Bendrojo Naudojimo Patalpose Apšvietimo Keitimo Reglamentas: Bendrijų Teisės ir Pareigos

Daugiabučių namų bendrijos vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą gyvenimo kokybę gyventojams. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius klausimus, susijusius su bendrijų veikla, apšvietimo keitimo reglamentu, mokesčių paskirstymu ir kitomis svarbiomis temomis.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad daugiabučių namų bendrosios nuosavybės teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Statybos įstatymas, Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei teisės aktai.

Civilinio kodekso 4.72 - 4.85 straipsniuose nustatyta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka. Gyvenamojo daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu ir tik patys gyvenamojo daugiabučio namo bendraturčiai turi nuspręsti, kuris valdymo būdas yra jiems priimtiniausias.

Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo (namų) bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui (namams) priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir visuotinis bendrijos susirinkimas balsų dauguma. Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Kuriant daugiabučių namų bendrijas, išsaugoma galimybė patiems spręsti bei tvarkyti namo reikalus. Bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas.

Kita valdymo forma - daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis. Jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) (šiuo atveju - daugiabučio namo patalpų savininkai), kooperuodami savo turtą (bendrąją dalinę nuosavybę, kadangi visi daugiabučio namo patalpų savininkai yra bendrojo naudojimo bendraturčiai), įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šiuo atveju jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi siekiama nustatyti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu ir priežiūra.

Administruojanti įmonė (administratorius) skiriama, kai daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties. Administravimas - tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkai turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Savivaldybės, o ne jų pačių sprendimu, paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, nors ir privalėdamas veikti išimtinai bendraturčių interesais, gali varžyti jų teises patiems priimti sprendimus, nes jis privalo veikti vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija).

Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, suformuluotą minėtuose nuostatuose, nustatęs arba gavęs informaciją, kad namas, jo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, privalo minėto reglamento nustatyta tvarka imtis priemonių (veiksmų) apsaugančių pastatą nuo galimų pasekmių. Administratorius bei namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pakeičiami, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip ½ visų butų ir kitų patalpų savininkų. Reikalavimui keliamo sąlygos yra nurodytos Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus atrinkimo, skyrimo ir keitimo tvarkos apraše, 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 5.

Bendrijos Pirmininko Atsakomybė

Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.

Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti.

Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Paramos Gavėjo Statusas

Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.

Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.

Mokesčių Paskirstymas

Kaip paskirstomi (priskaitomi) mokesčiai bendrijoje? Civilinio kodekso 4.76 str. "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo,..."

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi "Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3 kv.m iki 11 kv. Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...

Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise.

Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.

Naudingas plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai.

Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius...

Patalpų būna nurodyti tik bendrieji plotai, jie laikomi naudingaisiais plotais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...

Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga. Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą.

Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...

Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas (rūsio sandėliukus, bendras džiovyklas, buvusias atliekų surinkimo šachtas) privalo papildomai mokėti mokesčius (kaupimo ir kt.). Suprantama, kad bendrojo naudojimo patalpos turi būti naudojamos bendrai, tai juk ne asmeninės patalpos. Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų.

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.

Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi.

Lifto kaip inžinerinio įrenginio priežiūra ir remontas priskiriamas visiems savininkams, mokestinius įnašus turi mokėti visi, išskyrus eksploatacines (naudojimosi liftu, t.y. elektros, valymo ir pan.) išlaidas, kurių gali nemokėti tie savininkai, kuriems bendrojo naudojimo objektų apraše liftas nepriskirtas.

Jūsų aprašyta situacija apie laiptines be liftų...

Ar neįrengtos, tačiau įregistuotos palėpės savininkui gali būti priskaitomi bendrieji mokesčiai pagal CK 4.82 str. 3 dalį? Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Ar butų galima sumažinti mokesčius, nes niekas negyvena šiame bute daugiau nei 10 metų, kai buvo nedideli mokesčiai nekreipiau i tai dėmesio, bet dabar auga viskas kaip ant mielių. Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi. Patarimas būtų - arba parduoti butą, arba jį išnuomoti, jeigu pati tuo butu nesinaudojate. Arba kantriai mokėti bendruosius savininkų įnašus.

