Drėgmė yra viena dažniausių ir klastingiausių problemų, su kuriomis susiduria ne tik senos, bet ir naujos statybos būstų savininkai. Esant ilgalaikei perteklinei drėgmei patalpose atsiranda nepaaiškinamas šalčio pojūtis, nemalonus kvapas ir vizualiai matomas pelėsis. Visa tai gali pakenkti pastatų konstrukcijai, baldams, buitinei technikai ir net žmogaus sveikatai. Tad svarbu žinoti ne tik priežastis, bet ir ankstyvuosius pelėsio atsiradimo požymius bei veikti laiku. Pastebėjus pirmuosius drėgmės požymius, pirmiausia būtina šalinti jos priežastis. Ne visada tai pavyksta padaryti iš karto.
Kaip sumažinti drėgmę bute arba name dažnai kyla ne tik dėl gyvenamosios aplinkos komforto gerinimo, bet ir dėl sveikatos. Užtikrinus tinkamą drėgmės lygį dingsta pagrindinis pelėsio atsiradimo ir plitimo šaltinis.
Sausintuvas gali būti naudojamas net ir tada, kai drėgmė dar nėra viršijusi normų. Oro sausintuvo nuo pelėsio pasirinkimą lemia net keli faktoriai. Pirmiausia klientams didelę reikšmę turi drėgmės surinkėjo kaina. Susiaurinus oro sausintuvų asortimentą peržvelgiami įrenginių techniniai parametrai, funkcijos ir pritaikymo galimybės. Galiausiai, išsirinkus tinkamą prietaisą užtvirtinimui perskaitomi drėgmės surinkėjo atsiliepimai.
Žinant drėgmės atsiradimo priežastis galima efektyviai pašalinti jos židinius, kol jie nepadarė didesnės žalos. Vis tik, įprastai pelėsis vystosi nepastebimai, giliausiuose sienų ir grindų sluoksniuose. Pamatytos tamsios dėmės ir užuostas nemalonus kvapas signalizuoja, kad problema jau yra pažengusi.
Drėgmės Priežastys Naujos Statybos Bute
Drėgmės kiekį patalpose gali didinti žmogaus kasdienė veikla (maisto gaminimas, maudymasis vonioje ar duše, drabužių džiovinimas). Taip pat jos kiekis didėja lietingu ir šaltu sezonu - rudenį bei žiemą. Svarbu nepamiršti, kad drėgmė gali atsirasti ir nuo statybos metu padarytų defektų - drėgmė iš lauko į vidų gali smelktis per nesandarias stogo, sienų ir langų vietas. Plastikiniai sandarūs langai be ventiliacijos taip pat padidina riziką pelėsio atsiradimui. Į patalpas nepatenkantis gaivus oras neužtikrina pakankamo oro judėjimo, kuris yra būtinas pelėsio prevencijai, ypač žiemą. Itin uždarose patalpose, kuriose nėra oro cirkuliacijos (vonios kambaryje ar rūsyje) pelėsis atsiranda ir auga greičiau.
Per didelė drėgmė, žema temperatūra namuose ir nepakankamas patalpų vėdinimas turi tiesioginės įtakos žmonių sveikatai, o ypač vaikų. Perteklinė drėgmė namuose yra puiki terpė atsirasti pelėsiui, kuris daro neigiamą įtaką kvėpavimo takų veiklai. Iš to gali išsivystyti astma ar alergija. Tai yra ypač pavojinga vaikų ir pagyvenusių žmonių organizmams. Opiausia per didelės patalpų drėgmės problema pasireiškia senesnės statybos pastatuose, tačiau negalime būti užtikrinti, jog šis klastingas reiškinys neatsiras ir naujos statybos pastatuose. Kad visi šeimos nariai jaustųsi maloniai, kambariuose turi būti užtikrinama tinkama patalpų temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Žodis „tinkama“ gali būti traktuojamas labai įvairiai, todėl reikia suprasti, kad tam tikras drėgmės kiekis namuose yra ne tik visiškai normalus, bet ir būtinas komfortui užtikrinti. Per sausas oras yra toks pat nesveikas, kaip ir per drėgnas. Teigiama, kad optimalus oro drėgmės lygis namuose yra tarp 40-60 procentų.
