Apsaugotas būstas ir socialinės dirbtuvės yra svarbios socialinės paslaugos, skirtos padėti žmonėms su negalia integruotis į visuomenę ir gyventi savarankiškiau. Šios paslaugos ypač aktualios pertvarkant institucinę globą ir siekiant užtikrinti žmonių su negalia teises bei gerovę. Apie tai, kokios galimybės atsiveria Kursėnuose, aptarsime šiame straipsnyje.
Apsaugotas būstas: pagalba siekiant savarankiškumo
Apsaugotas būstas - tai konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei gyvenamosios vietos suteikimas bendruomenėje iš dalies savarankiškiems suaugusiems asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią. Apsaugotas būstas - paslauga, kurios tikslas sudaryti neįgaliesiems asmenims sąlygas savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą bendruomenėje, su pagalba palaikyti ir plėtoti turimus savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo.
Apsaugoto būsto steigimas leidžia žmonėms, turintiems ypatingų poreikių, psichikos negalią, gyventi saugioje aplinkoje, kuri atitinka jų individualius poreikius ir suteikia jiems būtiną pagalbą ir priežiūrą.
Su apsaugotame būste gyvenančiais žmonėmis dirbanti atvejo vadybininkė Ingrida Buitvydienė sakė, kad iš globos įstaigos išėjęs ir čia apsigyvenęs žmogus savarankiškumo turi mokytis nuo pagrindų, tačiau ši paslauga, pasak specialistės, labai svarbi, siekiant neįgaliųjų integracijos į visuomenę.
Pasak specialistės, gyvenimas globos įstaigoje yra traumuojanti patirtis, nes čia iš žmogaus atimama laisvė ir galimybė pačiam gyventi savo gyvenimą. Globos įstaigoje žmogus neturi galimybės priimti sprendimų, niekas neklausia jo nuomonės, todėl laikui bėgant jis pamiršta, kad gali (ir privalo) būti kitaip. Žmogus taip įpranta prie tokio gyvenimo stiliaus, kad kitaip gyventi nebemoka.
Iššūkiai ir galimybės
I. Buitvydienė teigia: „Taip yra todėl, kad globos institucijose, kai aplink žmogų nuolat šokinėja darbuotojai, jo įgūdžiai atrofuojasi. Laikui bėgant žmogui pasidaro patogu taip gyventi ir jis net nebenori išeiti iš įstaigos. Atkurti prarastus įgūdžius - didžiulis iššūkis. Ypač stipriai įstaigose nukenčia žmonių savarankiškumas. Išėjus jiems labai svarbu pabrėžti savo išskirtinumą“.
Ji pateikia pavyzdį: „Vienas vyras, apsigyvenęs apsaugotame būste, pradėjo pirkti labai daug drabužių. Klausiu, kam jam jų tiek daug reikia. O jis sako: „Nebenoriu atrodyti kaip globos įstaigos gyventojas, kur visi vaikšto vienodai apsirengę.“
Be to, išėjusiems iš įstaigos nuolat reikia patikrinimo, kad jų priimti sprendimai teisingi. Su apsaugoto būsto paslaugos gavėjais dirba ne tik atvejo vadybininkė, bet ir psichiatrai, kurie, be to, kad išrašo reikalingų vaistų, dar ir pakonsultuoja.
Ingrida Buitvydienė informavo, kad apsaugoto būsto gyventojai gyvena vieni, be darbuotojų, o kai iškyla problemų ar klausimų, bet kuriuo metu gali susisiekti telefonu. Be to, I. Buitvydienė bent kartą per savaitę aplanko apsaugoto būsto gyventojus: „Jie skambina man pagal poreikį ir galiu pasidžiaugti, kad nebuvo nė vieno skambučio dėl nesvarbios problemos.“
Specialistė pasakojo, kad dabar apsaugoto būsto gyventojai tvarkosi kuo puikiausiai, nors pradžioje buvo įvairių iššūkių. Žmonės buvo sutrikę, nes nežinojo, kaip pradėti kurti savarankišką gyvenimą, kaip planuoti išlaidas, ką veikti laisvalaikiu.