Man priklauso butas, parkingas ir sandėliukas. Ar teisinga, kad Bendrijos pirmininko alga man apskaičiuojama 3 kartus: nuo buto ploto, parkingo ploto ir sandėliuko ploto? Taip pat apskaičiuojamos ir visos kitos paslaugos, kurios apskaičiuojamos butui, priskaičiuojamos dar atskirai ir parkingui bei sandėliukui: t.y. Bendrijos pirmininko atlyginimas, administravimas, buhalterinė apskaita, kaupiamosios lėšos. Už visas aukščia

Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...

Bendrijos vienam pastate yra 4 savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso po vieną butą ir vieną nešildomą negyvenamą patalpą - sandėliuką, esančius namo rūsyje. 4 butai ir 4 sandėliukai kiekvienam savininkui Registrų centre registruoti kaip atskiri privačios nuosavybės vienetai. Registrų centro išraše yra nurodyta, kad namo bendras plotas 736 kv.m., o naudingas plotas (t.y. butai) 468 kv.m. Bendrijoje yra kitas gyvenamasis pastatas, kuriame yra 20 butų. Bendrija turi bendrų išlaidų, kurios skaičiuojamos proporcingai pagal naudingą plotą. Klausimas. Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus.

Mūsų namo visi mokesčiai (už suteiktas paslaugas bei priežiūrą, atlyginimui apmokėti) paskirstomi proporcingai kiekvieno savininko daliai (pagal naudingąjį plotą), pagal Civilinį kodeksą 4.82 str. Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3 kv.m iki 11 kv.

Po gyvenamu namu turiu įsigijęs patalpas - rūsį (sovietinė sleptuvė-bunkeris). Nekilnojamas daiktas, paskirtis negyvenamoji - administracinė, bendras plotas 375,91 kv, pagrindinis plotas 131,67kv, pagalbinis plotas 244.24 kv. Klausimas - kuris naudingas plotas? Mokesčius bendrija ima nuo bendro ploto 375 kv.m.

daugiabutyje įkurta DNSB, kurioje pirmininkas, valdydamas 2 butus ir 6 patalpas (visi 8 turtiniai vienetai turi unik. nr.), moka įnašus į kaupiamasias lėšas tik nuo 2 butų naud. ploto, motyvuodamas, kad VĮ. Reg. centro Butų ir patalpų sąraše Daugiabučio rūsyje valdomos 8 patalpos nepriskirtos prie naud. ploto sąvinko valdomo pastate. Savivaldybei atlikus neeilinį DNSB Patikrinimą, buvo patvirtinta, kad kaupiamosios įmokos renkamos tik pagal naudingą plotąpą esantį VĮ. Reg. centras minėtoje pažymoje atitinka teisės normas. Ar toks savivaldybės sprendimas teisėtas? Paprašius savivaldybę atlikti pakartotinį DNSB Patikrinmą man atsakyta neigiamai, esą nepateikiau NAUJŲ aplikybių dėl kurių reiktų atlikti naują DNSB Patikrą. Kokie šansai tokią savivaldybės poziciją apskundus teisme priversti savivaldybę atlikti pakartotinį DNSB Patikrinimą? Pateiksiu jums Aplinkos ministerijos specialistų 2018 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos...

Mūsų daugiabutyje yra 8 laiptinės, tačiau tik 2 iš jų yra liftai. Lifto naudojimosi (valymo, elektros, kt.) išlaidas apmoka tik tų laiptinių, kur liftai yra, gyventojai, tačiau remonto išlaidas išdalino visiems namo gyventojams net ir tiems, kurie gyvena laiptinėse be liftų. Ar yra kokia galimybė ne visiems gyventojams apmokėti lifto remonto išlaidas?

Ar išlaidos „telefonspinių“ įrengimui irgi patenka į kategoriją išlaidų, dalinamų proporcingai? Juk akivaizdu, kad kiekvienas butas gauna vieną telefonspynę, nepriklausomai nuo kvadratūros. Ar tikrai įstatymas nenumato jokio kito būdo gyventojams susimokėti, kaip tik aklas proporcingai turimam plotui, kas akivaizdu, prasilenkia su teisingumu, mano galva.

Bendrijos susirinkimo metu priėmėme sprendimą pakeisti laiptinių lempas. sumos nesutarėme. Sąskaitą išdalinome proporcingai buto naudingam plotui einamojo mėnesio gyventojų sąskaitose. sumos gavosi skirtingos didžiausia apie 20 eur. keli gyventojai atsisako mokėti ir reikalauja, kad butu dengiama iš surinktų lėšų, kas teisūs?

