Kornelijus Platelis - žymus lietuvių poetas, kurio kūryba pasižymi intelektualumu, ironija ir giliomis įžvalgomis. Jo poezijos samprata ir požiūris į atsakomybę kūryboje buvo atskleisti interviu su literatūros tyrinėtoju Algiu Kalėda. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius šio interviu aspektus.
Kornelijus Platelis
Įtakos ir stimulai kūrybai
Kalbėdamas apie savo kūrybos pradžią, K. Platelis teigia, kad nei šeima, nei mokykla, nei aplinka jo rašyti eilėraščių neskatino. Jis pats įniko į kūrybą pamažu, studijuodamas Vilniaus inžinerinio statybos institute. Pasaulis teikė daugybę malonių ir skaudžių patirčių, įskaitant meilę, kuri dažnai nebūna laiminga. Pradėjęs skaityti poeziją, emociškai ją stipriai išgyvendavo ir taip pradėjo „bandyti plunksną“.
Jam pasisekė, kad kritinio vertinimo įrankį ugdėsi kartu su poetiniais gebėjimais, todėl ir neužmetė tos veiklos. Taip baigęs VISI, buvo paimtas į kariuomenę. Ten intensyviai tęsė literatūros studijas, skaitė, rašė ir vertė. Grįžo su septyniais spaudai paruoštais eilėraščių rinkiniais, iš kurių pasidarė „Žodžiai ir dienos“ su aliuzija į Hesiodą ir Marcelį Proustą.
Be to, K. Platelis pabrėžia, kad anuomet režimo nešlovinančio poeto padėtis visuomenėje buvo labai prestižinė. Tai taip pat negalėjo neimponuoti savivertės problemų turinčiam jaunuoliui.
Poezijos sampratos evoliucija
A. Kalėda pastebi, kad ankstyvuose K. Platelio eilėraščiuose stūkso savotiškas „tvarinių rūmas“, kuris yra kiek atšiaurokas ir į jį baugoka patekti. Vėliau tas pasaulis netapo itin skaidrus, o veikiau - dar slėpiningesnis, su intelektinėmis epifanijomis ir su ironijos dygliais.
K. Platelis apie "Poezijos pavasarį"
Jis kalba apie kičą kaip meno kūrinį ir per tai vaizduoja priešingą nuostatą pompastiškam sovietiniam darbo kultui, kurį ši sistema griūdama nusinešė į pragarmes. Taigi vaizduoti, žvelgti šiek tiek iš šalies, eilėraštyje tariamo „aš“ netapatinti su savimi, kurti mažus vaidinimus, slėptis po kaukėmis, siūlyti skaitytojui įsijausti į aprašomą situaciją ir pabandyti patirti joje užkoduotą suvokimą, kuriame dalyvauja jutimai, protas ir jausmas.
Tokios stilistikos K. Platelis stengiasi laikytis iki šiol. Jis sako „stengiuosi“, nes ne visada pavyksta tą suvokti skatinančią situaciją perteikti. Be to, pirma pačiam reikia ją taip „poetiškai“ suvokti. O kad taip suvoktum, reikia nustebti. O čia jau psichologijos sritis.
Druskininkų poetų įtaka
K. Plateliui didžiulę įtaką darė Druskininkuose gyvenę poetai - Antanas Dambrauskas, Vytautas P. Bložė, Nijolė Miliauskaitė, Sigitas Geda. Vytautas ir Sigitas mokė jį gerų poetinių manierų, įtikinėjo, kad reikia kirčiuoti taisyklingai, net jei jam taip ir negražu, aiškino, kaip turi rimuoti, jei jau rimuoju, aptarinėdavome viską, kas būdavo skelbiama, kalbėdavome apie pasaulio literatūrą, kokią tik pavykdavo perskaityti.
Antikiniai motyvai jo kūryboje atsirado kur kas anksčiau, negu sutiko A. Dambrauską akivaizdžiai, nes jo vertimus jau buvo skaitęs ne vieną kartą. To priežastys, kaip visada, kelios: antikinė mitologija jam buvo įdomi tuo, kad yra glaudžiai susijusi su žmogaus psichologija; ji cenzūros buvo pripažįstama kaip meninė, labiau panaši į stebuklines pasakas, todėl lyg ir toleruotina.
Opozicinė laikysena sovietinės valdžios atžvilgiu
K. Platelis teigia, kad vertybinė sistema dėl jo tėvo ir gatvės draugų įtakos susiformavo kur kas anksčiau, gyvenant Šiauliuose. Pagal ją sovietinės sistemos pašlovinimas, jeigu ir būtų tilpęs į septynias mirtinas nuodėmes, tai būtų užėmęs pirmosios vietą. Švelnėjantis režimo klimatas ir statybininko profesija jam sudarė sąlygas tos nuodėmės nedaryti.
Kadaise esu rašęs, kad kiekvienas valdžios aprobuotas viešas kalbėjimas šalyje, kurioje kas nors už savo žodžius sėdi kalėjime, visada yra kompromisas: nesakai ko nenori ir nesakai ko nori. Vargu ar tokį kompromisą galima vadinti rimta opozicine laikysena. Mane visada žavėjo V. Bložės aliuzijų menas, jo nuolatinė Lietuvos ir savo šeimos likimo refleksija. K. Platelį taip pat traukė eiti panašiu keliu.
Kūrybos pradmenys ir stimulai
K. Platelis pasisako už tai, kad mene Apolono ir Dioniso sąveika atsispindi kaip to paties kūrinio tvarkos ir energijos aspektai. Jis sunkiai įsivaizduoja grynai „apoloniškąjį“ ar „dionisiškąjį“ meną, nes kūrinyje turi sąveikauti abu pradai. Svarbiausiu poetiniu įvykiu laiko suvokimo akimirką, kai ekstazėje susilieja intelektas, jutimai ir jausmai, ir tu viską supranti, ir nieko nebenori aiškinti.
K. Platelio kūryboje varijuojami vitališkumo įvaizdžiai, taip pat dažni vandens motyvai. Jis stengiasi, kad pavadinimas keltų susidomėjimą ir nesipjautų su turiniu. Domėjosi simbolių grandinėmis, kas atsispindi daugelyje eilėraščių, tad gyvybę teikiantis vanduo jam tikdavo dažniau - sąmoningai ir ne.
Kornelijaus Platelio kūrybos bruožai
Apibendrinant galima teigti, kad Kornelijus Platelis yra poetas, kurio kūryba pasižymi intelektualumu, ironija ir giliomis įžvalgomis. Jo poezijos samprata remiasi suvokimo akimirka, kai ekstazėje susilieja intelektas, jutimai ir jausmai. Didelę įtaką jo kūrybai darė Druskininkų poetai, antikinė mitologija ir opozicinė laikysena sovietinės valdžios atžvilgiu.
| Bruožas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Intelektualumas | Poezijoje gausu filosofinių ir kultūrinių aliuzijų. |
| Ironija | Sąmoningas atotrūkis nuo tiesmukiškumo, siekiant subtiliai išreikšti mintis. |
| Gilios įžvalgos | Gebėjimas įžvelgti esminius dalykus ir juos poetiškai perteikti. |
| Simbolizmas | Aktyvus simbolių naudojimas, ypač vandens motyvai. |