„Bene daugiausiai dirbti teko su išlaidų planavimu. Iš pradžių jie visiškai nemokėjo tvarkytis su pinigais. Atrodė, kad viską gali nusipirkti, o mėnesio pabaigoje, žiūrėk, pinigų ir nebelieka. Šiuo metu vienas jaunuolis jau yra įsidarbinęs.“
Pasidomėjus, ar apie kaimynystėje esantį apsaugotą būstą žino kiti daugiabučio gyventojai, specialistė sakė, kad viešų pranešimų apie tai nebuvo, bet kai kurie žmonės žino ir labai maloniai priima naujuosius kaimynus: „Apsaugoto būsto gyventojai pasakoja, kad gerai sutaria su kaimynais. Yra tokia močiutė, kuri turi sodą, augina daržoves. Tai ji jiems atvežė uogienių, konservuotų daržovių ir bendrauja be jokios baimės.“
Visgi ne visi aplinkiniai nusiteikę taip pozityviai. I. Buitvydienė teigia: „Būdavo taip, kad pasakai, jog gyvens žmonės, turintys psichikos negalią, ir nuomotojai iškart išsigąsta. Baiminasi, jog gyventojai bus nesukalbami, kels grėsmę aplinkiniams. Nesuprantu, kodėl žmonėms susiformavęs toks neigiamas įspūdis. Turbūt su jais nebuvo apie tai kalbama šeimoje, gal prisiskaitė kažkokių neigiamų atsiliepimų spaudoje. Būsto savininkai bijo, kad gyventojai nesitvarkys, kad kažką sugadins, susprogdins. Kiekvienam žmogui reikia įrodinėti, kad šie žmonės neatėję iš akmens amžiaus, kad kažkada jie gyveno savarankiškus gyvenimus, tik gyvenimo tėkmėje susirgo. Tam tikrų įgūdžių jie tikrai turi, tik juos reikia atkurti, patobulinti“.
Atvejo vadybininkė sakė, kad kai kuriems apsaugotas būstas yra tik laikina stotelė, o kai kuriems tai taps tikraisiais namais. „Apsaugotas būstas - tai ne vien būstas, vieta, kur galima gyventi. Tai galimybė žmogui, turinčiam proto ar psichikos negalią, gyventi savarankiškai su specialistų pagalba tik tose srityse, kuriose trūksta įgūdžių, žinių. Vienam galbūt trūksta finansinio raštingumo, kitam - padrąsinimo ir palaikymo ieškantis darbo, trečiam - gal, atrodytų, įprastų kasdienių buities darbų išmanymo“, - sakė atvejo vadybininkė I. Buitvydienė.
Nuomojamame bute apsigyvena iki keturių suaugusių žmonių. Jiems teikiama individuali atvejo vadybininko - socialinio darbuotojo pagalba. Kitas paslaugas šie žmonės gauna bendruomenėje. Kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, t. y. Tuo atveju, jei paslaugos gavėjas arba paslaugos gavėjai augina nepilnamečius vaikus, yra sudarytos sąlygos vaikams gyventi kartu su tėvais.
Už gyvenimą apsaugotame būste žmonėms mokėti nereikia - jiems iš projekto ,,Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ lėšų apmokama būsto nuoma, internetas, televizija, būsto išlaikymo mokesčiai.
Grupinio gyvenimo namai
Grupinių gyvenimo namų kūrimas - vienas svarbiausių institucinės globos pertvarkos žingsnių, garantuojančių ne tik žmonių su negalia teisių užtikrinimą, bet ir gyvenimo kokybės bei įtraukties sėkmę. Grupinių gyvenimo namų steigimo tikslas - suteikti galimybę intelekto ir (ar) psichinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiškais.
