Solidari atsakomybė nuomos sutartyje: laidavimo aspektai

Šiame straipsnyje nagrinėjama solidarios atsakomybės taikymas nuomos sutartyse, ypatingą dėmesį skiriant laidavimo institutui ir jo ypatumams Lietuvos teisėje. Straipsnyje analizuojami konkretūs teismų sprendimai, teisinis reguliavimas ir praktiniai aspektai, susiję su laiduotojo atsakomybe už nuomininko įsipareigojimus.

Vilniaus žemėlapis

Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai civilinėje teisėje

LR CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

Šiandien civilinė apyvarta yra tokia permaininga, kad negalima visko tiksliai numatyti. Todėl atsiranda tokie atvejai, kai skolininkas prievolės nevykdo (pvz. nemokumo atveju), arba netinkamai vykdo (pvz. vėluoja atsiskaityti). Dėl šios priežasties kreditoriui atsiranda sunkiai įrodomi nuostoliai.

Siekdamas apsaugoti savo reikalavimus ir interesus, teisės sistemoje sukurti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Tai klaidingas požiūris, nes jos taip pat stimuliuoja skolininką tinkamai įvykdyti prievolę.

Pastebėtina, kad bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis taip pat sukuria naujus santykius: kreditoriaus ir skolininko, kai skolininkas kreditoriaus naudai atlieka papildomus veiksmus (pvz. įkeičia turtą), arba atsiranda trečiojo asmens, kai tretysis asmuo užtikrina tinkamą skolininko pareigos įvykdymą (pvz. laidavimas).

Ganėtinai svarbu, kad skolininkas, užtikrindamas savo prievolę kreditoriui, gali taikyti ne vieną užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugumą. Prievolinis santykis specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės ir palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės.

Pagrindinis šalutinės prievolės bruožas, tas, kad negaliojant pagrindinei prievolei - negalioja ir šalutinė, bet negaliojant šalutinei prievolei - pagrindinė ir toliau galioja.

Laidavimas: esmė ir istorinis kontekstas

Laidavimas - vienas populiariausių būdų užtikrini sutarties įvykdymą. Pavyzdžiui, UAB „Įmonė” sudaro kredito sutartį su banku. Taip pat UAB „Įmonė” akcininkai sudaro su banku laidavimo sutartį pagal kurią įsipareigoja grąžinti kreditą bei įvykdyti kitas prievoles, kylančias iš kredito sutarties, jeigu įmonė negalės to padaryti pati.

Romėnų teisėje buvo žinomi tokie prievolių užtikrinimo būdai, kaip: rankpinigiai (lot. arra), netesybos (bauda) (lot. poena), įkeitimas (lot. pignus ir hypotheca) ir laidavimas (lot. adpromissio). Šie taikomi šiuolaikinėje teisėje. Adpromissio principas dar nuo romėnų teisės lieka nepasikeitęs. Šis asmuo (laiduotojas) prisiima pareigą atsakyti kreditoriui už skolininką, jeigu skolininkas kreditoriui nevykdys prievolės.

Laidavimo sutarties esmė buvo ta, kad tretysis asmuo norėdamas užtikrinti skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui prisiimdavo riziką įvykdyti prievolę už skolininką.

Galime sakyti, kad dabartinės teisės sistemos laidavimo samprata ir konstrukcija yra romėnų epochos kilmės.

Lietuvos teritorijos dalys po nepriklausomybės atkūrimo paveldėjo ilgą laiką jose politiškai viešpatavusių, skirtingų užsienio pavergėjų įdiegtus, nevienodus privatinės teisės šaltinius. Šios vykdymui garantuoti buvo nustatytos tokios priemonės, kaip laidavimas, netesybos, kilnojamo turto užstatymas ir nekilnojamo turto įkeitimas.

Po antrojo pasaulinio karo, įsigaliojus sovietinei valdžiai, Lietuvoje pasikeitė teisės aktai. Iš pradžių civilinius teisinius santykius pradėjo reglamentuoti 1922 metų Tarybinis Civilinis kodeksas, o vėliau jį pakeitęs 1964 metų Tarybinis Civilinis kodeksas.

Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 212 straipsnį, laidavimas - tai sutartis, pagal kurią laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, nevykdys visos savo prievolės ar jos dalies.

Laidavimo esmė pasireiškė tuo, kad skolininkui neįvykdžius, įvykdžius ne visą arba netinkamai įvykdžius prievolę, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus laiduotojui, kad pastarasis įvykdytų reikalavimą už skolininką.

Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 214 straipsnį, laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidari. Todėl, kaip jau buvo minėta, kreditorius turėjo pasirinkimo laisvę iš ko išieškoti skolas, nebent sutartyje būtų nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari.

Laidavimas ir garantija: skirtumai ir panašumai

Garantija atlieka tą pačią funkciją kaip ir laidavimas - perkelia skolininko prievolę įvykdyti sutartį, kurios pastarasis negali ar nenori vykdyti, kitam asmeniui.

Laiduotojo atsakomybė - solidari, o garantijos davėjo - subsidiari. Pasibaigus visoms prievolėms, kylančioms iš pagrindinės sutarties, pasibaigia ir laidavimas. Tuo tarpu garantija nėra neatsiejamai susijusi su prievolėmis, kylančiomis iš pagrindinės sutarties.

Dažnai terminas „garantija” yra tapatinama su „banko garantija”. Šios sąvokos nėra sinonimai. Garantiją gali išduoti bet koks asmuo, ne tik bankas ar kita finansų įstaiga.

Jeigu garantiją išduos bankas, ji bus laikoma „banko garantija”, kurią Civilinis kodeksas apibrėžia kaip banko ar kitos kredito įstaigos (garanto) raštu išduotas įsipareigojimas sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą.

Praktinis pavyzdys: teismo sprendimas dėl solidarios atsakomybės

Nagrinėjant vieną konkrečią civilinę bylą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 8 057,80 Eur skolą, 568,06 Eur delspinigius, 3 640,88 Eur baudą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012-12-04 ieškovas ir atsakovas Latvijos įmonė SIA KEBABS FIX sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 1 negyvenamąsias patalpas prekybos centre Ozas, esančiame Ozo 18, Vilniuje.

2013-01-29 ieškovas, atsakovas 1 ir atsakovas BUAB “Dentuva” pasirašė nuomos sutarties pakeitimą Nr.1, kurio 1 p. nuomininko teisės pagal nuomos sutartį iš atsakovo 1 buvo perleistos atsakovui 2. Pakeitimo Nr.1 5.1.p. šalys susitarė, kad atsakovas 1 ir toliau atsako solidariai su atsakovu 2 už visų atsakovo 2 mokėjimo įsipareigojimų, kylančių iš nuomos sutarties, vykdymą.

Už patalpų nuomą ir kitas paslaugas pagal nuomos sutartį ieškovas atsakovui 2 2014-04-01 - 2014-09-19 išrašė PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias atsakovas 2 nėra sumokėjęs 27 821,97 Lt.

Nuomos sutarties B dalies 6.7.7.p. šalys susitarė, kad atsakovas 2 už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokės ieškovui 0,08 proc. delspinigius per dieną nuo nesumokėtos sumos. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2014-04-05 iki 2014-09-29 yra 1 961,41 Lt.

Kadangi atsakovas 1 ir atsakovas 2 pagal nuomos sutartį ieškovui atsako solidariai, nurodytos sumos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovų solidariai.

Atsakovas 1 su ieškiniu nesutiko. Atsakovas 1 nurodė, kad Pakeitimo Nr.1 tekstas su atsakovu 1 nebuvo derintas, atsakovas 1 negalėjo pasirašyti tokio turinio Pakeitimo Nr.1, nes Pakeitimo Nr.1 sąlygos yra nenaudingos atsakovui 1, atsakovui 1 kelia abejonių Pakeitime Nr.1 esantis atsakovo 1 atstovo parašo tikrumas. Todėl atsakovas 1 nepripažįsta pasirašęs Pakeitimą Nr.1.

Kadangi solidarioji atsakomybė nepreziumuojama, nesant šalių susitarimo dėl atsakovo 1 solidariosios atsakomybės su atsakovu 2, ieškinys atsakovo 1 atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Atsakovas 1 taip pat nurodė, kad atsakovas 2 yra pervedęs į ieškovo depozitą 18 000 Lt. Tačiau depozitas nebuvo panaudotas atsakovo 2 mokėjimams pagal nuomos sutartį padengti.

