Istorijos Sąvokos Pagal Istorinius Laikotarpius

Šiame straipsnyje apžvelgiamos istorijos sąvokos, suskirstytos pagal istorinius laikotarpius: senovės istoriją, antiką, viduramžius ir naujuosius amžius. Kiekvienas laikotarpis pasižymi specifinėmis sąvokomis ir įvykiais, kurie formavo pasaulio istoriją.

Senovės Istorijos Sąvokos (4000 m. pr. Kr.)

Senovės istorija apima laikotarpį nuo rašto atsiradimo iki antikos pradžios. Šis laikotarpis pasižymi pirmųjų civilizacijų susikūrimu Mesopotamijoje ir Egipte.

• Ašurbanipalo biblioteka - biblioteka, kurioje buvo saugomi karaliaus metraščiai, kronikos, įsakymų rinkiniai, literatūros kūriniai, mokslo darbai.
• Dantiraštis - šumerų raštas ant molinių lentelių. Rašydavo mažomis lazdelėmis. Atsirado apie 3500 m. pr. Kr.
• Gilgamešo epas - 3500 eilučių poema dantiraščiu. Gilgamešas - Uruko miesto valdovas.
• Hamurabio įsakymų rinkinys - svarbiausias šaltinis ūkinei ir visuomeninei Babilono santvarkai studijuoti.
• Mesopotamija - (iš graikų kalbos „tarp upių“) civilizacija gyvavo 8 (ar daugiau) tūkst. metų.
• Urnamu kodeksas - išleisti pirmieji įstatymai (XXI a. pr. Kr.).
• Rozetės akmuo - 196 m. pr. Kr.

Hamurabio kodeksas

Antika (nuo 1250 m. pr. Kr.)

Antika - senovės istorijos laikotarpis, trukęs apytikriai nuo 1250 m. pr. Kr. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m. po Kr. Šis laikotarpis apima Senovės Graikiją ir Romą.

• Apela - susirinkimas Spartoje.
• Atlantida - hipotetinė sala ar žemynas, kurį 360 m. pr. m. e. savo dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“ paminėjo graikų filosofas Platonas.
• Delo sąjunga (Delo lyga) - Senovės Graikijos lyga, miestų-valstybių konfederacija, egzistavusi 478-404 m. pr. m. e.
• Helenizmas - bendras sen. Graikijos ir Artimųjų Rytų laikotarpis, trukęs apie 300 m. ir pasibaigęs 30 m. pr.
• Olimpinės žaidynės - varžymasis Dzeuso garbei.
• Ostrakas - molinė šukė, ant kurios graikai rašydavo to asmens, kurį norėjo ištremti, vardą.
• Peloponeso sąjunga - Senovės Graikijos lyga, regionų konfederacija, egzistavusi VI-IV a. pr.
• Pitija - sen.
• Stoicizmas - filosofijos srovė atsiradusi III a. pr. m. e. antikinėje Graikijoje. Vėliau išplito į Romos imperiją bei darė įtaką krikščionybės doktrinos kūrimuisi. Kertinės stoicizmo vertybės: teisingumas, išmintis, drąsa, saikingumas (kuklumas), nuosaikumas.
• Stilius - tam tikro laiko, vietos, krypties ir kt.
• Tironija - (gr. tyrannis - neribota valdžia), sen.
• Bagaudas - Galijos ir Šiaurės Ispanijos valstiečiai, III - V a. po Kr.
• Barbarai - graikų kultūros klestėjimo laikotarpiu taip buvo vadinami svetimtaučiai, nemokantys graikų kalbos ir nesusipažinę su graikų kultūra.
• Centurija - sen.
• Cenzorius - senovės Romoje vienas iš dviejų renkamų pareigūnų.
• Diktatorius - sen.
• Dominatas - sen. Romoje neribota monarchija, kurią III a. pab.
• Dvylikos lentelių įstatymai - senovės Romos įstatymų rinkinys. 451 pr. Kr.
• Forumas - sen.
• Gladiatorius - sen.
• Insulė - sen.
• Kareivių imperatorius - sen. Romoje taip vadinami buvo pasienio legiono vadai, savo karių nuopelnu tapę imperatoriais, dažniausiai III a.
• Klientas - sen.
• Koliziejus - milžiniškas amfiteatras - cirkas, pastatytas I a. po Kr.
• Komicija - sen.
• Konsulas - aukščiausias magistratas, juo tampama ne anksčiau kaip 43 m. amžiaus.
• Krikščionybė - viena iš 3 pasaulinių religijų.
• Liaudies tribūnas - senovės Romoje aukščiausias plebėjų renkamas pareigūnas.
• Mecenatas - pagal Romos valstybės veikėjo Gajaus Cilnijaus Mecenato, gyvenusio I a. pr. Kr.
• Milano ediktas - imperatoriaus Licinijaus 313 m.
• Optimatas - senovės Romoje: konservatyvi politinė grupuotė, susiformavusi II a. pr. Kr.
• Patricijai - sen. Romos visateisiai piliečiai, kilę iš aristokratiškos giminės.
• Plebėjai - nekilmingi, laisvieji Romos piliečiai.
• Populiaras - liaudies atstovas senovės Romoje; politinė grupuotė II a. pr.
• Principatas - senovės Romoje 27 m. pr. Kr. - 193 m.
• Prokonsulas - sen.
• Provincija - Senovės Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija, kuriai valdyti paskirtas vietininkas.
• Punai - finikiečių miesto Tyro kolonijos Kartaginos gyventojai.
• Sąjungininkai - sen.
• Senatas - sen.
• Toga - romėnų ilgas vilnonis viršutinis drabužis, dėvėtas ant kairiojo pėties.
• Vandalai - germanų gentis, 455 m.
• Vestalė - vestos (namų židinio deivė) žynės, merginos iš kilmingos šeimos.
• Veto - taisyklė, pagal kurią kolegialus valdžios organas negali priimti sprendimo, jeigu nors vienas jo narys pasisako prieš.