Pagal Panevėžio regiono Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų žemėlapyje pateiktą informaciją, Pasvalio rajono savivaldybėje registruoti 234 darbingo amžiaus intelekto ir (ar) psichikos negalią turintys asmenys (asmenų, kuriems priskirta F20-F-29 diagnozė, dėl kurios dažniausiai nustatoma psichikos negalia ir asmenų, kuriems priskirta F70-F79 diagnozė, dėl kurios dažniausiai nustatoma intelekto negalia).
Atsižvelgiant į poreikį paslaugas organizuoti bendruomenėje ir į tai, kad Pasvalio rajone nėra nei vieno apsaugoto būsto, projekto metu planuojama įsigyti keturis būstus po du kambarius, pagal poreikį atlikti remontą bei įsigyti baldus ir įrangą. Planuojama, kad apsaugoto būsto paslaugomis galės naudotis aštuoni asmenys, turintys psichikos ir (ar) intelekto negalią. Kiekvienam asmeniui bus skirtas atskiras kambarys. Būstai bus įsigyjami laikantis Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Planuojama būstus įsigyti pastatų pirmuose aukštuose. Projekto lėšomis taip pat finansuojamos turto vertinimo ir notaro paslaugų išlaidos.
Grupinio gyvenimo namai bus statomi Nepriklausomybės g. 24 ir Taikos 17A (planuojamas), Pasvalyje. Vieną grupinio gyvenimo namą planuojama statyti žemės sklype Nepriklausomybės g. 24, Pasvalyje, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise naudojasi Pasvalio rajono savivaldybė. Antrą grupinio gyvenimo namą planuojama statyti žemės sklype Taikos 17A, Pasvalyje. Rengiant projektą nuosavybės teisė priklauso privačiam asmeniui, tačiau savivaldybė vykdo derybas dėl žemės sklypo pirkimo. Nepavykus įsigyti žemės sklypo bus ieškoma kitų alternatyvų. Planuojama, kad vieno namo plotas sieks apie 350 kv. m. ir jame bus galima apgyvendinti 10 asmenų. Statomų namų patalpos bus pritaikytos tikslinės grupės poreikiams.
Projekto lėšomis finansuojamos žemės sklypo pirkimo (turto vertinimo ir notaro paslaugų išlaidos nėra finansuojamos projekto lėšomis, jas dengs projekto vykdytojas nuosavomis lėšomis), techninių statybos darbų projektų parengimo, ekspertizės ir techninės priežiūros paslaugų, statybos darbų išlaidos.
Projekto įgyvendinimo metu bus įrengtas apsaugotas būstas ir grupinio gyvenimo namai, leisiantys suteikti gyvenamąjį plotą asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichinę negalią bei įrengtos erdvės, tinkamos socialinėms dirbtuvėms. Taip pat asmenims, turintiems psichinę ir (ar) proto negalią, planuojama įsigyti pritaikytas transporto priemones.
Projekto įgyvendinimo metu bus sudaryta galimybė gauti:
- apsaugoto būsto paslaugas 8 asmenims, turintiems kompleksinę intelekto ir (ar) psichinę negalią (planuojama, kad dalis apsaugoto būsto bus pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims su intelekto ir (ar) psichinę negalia);
- grupinių gyvenimo namų paslaugas 20 asmenų.
Apsaugoto būsto paslaugai įsigyjami keturi būstai Pasvalio mieste. Vieno būsto plotas sieks apie 50 m2 ir viename būste gyvens po du asmenis. Grupinio gyvenimo namų paslaugoms teikti planuojama statyti du gyvenamuosius namus, kuriuose gyventų po 10 asmenų. Vieno namo plotas sieks apie 350 m2. GGN planuojama statyti žemės sklypuose Nepriklausomybės g. 24, Pasvalys ir Taikos g. 2.
Socialinės dirbtuvės: galimybė įgyti įgūdžių ir jaustis reikalingam
Socialinės dirbtuvės suteikia galimybę tiems, kurie negali dirbti ar integruotis į darbo rinką dėl intelekto ir (ar) psichikos negalios ar kitų priežasčių, turėti prasmingą veiklą dienos metu. Čia žmonės gali įgyti naujų įgūdžių, bendrauti su kitais bei jaustis naudingi ir vertingi.
Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių lankytojais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas.
Socialinės dirbtuvės steigiamos Pasvalyje ir Joniškėlyje. Vienu metu paslaugomis galės naudotis 20 asmenų, kiekvienose dirbtuvėse po 10 asmenų. Socialinės dirbtuvės Pasvalyje, P. Vileišio g. 8, bus įrengiamos Pasvalio Riešuto mokyklos dalyje patalpų (apie 80 m2). Socialinės dirbtuvės Joniškėlyje, Vytauto g. Planuojama, kad į Pasvalio SD bus vežami aplinkinių kaimų tikslinės grupės asmenys.
Pasvalio rajono savivaldybė unikali gyventojų tankumo išdėstymu rajone, didžioji dalis gyvena kaimo teritorijoje. Siekiant užtikrinti asmenų su negalia užimtumą arčiau jų gyvenamosios vietos, vienos socialinės dirbtuvės steigiamos Joniškėlio mieste, be to šiose dirbtuvėse veiklomis galės užsiimti ir Lavėnų socialinės globos namų gyventojai (atstumas 14 km).
Steigiamos socialinės dirbtuvės pastate P. Vileišio g. 8, Pasvalyje. Projekto lėšomis finansuojamos techninio projekto parengimo, ekspertizės, techninės priežiūros paslaugų ir kapitalinio remonto darbų išlaidos. Paslaugomis vienu metu galės naudotis 10 asmenų. Patalpos bus pritaikytos tikslinės grupės poreikiams. Planuojama įsigyti būtinus baldus ir kitą turtą paslaugų teikimui.
Steigiamos socialinės dirbtuvės pastate Vytauto g. 1, Joniškėlyje. Projekto lėšomis finansuojamos techninio projekto parengimo, ekspertizės, techninės priežiūros paslaugų ir kapitalinio remonto darbų išlaidos. Paslaugomis vienu metu galės naudotis 10 asmenų. Patalpos bus pritaikytos tikslinės grupės poreikiams. Planuojama įsigyti būtinus baldus ir kitą turtą paslaugų teikimui.
Planuojama, kad į Joniškėlio SD bus vežami Lavėnų socialinės globos namų gyventojai ir aplinkinių kaimų tikslinės grupės asmenys.
Socialinių dirbtuvių paslaugas gaus 20 asmenų. Asmenų, turinčių intelekto ir psichinę negalią socializacija yra kryptingas darbinis užimtumas, siejamas su konkrečiu rezultatu, neatsiejamas nuo savarankiškų darbinių įgūdžių ugdymo, atsižvelgiant į dalyvių poreikius. Kiekvieno ar grupės dalyvių poreikiai yra skirtingi, todėl vienu metu galimos/būtinos skirtingos darbinės veiklos.
Socialinių dirbtuvių pavyzdžiai Lietuvoje:
- Tauragės Švč. Trejybės Bažnyčia, Švč. Trejybės Parapija („Draugų kiemelis“)
- Adakavo Socialinių paslaugų namai
- VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“
- Žadeikių bendruomenė „Sūkurys“
- Šilalės rajono socialinių paslaugų namai
- Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugija
- VšĮ Paupio globos namai „Pastelės namai“
...ir kt.
Šiaulių rajono savivaldybė kryptingai optimizuoja savivaldybei priklausančio turto valdymą, siekdama sumažinti išlaidas, racionaliai naudoti pastatus ir užtikrinti patogesnes paslaugas gyventojams.
Gegužės 28 d. Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė pakvietė Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, „Kuršėnų šeimos namų“ atstovus į kelionę į Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centrą „Šeimos slėnis“ bei socialines dirbtuves „Rastis“.
