Laikinosios valstybinės žemės nuomos sąlygos Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime laikinosios valstybinės žemės nuomos sąlygas Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir teismų praktika.

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys neturi teisės šių santykių keisti savo susitarimu.

Nagrinėsime, kokie teisės aktai reglamentuoja žemės mokestį ir kokios nuostatos taikomos apskaičiuojant apmokestinamąjį žemės sklypo plotą. Taip pat aptarsime neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo ir lengvatų taikymo tvarką.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys žemės nuomą:

• Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas
• Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo“
• Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės mokesčio“

Taip pat svarbu atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka:

1. Apskaičiuojamas apmokestinamas žemės sklypo plotas.
2. Nustatomas neapmokestinamasis dydis ir didžiausia lengvata.
3. Apskaičiuojamas žemės mokestis.

Svarbu pažymėti, kad kiekvieno savininko įsigyta sklypo dalis yra apmokestinama atskirai.

Lengvatos:

Lengvatos taikomos apmokestinant žemės sklypą, atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimo nuostatas. Apskaičiuojant nustatyto neapmokestinamojo sklypo dydžio vertes.

Pavyzdžiui, Klaipėdos m. rajono savivaldybės tarybos nustatyto 3 ha neapmokestinamojo sklypo dydžio vertė yra 4500 Lt. y. lengvata taikoma apmokestinant Klaipėdos mieste turimą žemės sklypą.

Taip pat svarbu atsižvelgti į pensijos amžių nurodytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, kai taikomos lengvatos.

Teismų praktika:

Nagrinėjant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos, teismai atsižvelgia į tai, ar nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir viešasis interesas.

Apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019:

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Domus estate“ apeliacinį skundą dėl turto pardavimo varžytynių pripažinimo neteisėtomis.

Ieškovė nurodė, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys neturi teisės šių santykių keisti savo susitarimu. Negalima susitarti dėl to, kad valstybinės žemės nuomos teisę parduotų fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems tokių disponavimo valstybinės žemės nuomos teise galimybių nenumato galiojantys teisės aktai.

Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog varžytynėse buvo parduotos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, pagrįsta pripažino atsakovės poziciją, jog šiuo atveju iš varžytynių buvo parduodami statiniai, o ne žemės sklypų nuomos teisės. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad žemės sklypų nuomos aplinkybė buvo nurodyta tik pirkėjų informavimo tikslais.

Teismas laikėsi nuostatos, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teise.

Išvados:

Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuoja imperatyviosios teisės normos. Svarbu atsižvelgti į žemės mokesčio apskaičiavimo tvarką ir taikomas lengvatas. Teismų praktika rodo, kad nagrinėjant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos, atsižvelgiama į imperatyviųjų teisės normų ir viešojo intereso paisymą.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija. Konkrečiu atveju rekomenduojama kreiptis į teisininką.

tags: #laikinoji #valstybines #zemes #nuoma