Drėgmė į namus gali patekti iš išorės dėl įvairių priežasčių - dėl prakiurusio stogo vanduo gali varvėti į patalpas, dėl per aukšto gruntinio vandens lygio, per pamatus skverbtis į sienas, dėl neteisingai sumontuoto garo izoliacinio sluoksnio ar nepakankamo šilumos izoliacijos storio. Vis tik drėgmė į patalpas patenka ne tik iš išorės. Gyvendami ir būdami patalpose žmonės išskiria pakankamai drėgmės, todėl net ir puikiai atlikus konstrukcinę pastato dalį galima susidurti su drėgmės perviršio problema. Taigi efektyvus patalpų vėdinimas, ypač tokiuose kambariuose kaip virtuvė, vonia, skalbykla ar katilinė yra privalomas ir turi būti nuolatinis.
Dėl perteklinės drėgmės patalpų viduje susidaro sąlygos, skatinančios pelėsių ir kitų grybelių vystymąsi, o tai savo ruožtu gali sukelti ne tik kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar alergija, bet ir raumenų bei sąnarių skausmus ar nuovargį. Drėgnuose namuose taip pat yra ir vėsiau, todėl sunku juos išlaikyti šiltus. Drėgnos sienos, kaip ir šlapi drabužiai, neapsaugo nuo šalčio. Didelė ir ilgalaikė drėgmė, gali pažeisti ir pastato konstrukcijos elementus, sukeldama koroziją.
Kaip Patikrinti Ar Yra Pelėsio?
Pirmiausia verta patikrinti drėgmės lygį bute ar name. Kambarių oro drėgmės lygiui tikrinti naudojame higrometrą - tai naudingas prietaisas nurodantis santykinę oro drėgmę patalpoje, tačiau ir be jo galime pastebėti, kad mūsų namuose kažkas ne taip.
Gera žinia ta, jog yra būdų kaip namus išlaikyti sausus ar neviršyti rekomenduojamų drėgmės normų. Norint apsaugoti pastatą nuo drėgmės, jau projektavimo ir statybos etapuose turėtų būti pateikti tinkami konstrukciniai sprendimai. Kitas svarbus konstrukcinis aspektas tinkamas pastato konstrukcijų apšiltinimas bei šilumos izoliacijos storis, nes dėl nepakankamos izoliacijos, dažnai vidiniai paviršiai yra šaltesni, ko pasekoje gali susidaryti palankios sąlygos garų kondensacijai bei pelėsio atsiradimui.
Veiksmingiausias būdas apsaugoti pastato konstrukcijas nuo šalčio yra apšiltinti jį naudojant išorinę sudėtinę termoizoliacinę sistemą, dar žinomą kaip ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite System). Aukščiau išvardintos šilumą izoliuojančios medžiagos apsaugos pastato sienas nuo išorės žemų temperatūrų bei užtikrins pakankamas paviršių temperatūras pastato viduje. Pasirinkę šiltinimui akmens vata suteiksite pastatui ir daugiau pranašumų - šilumos izoliaciją ir puikų sienų garų pralaidumą. Šiltinant pastatą vandens garus praleidžiančia medžiaga, konstrukcijoje nesikaupia drėgmė ir ji nevaržomai gali pasišalinti, ne tik per vėdinimo kanalus ar langus, bet ir per sienas, taip užkertant kelią susidaryti pelėsiui ar grybeliui patalpų viduje. Putų polistirenas nėra pralaidus garams, todėl toks šiltinimo sluoksnis apsunkina drėgmės pasišalinimą iš pastato ne tik statybų metu (technologinė drėgmė), o vėliau ir jame gyvenant.
ETICS išorinių sienų izoliavimo sprendinys su akmens vata:
- ETICS sistema su FRONTROCK PLUS 20 cm storio plokštėmis.
- Akytojo betono blokeliai 24 cm.