Kelionės į Vilnių metu „Kuršėnų Šeimos namų“ atstovai pasakojo, kad įkurtose socialinėse dirbtuvėse dalyviai užsiima įvairiomis veiklomis: siuvimu, mezgimu, įvairių rankdarbių ir suvenyrų darymu, aplinkos tvarkymo darbais, šiltadaržio statymu ir augalų auginimu bei priežiūra. Atsižvelgiant į individualiuosius poreikius, bus teikiamos kokybiškos ir savalaikės bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, specializuotos pagalbos šeimos nariams paslaugos, vykdoma terapinė veikla.
Iš Šiaulių atvykusi komanda pirmiausia aplankė Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centrą „Šeimos slėnis“, kurio vadovė Renata Rimdžiuvienė pasakojo, kad daugelį metų jie veikė kaip įstaiga, organizuojanti ir teikianti paslaugas kūdikiams bei vaikams, turintiems negalią. Įgyvendinant Vaikų globos sistemos pertvarką, „Šeimos slėnis“ reikšmingai išplėtė savo veiklos profilį, o kartu ir teikiamų paslaugų apimtį. Įstaiga tapo centru, kuris teikia kompleksines paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus su negalia Vilniaus mieste ir regione. Šiuo metu čia teikiamos antrinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ankstyvojo amžiaus (nuo gimimo iki 7 metų) vaikams: veikia dienos socialinės globos grupė vaikams su negalia iki 18 metų, teikiamos trumpalaikės socialinės globos (atokvėpio) paslaugos bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugos vaikams, turintiems negalią bei jų šeimoms.
Po susitikimo su „Šeimos slėnio“ komanda, pasisemti gerosios patirties komanda vyko į Vilniuje įsikūrusias socialines dirbtuves „Rastis“, vieną iš projekto partnerių. Šiose dirbtuvėse galima įgyti maisto gaminimo, keramikos, patalpų valymo arba aplinkos priežiūros įgūdžių. Susitikimo metu svečiai iš Šiaulių rajono domėjosi socialinių dirbtuvių paslaugos organizavimu bei paslaugos gavėjų motyvavimu jas lankyti. „Rastis” socialinių dirbtuvių paslaugą vykdo jau ketvirtus metus, tad turi sukaupę daug praktinės patirties, kuria noriai dalinosi. Susitikimo metu svečiai skanavo socialinių dirbtuvių dalyvių gamintus sausainius.
Ekspertė Eglė Jurkutė pabrėžia, kad dažnai gerosios patirties pasisemti vykstame į užsienį, tačiau ir pas mus, Lietuvoje, yra labai daug gerosios patirties pavyzdžių.
Elektra varoma transporto priemonė tikslinės grupės asmenų pavėžėjimui į socialines dirbtuves bei SD veiklai. Viena iš numatytų veiklų - kapinių, teritorijų tvarkymas. Šiai veiklai reikia SD dalyvius nuvežti į tvarkomas teritorijas su įrankiais ir priemonėmis, o veikla bus teikiama visame Pasvalio rajone. Taip pat soc. dirbtuvių paslaugų gavėjai transporto priemonėmis vyktų į muges ir kitus renginius su savo pagamintais dirbiniais dirbtuvėse.
Kaimiškose vietovėse labai trūksta maršrutinių autobusų (labai retai važiuoja, kai kurie maršrutai tik vieną kartą per savaitę). Transporto priemonė bus pritaikyta asmenims su negalia.
Vizija, misija, tikslai
Kuršėnų šeimos namai - tai vieta, kur širdis ir namai susitinka, kur teikiama pagalba ir paramos ranka tiems, kuriems to labiausiai reikia.
- Vizija - būti modernia, aukštos kompetencijos, atvira bendruomenei ir nuolat tobulėjančia įstaiga, teikiančia kokybiškas socialines paslaugas įvairioms socialinėms grupėms, siekiančia padėti paslaugų gavėjams pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę.
- Misija - užtikrinti profesionalią ir individualizuotą pagalbą vaikams ir jų šeimoms, stiprinti šeimų tarpusavio ryšius, skatinti socialinę įtrauktį, bei kurti palaikančią aplinką, kurioje kiekvienas narys galėtų augti ir tobulėti.
tags: #kursenu #namai #socelinies #bustas