Koliziejus Romoje

Viduramžiai (476 m. - XV a.)

Viduramžiai - istorijos laikotarpis nuo 476 m. iki XV a. Šis laikotarpis apima Vakarų Romos imperijos žlugimą ir Renesanso pradžią.

• "Didžioji laisvių chartija“ (Magna Carta Libertatum) - 1215 m. birželio 15 d.
• Aukso Orda - mongolų-totorių valstybė, įkurta XIII a.
• Avinjono nelaisvė - laikotarpis XIV a.
• Centralizacija - procesas, kurio metu kaupiama, telkiama į vieną vietą.
• Didysis Tautų kraustimasis - IV - V a.
• Emyras - valdovo ar jo sūnaus, valdžiusio provincijas titulas.
• Feodalizmas - visuomeninė santvarka viduramžių ir naujųjų amžių pradžioje, paremta vasaline lenine sistema: monarchas perleisdavo feodo (leno) teise žemės ir dalį valdžios vasalams, o pastarieji - žemesniesiems savo vasalams.
• Gotika - XII-XVI a.
• Investitūra - ceremonija, kurios metu vasalui suteikiami įgaliojimai.
• Karolingų renesansas - VIII a. pab. - IX a.
• Kijevo Rusia - IX-XII a. vid.
• Kryžiaus žygiai - Vakarų Europos riterių karinės kampanijos, vykdytos XI-XVI a.
• Lauko etmonas - samdomosios (algininkų) kariuomenės vadas.
• Lenas - feodalizmo epochoje žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro ta sąlyga, kad turėjo atlikti (karinę) tarnybą, dalyvauti teisme, atlikti pinigines ar kitas prievoles.
• Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė - XIII-XVIII a. gyvavusi feodalinė Lietuvos valstybė, XV a.
• Lietuvos Metrika - XIV a. pab. - XVIII a. pab.
• Magdeburgo teisė - viena iš labiausiai paplitusių senųjų miestų teisės sistemų, miesto teisė turėti savivaldą, susiklosčiusi XII-XIII a. Magdeburge. Šios teisės suteikimas atleisdavo miestus nuo valstietiškų prievolių. Būdavo skiriamas vaitas, renkami tarėjai ir burmistrai.
• Maurai - bendras Šiaurės Afrikoje gyvenančių klajoklių berberų, kuriuos VII a.
• Milano ediktas - imperatoriaus Licinijaus 313 m.
• Normanai - senieji Jutlandijos ir Skandinavijos gyventojai; vertėsi jūreivyste, piratavimu ir prekyba.
• Ponų taryba - Lietuvos didžiojo kunigaikščio patariamoji taryba, XVa. įgyjusi vykdomąją valdžią; rinko Lietuvos didįjį kunigaikštį. Nuo XV a.
• Prekariumas - alodo savininko specialus raštas - pagalbos prašymas iš turtingesnio kaimyno ar žemvaldžio; pasirašęs prekariumą, alodo savinikas netekdavo žemės kaip privačios nuosavybės.
• Rekonkista - kovos dėl Ispanijos tarp Arabų ir Prancūzijos (baigėsi XV a. pab.
• Romanika - IX-XIII a. Europos meno stilius, pradėjęs formuotis Prancūzijoje; romanikos architektūrai būdinga masyvumas, griežtas geometrizmas, skliautiniai denginiai, dailei (susijusiai su architektūra) - religinė tematika, apibendrintos stilizuotos formos, plokštuminis vaizdas.
• Rožių karai - pilietinių karų serija, kariauta dėl Anglijos sosto 1455-1487 m.
• Skriptoriumas - VI-XII a.
• Hidžra - priverstinis Mahometo ir jo pasekėjų išsikėlimas 622 m.

