Straipsnyje aptariamos kokybės vadybos metodų taikymo galimybės ir poreikis siekiant gerinti viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklą. Straipsnyje taip pat aptariama, kaip kokybės vadybos principai, modeliai ir metodologijos orientuojasi į tikslus, šiuo laikotarpiu aktualius ir kultūros įstaigoms - vartotojo tenkinimą, veiklos gerinimą, produkto kokybės tobulinimą, kaštų mažinimą, kokybe pagrįstą konkurencingumą.
Kokybės Vadybos Samprata ir Raida
Kokybės vadyba gali būti suprantama kaip mokslas, filosofija ar veikla. Pastaroji yra kompleksinė, apimanti veiksmus valdant organizacijos veiklą, susijusią su kokybe. Kokybės vadyba prasideda nuo kokybės politikos ir jos įgyvendinimo planavimo. Nustatomi kokybės tikslai, kurie detalizuojami numatant detalius reikalavimus, išteklius, veiksmus. Tam, kad būtų įvykdyti reikalavimai, kokybė valdoma nepertraukiamai. Kokybės užtikrinimo veikla garantuoja, kad kokybės valdymas vyks kaip numatyta kokybės planuose. Kokybės gerinimas vyksta kartu su visais minėtaisiais etapais, jo siekis - kiekvieno kokybės vadybos žingsnio ir visos organizacijos veiklos gerinimas.
Kokybės vadyba nesiorientuoja tik į vieną kurią veiklos sritį, jos reikalavimai organizacijoje apima rinkodarą, produkto kūrimą ir tobulinimą, proceso planavimą, pirkimus, gamybą ar paslaugų teikimą, pardavimus ir veiklą pardavus. Kokybės vadybos teorijos ir praktikos sistemintoju laikomas Deming E., kuriam priskiriama ypatingos kokybės vadybos koncepcijos - Visuotinės kokybės vadybos (angl. Total quality management) - autorystė.
Tiek kokybės vadyba, tiek visuotinė kokybės vadyba yra modernios, šiandien naudojamos vadybos teorijos. Iki jų sukūrimo kokybės valdymas taip pat egzistavo. Veiklos kokybė užtikrino bendruomenės išlikimą. Istoriniai statiniai Kinijoje, Japonijoje, Romoje, Graikijoje, Egipte pastatyti laikantis griežtų standartų ir proceso kontrolės sistemos.
Pagrindiniai Kokybės Vadybos Etapai
- Akmens amžius: Veiklos kokybė užtikrino bendruomenės išlikimą.
- Senovės civilizacijos: Griežti standartai ir proceso kontrolė statybose.
- Viduramžiai: Amatininkų gildijos vykdė griežtą kokybės kontrolę.
- Pramonės revoliucija: Darbo pasidalijimas ir masinė gamyba sąlygojo formalios kokybės kontrolės būtinumą.
- XX amžius: Tikslūs įrankiai, matavimo sistemos, konvejeris, darbo standartai.
Verslo, inovacijų ir karjeros salė „KURIANTI LIETUVA“ (1 salė) skatins jaunimą apie savo ateitį ir gyvenimą galvoti jau dabar. Mąstyti ne tik apie ateinančius keletą metų, po kurių moksleivis pilnavertiškai įsilies į darbo rinką, bet ir apie tai, ką jis galės pasiūlyti, kai keisis darbo rinka. Kokias kompetencijas jis turės būti įgijęs, kad galėtų pateisinti ateities darbdavio lūkesčius bei patenkintų savo poreikius. Reikia laiko pažinti save, susidėlioti prioritetus ir įgyti karjeros pasirinkimui reikalingas kompetencijas. Svarstai, kokias studijas pasirinkti, bet galva sukasi nuo pasirinkimų gausos ir nežinai nuo ko pradėti? Norint tinkamai pasirinkti, visų pirma reikia žinoti iš ko galima rinktis! 12.10-12.30 Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas Millenium kartoje. 13.55- 14.15 Kaip būti kitokiam tarp kitokių? Reikia laiko pažinti save, susidėlioti prioritetus ir įgyti karjeros pasirinkimui reikalingas kompetencijas. 12.45-13.40 Diskusija - Lietuva 2030. Diskusijos moderatorius - Vaidotas Beniušis, naujienų agentūros BNS Lietuva vyr. Karjeros pasirinkimas Tau kaip tamsus miškas? Svarstai, kokias studijas pasirinkti, bet galva sukasi nuo pasirinkimų gausos ir nežinai nuo ko pradėti? Norint tinkamai pasirinkti, visų pirma reikia žinoti iš ko galima rinktis! Diskusijos moderatorė - Živilė Baubonienė, „bznstart.lt“ vyr.