Atsakovo 2 administratorius nurodė, kad atsakovui 2 Vilniaus apygardos teismas yra iškėlęs bankroto bylą. Atsakovo 2 administratorius 2015-03-31 gavo ieškovo kreditorinį reikalavimą 8 057,80 Eur sumai, administratorius šio reikalavimo neginčijo. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-13 nutartimi įtraukė ieškovą į atsakovo 2 kreditorių sąrašą su 8 057,80 Eur reikalavimu. Todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 8 057,80 Eur skolą administratorius laiko nepagrįstu.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012-12-04 ieškovas ir atsakovas 1 sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 1 negyvenamąsias patalpas prekybos centre Ozas, esančiame Ozo 18, Vilniuje. 2013-01-29 ieškovas, atsakovas 1 ir atsakovas 2 sudarė nuomos sutarties pakeitimą Nr.1, kuriuo, be kitų sąlygų, susitarė, kad visos nuomininko teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, yra perleidžiamos atsakovui 2 (pakeitimo Nr.1 2 p), o atsakovas 1 ir toliau atsako solidariai su atsakovu 2 už visų atsakovo 2 mokėjimo įsipareigojimų, kylančių iš nuomos sutarties, įvykdymą (pakeitimo Nr.1 5.1 p.). 2014-06-08 pranešimu ieškovas nuomos sutartį nutraukė vadovaudamasis nuomos sutarties B dalies 4.3. p. a) ir e) pp. nuostatomis.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.).

Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Šiuo atveju solidari atsakovo 1 kaip laiduotojo prievolė su atsakovu 2 atsakyti ieškovui pagal nuomos sutartyje nustatytus įsipareigojimus kyla iš ieškovo, atsakovo 1 ir atsakovo 2 sudaryto nuomos sutarties pakeitimo Nr.1 5.1.p.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo 1 ieškovo naudai priteistina 8 057,80 Eur skola už nuomos mokestį ir kitas paslaugas, 568,06 Eur delspinigiai ir 3 640,88 Eur bauda. Jei kreditorius atsisako reikalavimo vieno iš bendraskolių naudai, jis išsaugo teisę reikalauti įvykdyti visa prievolę solidariai iš likusių bendraskolių (CK 6.8 str. 3 d.).

Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas atsisakė reikalavimo atsakovui 2 priteisti 568,06 Eur delspinigius ir 3 640,88 Eur baudą, neturi įtakos ieškovo teisei reikalauti šių sumų iš atsakovo 1. Iš atsakovo 1 ieškovui priteista 8 057,80 Eur skola už nuomos mokestį ir kitas paslaugas yra solidari su 8 057,80 Eur atsakovo 2 skola ieškovui, patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 nutartimi atsakovo 2 bankroto byloje Nr.B2-270-565/2016.

Iš atsakovo 1 ieškovo naudai taip pat priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 12 266,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-21) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Iškėlus pagrindiniam skolininkui bankroto bylą, kreditorius turi teisę reikalauti iš laiduotojo procesinių palūkanų priteisimo, nes tai yra asmeninė laiduotojo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o kreditorius dėl to kreipėsi į teismą.

Kiti prievolių užtikrinimo būdai

Sutarties įvykdymas gali būti užtikrintas įkeičiant daiktą. Įkeisti galima tiek kilnojamus, tiek ir nekilnojamus daiktus. Įkeistas daiktas gali būti fiziškai perduotas įkaito gavėjui, o gali likti pas jo savininką, tačiau abiem atvejais visi ar tam tikri veiksmai su įkeistu daiktu yra apribojami (pvz., neleidžiama perleisti daikto, jo naudoti, išnuomoti ir pan.) siekiant, kad įkeistas daiktas liktų jo davėjo nuosavybe bei nesumažėtų jo vertė.

Jeigu sutarties šalis pažeidžia pagrindinę sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas įkeistu daiktu, kita sutarties šalis, turi teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto daikto. Pavyzdžiui, žmogui paėmus kreditą iš banko būsto įsigijimui, būstas yra įkeičiamas banko naudai.

Pažymėtina, kad įkeitus daiktą konkretaus asmens naudai, kiti asmenys neturi teisės patenkinti jokių savo reikalavimų iš to daikto iki kol savo reikalavimus patenkina asmuo, kurio naudai yra įkeistas daiktas.

Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.

Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Paprastai tokios netesybos vadinamos „delspinigiais”. Pagrindinė netesybų paskirtis - sukelti neigiamas pasekmes sutarties nevykdančiai šaliai papildomų išlaidų pavidalu.

Pavyzdžiui, sutartyje numačius, kad laiku neatsiskaitanti šalis turi mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos laiku sumokėti sumos už kiekvieną pradelsimo dieną, sutarties nesilaikanti šalis yra skatinama pradėti vykdyti sutartį.

Pagrindiniai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai:

tags: #laiduotojas #solidari #atsakomybe #nuomos #santykiai