plunksna“ | 10 km | Net akyse raibsta nuo plunksnų, kailių ir ragų įvairovės visai netoli miesto įkurdintame mažame zoologijos sode, kuris lankytojus priima ir žiemą. Vaikai gali maitinti žvėrelius, pasiklausyti papūgėlių čirškėjimo ar pakasyti ausį elniui. |
| Šiauliai-Girnikų šventkalnis | 25 km | Gamtos ir gražių vaizdų mėgėjai negali atsispirti įkopti į šį piliakalnį, o ir vaizdas - lyg ant delno. |
Juodlės pažintinis takas
tags: #kursenu #graziausios #sodybos