Vėdinimo Svarba
Drėgmės problemos pasireiškia nesant tinkamai patalpų ventiliacijai. Klaidos įmanomos dar projektavimo procese - netinkamų medžiagų ir blogai išvedžioti ventiliacijos kanalai, neįrengtas ventiliacijos ištraukimas drėgnose patalpose, netinkamose vietose įrengti padavimo ir paėmimo difuzoriai ir pan. Žinoma, eksploatavimo klaidų pasitaiko taip pat, nereguliariai keičiami rekuperatoriaus filtrai, per silpnas veikimo rėžimas ar mažas oro judėjimo greitis ortakiuose. Kitais atvejais nepamirškite reguliariai vėdinti kambarių ir užtikrinti tinkamą oro srauto judėjimo į ir iš pastato. Mažiausiai kiekvieną dieną visi kambariai turėtų laikyti būti vėdinami atidarius langus bent 10 minučių.
Svarbūs ir tokie maži dalykai kaip tinkama oro cirkuliacija visame name ar bute (pvz. nuolat neuždarytos, skalbyklos ir panašių patalpų durys). Svarbu montuojant duris atsižvelgti į tarpą tarp grindų ir palikti jį pilnai neužsandarinant angos. Net ir nedidelis tarpas yra labai svarbus oro cirkuliacijai. Šiuolaikinėje statyboje didelių ventiliacijos problemų galima išvengti ir įrengus mechaninę vėdinimo sistemą. Tai užtikrina nuolatinius oro mainus tarp pastato vidaus ir išorės, nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Jei namuose pradeda augti grybelis ar pelėsis, pavyzdžiui ant sienos, nuvalykite jį vandeniu ir nušveiskite šepetėliu stambiais šereliais. Kuomet grybelis įsiskverbęs giliau, jis turi būti pašalinamas iš esmės, tai reiškia išgramdoma siena ar nuimamas apdailos sluoksnis iki pagrindo. Panaikinę, atrodytų visą matomą židinį, ištepkite vietą fungicidais. Kartais gali paaiškėti, kad problemos mastas yra kur kas didesnis, todėl po sluoksnio nuėmimo, sienas reikia gerai išdžiovinti. Neskubėkime džiaugtis, nes net ir perėjus tokias, pakankamai dideles procedūras jūs nebūsite užtikrinti, jog pelėsis negrįš, kadangi būsite pašalinę padarinius, o ne priežastis.
Taip pat verta atsiminti apie kasdienes smulkmenas, tokias kaip gartraukio virš viryklės įjungimą ar net puodų uždengimą dangčiais, taip išvengiant per didelės drėgmės virtuvėje.
Šiame kontekste aiškiai matome, kaip yra svarbu užkirsti kelią patalpų drėgmės perviršiui.
Namų Kvapas
Deja, ne visada namams būdingas kvapas nuteikia jaukiai arba gaiviai. Tikriausiai teko pastebėti, kad kai kurie namai atsiduoda senienomis, dvokia užsigulėjusiomis šiukšlėmis ir pan. Taip pat tikriausiai žinote, kad jūsų namai irgi turi savą kvapą, kurio jūs patys galite nė neužuosti. Namams būdingas kvapas yra ne tas, kuris pasklinda papurškus oro gaiviklio. Tai namuose tvyrantis, visą jų erdvę ir daiktus persmelkęs kvapas.
Namams būdingą kvapą lemią daugybė aplinkybių
Namams būdingas kvapas yra daugybės skirtingų kvapų mišinys. Namuose gali būti persipynę žvakių, smilkalų, eterinių aliejų, oro gaiviklių, taip pat valymo priemonių, gaminamo maisto, skalbiklių, gyvūnų augintinių ir kt. paskleisti kvapai.
Svarbiausia sąlyga - švara
Esate teisūs, jei manote, kad pagrindinė gero kvapo namuose sąlyga yra švara. Jeigu ilgai nesitvarkysite, net aromatą skleidžiantys daiktai gali pradėti dvokti. Bet kam gi malonu įžengti į namus, atsiduodančius sandėliuku arba šiukšlių konteineriu? Nemaloniausius kvapus skleidžiančioms ir paprastai labiausiai apleistoms namų vietoms tenka priskirti šiukšliadėžes, skalbimo mašinas, indaploves ir atliekų smulkintuvus. Šiuos daiktus ypač tingisi valyti, tačiau nuo jų sklindantis dvokas gali užgožti visus kitus namuose tvyrančius kvapus.