Šartro katedra - gotikos architektūros pavyzdys

Naujieji Amžiai (XV a.)

Naujieji amžiai prasideda nuo XV a. ir apima Renesansą, Reformaciją ir Didžiuosius geografinius atradimus. Šis laikotarpis pasižymi mokslo ir kultūros suklestėjimu, taip pat kolonijinės ekspansijos pradžia.

• Anglikonybė - viena iš protestantizmo krypčių, atsiradusi 1534 m.
• Baltramiejaus naktis - hugenotų žudynės Paryžiuje nak...(angl.
• Maksimiljonas I (Maximilian I; 1459-1519), Habsburgų dinastijos Šv.
• Maksimiljonas II (Maximilian II; 1527-1576), Habsburgų dinastijos Šv. Romos imperijos imperatorius (1564-1576), Čekijos (1562-1576) ir Vengrijos (1563-1576) karalius. Austrijos erchercogas. 1576 m.
• Mandatas (lot. mandatum - pavedimas, įgaliojimas): 1. kolektyvo, organizacijos, tam tikros teritorijos rinkėjų įgaliojimas asmeniui atstovauti jiems kokiame nors aukštesnio lygio forume (parlamente, suvažiavime, taryboje, kongrese, konferencijoje); 2. dokumentas, patvirtinantis tam tikros renkamos institucijos atstovo įgaliojimų ribas, tap pat jo pareigą vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas; 3. Tautų Sąjungos specialus įgaliojimas valstybėms, Pirmojo pasaulinio karo nugalėtojoms, valdyti kai kurias buvusias kolonijas ir Turkijos valdas; 4. įgaliojimas Jungtinių Tautų pareigūnams, vykdantiems Saugumo Tarybos ir generalinio sekretoriaus pavedimus ištirti vietoje kokį nors įvykį arba situaciją; 5. Vokietijos kolonijos ir kai kurios Osmanų imperijos valdos, kurias šioms valstybėmas pralaimėjus I pasaulinį karą Tautų Sąjunga įgaliojo Tautų Sąjungos vardu valdyti karo laimėtojas D. Britaniją, Prancūziją, Belgiją, Japoniją.
• P. N. Mandela (Nelson Rolihlala Mandela; 1918-2013)
• Manžou-go (Manzhouguo), 1932-1945 m. gyvavusi nuo Japonijos priklausoma valstybė, sukurta Mandžiūrijoje (Š. r. Kinija). Sostinė Sindzingas (dab.
• Karlas Gustavas Emilis Manerheimas (Carl Gustaf Emil Mannerheim; 1867-1951), Suomijos politinis ir karo veikėjas, maršalas, Suomijos prezidentas (1944-1946). Suomijos gynybiniai įtvirtinimai, įrengti 1929-1939 m. Karelijos sąsmaukoje palei sieną su SSRS. Pavadinta jos iniciatoriaus maršalo K. G.
• Manifestas (lot. manifestus - aiškus, akivaizdus): 1. iškilmingas aukščiausiosios valdžios kreipimasis raštu į gyventojus kokiu nors svarbiu reikalu; 2. bajoras XVI-XVII a.
• Manufaktūra (lot. manufactura iš manus - ranka + facio - darau), įmonė, kurioje gamyba paremta samdomu rankų darbu ir darbo pasidalijimu.