Name yra trys laiptinės, iš kurių vienoje pastoviai viskas genda (laužoma, teršiama ar užkrauna bendrus praėjimus šiukšlėmis ir tada reikia samdyti įmonę, kad išvežtų). Visos remonto, transporto išlaidos yra dalinamos visam namui proporcingai. Ar yra galimybė teisiškai, kad mokėtų tik ta viena laiptinė. Bendrojo naudojimo objektų aprašas būtinas, jį tvirtina bendrija.

Kaip skaičiuojama įmoka už atliktus darbus? Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata. Bet kaip nustatyti 1 kv.m. kainą? Bendrija tokių duomenų nepateikia, mano ir jų skaičiavimai nesutampa. Išprašiau duomenis apie daugiabučio bendrą plotą, šildomą plotą, butų bei patalpų skaičių, bet mano skaičiavimai nesutampa. VĮ Registrų centre (NT registras) užsakant "Butų (patalpų) sąrašą pastate" galima nurodyti ir prašymą papildomų duomenų - kad būtų pateikti ir naudingieji plotai, jais remiamasi.

Ad.imonė neteisingai pateikė sumas už tam tikrą paslaugą, suma sumokėta, o kai pripažinta neteisėta, daroma užskaita už kom. paslaugas. Ar teisėta, pvz., suma 400 eur, ar per 3 metus gražinęs tą sumą, kurią sumokėjau iškart. Prašytume klausimus formuluoti aiškiau, ne viską supratome… Būna patvirtintas planas, kokia eilės tvarka įskaitomi gaunami mokestiniai įnašai, galbūt, jeigu buvote skolinga, gautais pinigais padengė jūsų skolą? Jeigu skolinga nebuvote, siūlytume raštu pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, paaiškinant, kodėl juos mokėjote ir kodėl norėtumėte, kad jie būtų grąžinti (galbūt nesutinkate mokėti už paslaugas anvansu), nurodant, kaip (į kokią banko sąskaitą),...

Bendro Naudojimo Objektų Prieinamumas

Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.

Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...

Bendrijos Pirmininko Veiksmų Skundimas

Jeigu gyvenamųjų namų savininkų bendrijos dauguma gyventojų nusprendžia per susirinkimą, jog tvoros aukštis turi būti 1.60 m ir tai yra nurodyta susirinkimo protokole, kad toks balsavimas buvo įvykdytas, tačiau bendrijos pirmininkas savo nuožiūra pasidarė tvorą 2 metru aukščio, ar įmanoma ką nors dėl to padaryti? Nes į tą fakta, jog buvo nuspresta 1.60 m tvoros, nereguoja.

Galima skųsti bendrijos pirmininką savivaldybei dėl to, kad jis nesilaiko teisės aktų (nevykdo susirinkimo sprendimo) ir dar pasitikslinti, ar nebuvo reikalingas tvoros statybą leidžiantis dokumentas, galima netinkamą bendrijos pirmininką atšaukti iš pareigų, galima inicijuoti.

Informacijos Pateikimas Bendrijos Nariams

Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių.

Asmens duomenys turi būti saugomi, turime laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis,...

Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.

Trikdžiai Daugiabutyje

Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.

Bet kuris nepatenkintas kaimynas tokiais atvejais (triukšmingi vėlyvi vakarėliai) gali kreiptis pagalbos telefonu 112 (rašote, kad policija sureagavo), galima iškviesti arba pranešti apie įvykį ir savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams (būna, kad budi iki vėlumos, reikia pasidomėti savo savivaldybėje, ar toks skyrius yra ir kaip jis veikia), o bendrijos pirmininkas galėtų informuoti namo gyventojus apie viešosios tvarkos reikalavimus, atkreipti dėmesį į tai...

Į ką kreiptis, jeigu semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro. Pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas, bet jūsų situacija mums nėra neaiški - kas vyksta, dėl kieno kaltės?.. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus.

Šiame straipsnyje aptarėme įvairius aspektus, susijusius su bendrijų veikla, mokesčių paskirstymu ir kitais klausimais. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga jums geriau suprasti savo teises ir pareigas, gyvenant daugiabučiame name.

tags: #langu #keitimo #bendrojo #naudojimo #patalpose #reglamentas