Kultūros Įstaigų Vadybos Specifika
Kultūros įstaigos skatinamos taip valdyti savo procesus, kad mažiausiomis sąnaudomis gautų pageidaujamą rezultatą. Ekonomiaškumo principas čia kultūros sektoriuje reikalauja kuo mažesniais ištekliais išgauti kuo geresnę kokybę. Tokio pat tikslo - suinteresuotų šalių tenkinimas kuo mažesniais kaštais - kelia ir visuotinės kokybės vadyba. Tokio rezultato siekiama veiklos vadybos optimizavimo būdu.
Kultūros vadybos ir politikos tyrimai atskleidžia poreikį modernizuoti kultūros sektorių. Kultūros įstaigos administravimas dramatiškai pakito, atnešdamas visą įvairovę problemų finansavimo, rinkodaros, fondų ir kultūros programų valdymo srityse. Kultūros sektoriaus restruktūrizacija sąlygota neefektyvaus jo valdymo.
Šiuolaikiniai metodiniai leidiniai aptaria kultūros įstaigos veiklos sėkmę pirmiausiai orientuojantis į vartotoją, turintį atitinkamą nacionalinį ir net bendruomeninį tapatumą. Kultūros įstaigos veiklos kokybės ir vertinimo tematika dar nėra populiari. Beveik nerašoma apie veiklos procesų kontrolę.
Lietuvos kultūros sektoriaus institucijų vadybos procesai, vertinant iš visuotinės kokybės vadybos pozicijų, tebėra tradiciniai - trūksta orientacijos į galutinį vartotoją, išlieka nepagrįstai dideli ir produkcijos kokybei neadekvatūs įstaigos administravimo kaštai, neaiškūs tikslai, atliekamos funkcijos neapibrėžtos kokybės kriterijais. Visuomenės kultūrinius poreikius atspindėjimas bus pagrindinis kultūros įstaigos vertinimo kriterijus.
Reikia pažymėti, jog kultūros vadybos, kurios pasekmė - kokybiškas, vartotojo poreikius atitinkantis kultūros produktas, optimizavimas yra labai svarbi minėtų tikslų pasiekimo prielaida. Kokybės vadybos principai, modeliai ir metodologijos orientuojasi į tikslus, šiuo laikotarpiu aktualius ir kultūros įstaigoms - vartotojo tenkinimas, veiklos gerinimas, produkto kokybės tobulinimas, kaštų mažinimas, kokybe pagrįstas konkurencingumas.
Tyrimai ir Rekomendacijos
Norint įvertinti kokybės vadybos metodų taikymo galimybes kultūros įstaigose, dera atlikti nuoseklius empirinius minėtų įstaigų tyrimus: nustatyti vadybos procesų privalumus ir trūkumus, tirti organizacinę kultūrą, pažinti ir analizuoti personalo nuostatas kokybės vadybos metodų atžvilgiu. Įstaigos statusas nurodo vienodas veiklos funkcijas, organizacinę struktūrą, finansavimo šaltinius, personalo valdymo nuostatas ir leidžia generalizuoti gautą empirinę medžiagą.
Tyrimu siekiama ir praktinis tikslas - sukelti viešojo sektoriaus kultūros įstaigos vadovų susidomėjimą tobulinti jų įstaigos administravimo procesus, pasinaudoti situacijos empirinio tyrimo duomenimis bei praktikos rekomendacijomis atrenkant kultūros sektoriaus įstaigoms tinkamus metodus ir argumentuotai įrodyti jų taikymo privalumus.
Tarptautinis kokybės vadybos standartas ISO 9000:2000 pateikia apibendrintą kokybės apibrėžimą: „Kokybė - turimų charakteristikų visumos atitikties reikalavimams laipsnis“. Standarte pažymima, kad terminas „kokybė“ vartojamas su tokiais būdvardžiais: „bloga“, „gera“, „puiki“, „turima“. Kadangi kokybės reikalavimai nustatomi vartotojų, kokybė dažnai apibrėžiama kaip vartotojų patenkinimo lygis.
Kokybės valdymo sistema yra tarsi pamatas joms „statyti“. Sistema apima elementus, būtinus kokybei siekti: organizacinę struktūrą, procesus ir išteklius. Ji aiškiai apibrėžta, bet ne atskira, o integruota į bendrą organizacijos valdymo sistemą. Kiekvienos organizacijos kokybės valdymo sistema yra originali, nestandartinė, nors sukurta vadovaujantis universaliais kokybės sistemų modeliais bei rekomendacijomis. Jos originalumą lemia tai, jog sistemą kuria tos organizacijos darbuotojai.
tags: #kurybiniu #industriju #fakultetas #irangos #nuoma