• Manvydai XIV a. pab.-XVI a. pr. LDK didikų giminė. Daugiausia dvarų turėjo į rytus nuo Ašmenos, gyveno Žiuponyse.
• Mao Dzedongas (Mao Zedong, Mao Tsetung; 1893-1976), Kinijos revoliucionierius, politikas, Kinijos komunistų partijos (KKP) pirmininkas (1945-1976). Mao Dzedongo vadovaujamos Kinijos komunistų partijos (KKP) sukurta socialinės revoliucijos strategija, marksizmą-leninizmą pritaikant Kinijos sąlygoms (XX a. 3 deš.-1976).
• Maras - žmogaus ir gyvūnų infekcinė liga. Infekcijos šaltinis - sergantys graužikai (pelės, žiurkės), parazitai. Užsikrečiama įkandus užkrėstai blusai, o taip pat nuo sergančio žmogaus per orą.
• Žanas Polis Maratas (Jean-Paul Marat; 1743-1793), Prancūzijos revoliucionierius, žurnalistas, gydytojas, vienas iš jakobinų vadų.
• Maratono mūšis - mūšis, įvykęs 490 m. pr. Kr. rugsėjo 12 d. Maratono lygumoje (apie 42,2 km nuo Atėnų) tarp persų ir graikų. Miltiado vadovaujami atėniečiai sutriuškino į Atėnus žygiuojančią persų kariuomenę.
• Mardukas - sen. babiloniečių saulės, griaustinio ir audrų dievas, dangaus ir žemės kūrėjas ir valdovas, žmonių geradarys ir valdovų globėjas.
• Valakas - Europos šalių žemės ploto matavimo vienetas, LDK lygus 0,71 ha. Lietuvoje imtas naudoti per Valakų reformą XVI a.
• Margiris - lietuvių kunigaikštis. Kronikose minima, kad jis vadovavo Pilėnų pilies gynybai (1336). Nepajėgdami atsilaikyti prieš pranašesnes priešo pajėgas Margiris ir likę gynėjai nusižudė. XIX ir XX a.
• Marija Teresė (Maria Theresia; 1717-1780), Šv.
• Marija Tiudor (Mary Tudor; 1516-1558), Anglijos karalienė Marija I (1553-1558). Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Ispanijos princesės Kotrynos Aragonietės dukra.
• Marijonai (Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija), iki 1909 m. katalikų vienuolių ordinas, vėliau - kongregacija.
• Markgrafas (vok. Markgraf), pasienio valdos, markos, valdytojas Frankų valstybėje VIII-XIX a.
• Desau, miestas Vokietijos rytuose, Saksonijos-Anhalto žemėje, į šiaurę nuo Leipcigo. 1213 Dessau pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.
• Martina - duoklė, skirta dvasininkijai išlaikyti.
• Mokesčių mokėtojas - asmuo, nuo 16 a.

Šie istoriniai laikotarpiai ir jų sąvokos yra esminiai norint suprasti pasaulio istorijos raidą ir procesus.

tags: #kvadraturos #mato #japonijoje #pavadinimas