Įtaką daro namų gyventojai
Namuose tvyrančiam kvapui įtaką daro ir namuose gyvenantys žmonės bei gyvūnai. Nuo žmonių odos ir plaukų sklinda tam tikras kvapas. Kvapą žmogus paskleidžia ir kalbėdamas bei dėl fiziologinių procesų. Ilgainiui namų šeimininko kvapas gali okupuoti visą gyvenamąją erdvę. Tarkim, namai, kuriuose gyvena aštraus maisto mėgėjai, kvepia kitaip nei tie, kurių gyventojai pirmenybę teikia švelnaus skonio patiekalams. Taip pat rūkalių namai turi kitokį kvapą negu tų žmonių, kurie nerūko. Namų kvapą lemiančiais veiksniais reikia laikyti ir žmonių gyvenimo būdą, įpročius, tokius kaip vėdinimas (vieni atveria langus, kiti įjungia ventiliatorių), žinoma, valyvumą.
Įtaką daro ir namų tipas
Kvapą turi net tie namai, kuriuose niekas negyvena. Oro kokybė, drėgnumas, net šalimais augantys augalai gali pakoreguoti namuose tvyrantį kvapą. Tarkim, namai pamiškėje kvepia kitaip nei butas didmiestyje. Svarbus ir namų amžius. Senuose namuose gali tvyroti natūralus senienų kvapas, skleidžiamas tam tikrų statybos medžiagų ir per ilgą laiką susikaupusių dulkių. Reikšmės turi net ir klimatas. Namai drėgno klimato regionuose gali atsiduoti pelėsiais, o sausas klimatas tokio efekto nesukelia.
Nors visų namų kvapą lemiančių veiksnių pakeisti neįmanoma, stengtis, kad kvapas būtų kuo geresnis, verta. Pirmiausia, vertėtų įsigyti malonų kvapą skleidžiančių daiktų pataria ekspertai. Galima pabandyti pakeisti valymo priemones arba naudoti oro gaiviklius. Ji rekomenduoja įsigyti malonų aromatą skleidžiančių kambarinių augalų, taip pat reguliariai vėdinti kambarius pravėrus langus, kad į namus priplūstų kuo daugiau šviežio oro.
Jūsų namas kalba. Ne, ne žodžiais ar garsais, bet ženklais. Pastaruoju metu vis daugiau būstų savininkų ateina pas mus su ta pačia problema - jų namai „serga”, o ligos priežastis dažniausiai lieka nepastebėta. Pagalvokime apie tai paradoksaliai - kuo modernesnis ir kokybiškesnis jūsų būstas, tuo didesnė tikimybė, kad jame yra kažkas negerai. Mūsų senelių namai buvo pilni skersvėjų, pro langus švilpė vėjas, o pro duris galėdavai matyti lauką. Šiuolaikiniai būstai - hermetiški. Sandarūs langai, sandarūs fasadai, sandarūs stogai. Puiku šilumos taupymo atžvilgiu, bet orui cirkuliuoti nebėra kaip.
Šeima iš Kauno įsirengė mini rekuperatorius po to, kai jų dukra pradėjo sirgti pasikartojančiomis kvėpavimo takų infekcijomis. „Sprendėme viską - gėrėme vitaminus, keitėme mitybą. Bet tik įrengus rekuperatorius, situacija kardinaliai pasikeitė.
Kanalizacijos Kvapas
Jokia paslaptis, kad dvokas iš kanalizacijos gali išvesti iš kantrybės net ir pačius kantriausius. Kai dvokas stiprėja ir panaudotos priemonės neveikia, smarvė iš kanalizacijos gali namus paversti tikra pragaro vieta. Todėl ypač svarbu žinoti veiksminga priemones ir priežastis dėl kurių atsiranda dvokas.
Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti, kai susiduriame su nemaloniais buitiniais kvapais, yra sužinoti, kaip atsikratyti blogų kvapų namuose, ypač kuomet šnekame apie kanalizacijos kvapą.
Jei jūsų vonios kambarys, virtuvė ar skalbimo patalpa ir toliau skleidžia nemalonų kvapą, nesvarbu, kiek jūs valote, tuomet klausiate savęs, kodėl namai smirda kaip kanalizacija, gali būti, kad reikėtų imtis rimtesnių priemonių.
Kanalizacijos kvapai gali atsirasti bet kurioje jūsų namų vietoje su nutekėjimo arba vandens linija: kriauklės, dušai, vonios ir taip pat, tualetai, visi gali sukelti kanalizacijos kvapą namuose. Be to, nemalonūs kvapai, dažnai neduoda ramybės ir nuotekų valymo įrenginius naudojančius individualiuose namuose.
Dvokas gali pradėti atsirasti ir stiprėti dėl kelių priežasčių:
- Neprižiūrimi nuotekų valymo įrenginiai;
- Apleisti valymo įrenginiai, kai namus įsigyja nauji savininkai ir susiduria su kvapo problema;
- Rezervuaras yra išpumpuojamas, nuotekos išvežamos, o talpykla išplaunama. Taip talpykloje atsiranda negyvos bakterijos, kurios gamina kvapus;
- Jei kanalizacijoje yra sumažėjęs nuotekų pralaidumas reiškia, kad kažkur sistemoje atsirado „stovintis” vanduo, todėl ypač šiltu laikotarpiu, nemalonus kvapas tampa itin aštriu;
Taigi, turite žinoti kelis būdus, kurie padės jums atsikratyti blogo kanalizacijos kvapo.
Kanalizacijos kvapai veikia mūsų organizmą labiau, nei tik užriečia nosį. Jie gali būti pavojingi sveikatai.
Nors tai gali atrodyti stebinančiai, tačiau kanalizacijos kvapai iš dušo drenažo yra kur kas dažnesni nei iš tualeto!
Rečiau naudojami dušai dažniau sukelia nemalonius kanalizacijos kvapus. Taip yra todėl, kad be dažno naudojimo, vanduo gali išgaruoti iš nuotekų vamzdžio. Taigi, norint išvengti nemalonių kvapų, paprasčiausiai, karts nuo karto paleiskite vandenį bėgti ir, be abejo, valykite vamzdžius - Priemonės.
Jei jūsų vandentiekis nėra probleminis, tuomet tai gali gali būti nešvari nutekėjimo sistema. Laikui bėgant bioplėvelė kaupiasi mūsų nuotekose ir vamzdynuose; šis kaupimasis gali sukelti nemalonius kvapus, kuris ypač pablogėja, kuomet yra paleistas bėgantis vanduo. Generuojamos nuotekos „stumia” susikaupusias dujas lauk, todėl radusios išėjimą, jos gali pasiekti ir namų erdves.
Laimei, norėdami pašalinti bioplėvelę, tiesiog reikia išvalyti vamzdžius. norint namų sąlygomis panaikinti kanalizacijos kvapus. skambindami vietiniams santechnikams. prevencinį valymą drenažuose
Prevencinis drenažo valymo receptas:
- Baltas actas (1 puodelis)
- Soda (1/4 puodelis)
- Karštas vanduo
Jei norite, kad kanalizacijos kvapai vėl negrįžtų, reguliariai valykite kanalizaciją, kad būtų išvengta bioplėvelės susidarymo vamzdžiuose.
Greičiausiai daugelis žino, jog kanalizacijoje galima aptiki begales bakterijų. Vienos jų yra gerosios, kitos blogosios. Būtent blogosios bakterijos, kitaip dar vadinamos negyvomis ir gamina dvoką, kuris nekontroliuojamas gali sukelti daug rūpesčių.
Todėl ieškantiems efektyvių priemonių naudinga susipažinti su Buksvarus.lt siūlomomis priemonėmis. Bakterijos kanalizacijai, kaip jas vadina žmonės greitai suskaido negyvas bakterijas, sistemoje paskleisdamos gerąsias. Gerosios bakterijos yra atsakingos už biologinius degradacinius teršalų procesus. Sklandžiai bei efektyviai skaidomi mikroorganizmai neleidžia atsirasti nemaloniems kvapams, o esant, panaikina jų atsiradimo židinį.
Pripažinus faktą, kad buitinėmis priemonėmis panaikinti kvapo kanalizacijoje nepavyks ir sutikus su pralaimėjimu yra kitas būdas. Ženkliai efektyvesnis kanalizacijos kvapo naikinimas yra biologinės priemonės. Jau minėtas Buksvarus.lt siūlo efektyvią priemonę, kuri kvapą panaikina per 24 valandas ir per 30 dienų atstato septikų darbines funkcijas.
Todėl rinkitės šią priemonę, kai smirda kanalizacija.Panaudojus kvapo naikinimo kanalizacijoje priemones, kurios reikalauja eiliškumo panaudojant, nuo kito mėnesio yra rekomenduojamas naudoti biologinis aktyvatorius STARWAX. Tai maišeliuose supakuota priemonė, kurią rekomenduojama naudoti po 1 pakelį kas savaitę. Jei pasidomėsite atrasite informaciją, kad šios priemonės pakanka iki 4 mėnesių. Ir tinka ji septikams, visų rūšių valymo įrenginiams į kurių sąrašą patenka kanalizacijos duobės, šuliniai, lauko tualetai.
Žinoma, buityje galima susidurti su įvairiais variantais, todėl kiekvienoje situacijoje yra siūlomos vis kitokios rūšies bakterijos. Tarkime, kad problemą su nemaloniu dvoku Jūs jau išsisprendėte, bet namuose gyvena 4 ar daugiau asmenų šeima. Priklausomai nuo maisto gaminimo aktyvumo virtuvėje, biologinio aktyvatoriaus gali nepadėti iki gali atstatyti stabilias įrenginio funkcijas. Tam gali įtakoti didesnis chemijos buityje naudojimas. Ligonių naudojami antibiotikai ir kiti medicininiai preparatai. Taip pat įtakos turi ir grindų ar paviršių valymo priemonės. Tokioje situacijoje yra rekomenduojama rinktis bakterijas septikams STARWAX oranžinėje pakuotėje. 500 gramų pakuotės pakanka iki 6 mėnesių ir net daugiau.
Bakterijos septikams yra atsparios antibiotikų poveikiui, rūgštims, sodai ar buitiniam chlorui. Unikalios formulės dėka, bakterijos veikia sąveikaudamos su biologiniais teršalais: celiulioze, riebalais, maisto likučiais, plaukais ir kitomis medžiagomis. Todėl priklausomai nuo generuojamų nuotekų kiekio, šios priemonės gali užtekti 6 ir net daugiau mėnesių. Šios bakterijos užtikrins sklandų septiko darbą visus pusę metų. Todėl prieš pasirenkant antrą biologinį preparatą apgalvokite ir priimkite teisingą sprendimą. Reguliariai valyti gyvenamąsias patalpas būtina tiems žmonėms, kurie kenčia nuo alerginių ligų. Nevėdinamose patalpose kaupiasi virusai, bakterijos, kurios nuolat cirkuliuoja, jų niekaip nepavyksta pašalinti. Toje pačioje erdvėje netrūksta ir įvairiausių dulkių. Todėl kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių ligos gali paūmėti, taip pat didesnė tikimybė užsikrėsti virusu. Pelėsis - vienas didžiausių buto priešų. Juodi taškeliai pasienyje pradeda formuotis tuomet, kai namie ilgą laiką būna drėgna, nevyksta oro cirkuliacija. „Vėdinimas yra būtina higieninė sąlyga pašalinant anglies dioksidą ir drėgmę iš patalpų. Perteklinė drėgmė esant atitinkamai oro temperatūrai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, rasoti langams. Siekiant išvengti pelėsio, butą, kuriame neįrengta mechaninė rekuperacinė sistema, reikia vėdinti bet kuriuo metų laiku.