Žemės Sklypas Už 1 Eurą: Sąlygos ir Kontroversijos Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos dėl žemės sklypų įsigijimo už simbolinę kainą - vos vieną eurą. Ši tema tapo ypač aktuali kontekste, kai buvo atkreiptas dėmesys į kelis rezonansinius atvejus, susijusius su žinomais politikais ir verslininkais. Panagrinėkime, kokios sąlygos lydi tokius sandorius ir kokios kontroversijos kyla.

Lietuvos žemėlapis

A. Landsbergienės Sklypo Įsigijimas: Detalės ir Reakcijos

Vienas iš labiausiai aptartų atvejų - UAB „Krajama“, kurios vienintelė akcininkė yra Austėja Landsbergienė, žemės sklypo įsigijimas už vieną eurą. Šis sandoris sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes itin maža pirkimo kaina kelia klausimų dėl galimos turto perdavimo praktikos. Nors rinkos vertė siekė 1,3 mln. eurų, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nusprendė nepradėti tyrimo, nes nenustatė nusikalstamos veiklos ar mokesčių vengimo požymių.

Kaip teigia Agnė Širinskienė, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma - konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą. Politikė, kaip ne kartą yra teigusi, įtaria, kad tarp šių dviejų įvykių gali būti neskaidrus ryšys. A. Širinskienės teigimu, laiko atžvilgiu yra sutapimas tarp dalies Seimo narių, tarp kurių dauguma - konservatoriai, kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir „Bat Cap Infrastructure Fund“ investicijų į Gabrieliui Landsbergiui priklausantį šeimos verslą.

Konservatorė Monika Navickienė kalbėjo apie, pasak jos, niūrią šio tyrimo formuojamą atmosferą. „Daug entuziazmo kalbėti šiame valdančiųjų veikime nebėra. Gyvename įdomiais, bet labai neįkvepiančiais laikais. Norėčiau, kad bent mano vaikams nebereikėtų patirti tokių išsišokimų prieš demokratiją, kur klastojama tiesa“, - teigė politikė.

Taip pat teigiama, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra stokojo skaidrumo. Ištyrus antrąjį epizodą dėl Generalinės prokuratūros darbo, konstatuota, kad jos darbui politikai galėjo daryti poveikį.

Kauno Sklypų Istorija: Matijošaičių Šeimos Veikla

Kitas rezonansinis atvejis - Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus sklypų supirkimas. Seimo liberalai inicijuoja laikinąją Antikorupcijos komisijos tyrimo grupę, siekdami ištirti galimus korupcinius veiksmus Kauno savivaldybėje. Tyrimas bus orientuotas į sklypų supirkimą iš atkurtos nuosavybės ir viešuosius pirkimus, kuriuos dažnai laimi įmonė „Autokausta“.

Institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Nacionalinė žemės tarnyba, konstatuoja, jog teisės aktų priemonių pažaboti tokias schemas trūksta. Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius pažymi, kad mero sūnus, dirbantis tarybos nariu, supirkinėja neseniai grąžintus sklypus, o parlamentas privalo imtis atsakomybės, kad būtų sustabdytas galimas piktnaudžiavimas.

Tuo tarpu pernai metų spalį Regionų administracinis teismas nusprendė, kad Šarūno Matijošaičio, Kauno miesto tarybos nario, ir jo sutuoktinės įsigyti du Kauno sklypai turi būti grąžinti valstybei. Teismas pripažino negaliojančią pirkimo-pardavimo sutartį, nes žemė 2019 m. buvo atkurtos nuosavybės teises turėjusiam fiziniam asmeniui, kuris neturėjo teisės ją parduoti tretiesiems asmenims.

Kauno miesto savivaldybė

Kiti Sklypų Įsigijimo Atvejai

Rugsėjo pradžioje Statybos inspekcija nustatė, kad sostinės Pavilnių regioniniame parke neteisėtai praplėstos šalies vadovo patarėjos Sofijos Armoškaitės-Godliauskienės sklypo ribos. Tyrimas atskleidė, kad dalis nesuformuotos valstybinės žemės, priklausančios Vilniaus savivaldybei, buvo aptverta segmentine, akmenine ir metaline tvora. Aptverta teritorija naudojama kartu su privačiu sklypu, ribojant kitų asmenų teisę naudotis valstybine žeme.

2013 m. buvo ypač sėkmingi Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmonai Austėjai Landsbergienei, kuri sugebėjo be konkurso, už juokingai menką nuomos mokestį, praktiškai neribotam laikui iš „Lietuvos energijos“ dukterinės įmonės „NT Valdos“ išsinuomoti beveik 2000 kv. m. Audito komiteto pirmininkas V. Kamblevičius pažymėjo, kad auditoriai konstatavo, jog konservatorių pirmininko žmonos A. Landsbergienės UAB „Karalienės Mortos mokykla“ pasirašyta nuomos sutartis su „NT valdos“ nebuvo viešinta, taip pažeidžiant skaidrumo, atvirumo ir konkurencingumo pricipus, nes kiti potencialūs nuomininkai negalėjo pateikti pasiūlymų išsinuomoti šias patalpas.

Analizuojant Valstybės kontrolės specialistų išvadas, pasak V.Kamblevičiaus, kyla daug klausimų, kaip skaidrumą deklaruojanti liberalų ir konservatorių valdoma Vilniaus savivaldybė ir jos įmonės, prižiūrinčios Vilniaus miesto kultūros vertybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad valstybinis žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, tačiau vėliau sklypas Gervyčių g. 4 buvo išbrauktas iš Vilniaus senamiesčio nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos zonos.

„Susipažinus su Valstybės kontrolės pateiktomis išvadomis dėl preliminariosios sutarties tarp UAB „NT valdos“ ir konservatorių lyderio žmonos A. Landsbergienės įsteigtos UAB „Karalienės Mortos mokyklos“ galima konstatuoti, kad šis atvejis atskleidė sistemines valstybės turto naudojimo spragas, o verslioji A. Landsbergienė teisines spragas išnaudojo savo verslui plėsti ir savo interesams tenkinti taip perkeliant visą verslo riziką ant visų energijos vartotojų pečių. Ar esate girdėję, kad Lietuvos energijai pavaldi įmonė „NT valdos“ išleido savo turėtų 300 tūkst. eurų lėšų konservatorių lyderio sutuoktinės A. Landsbergienės „Karalienės Mortos mokyklos“ statybos reikalams, negana to, dar būtų skolinusi 7 mln. Eur šio projekto vystymui, nors darželių verslas yra visiškai nesusijęs su energetikos įmonių veiklos vystymu. Audito komitetui pradėjus nagrinėti Landsbergių šeimos darželių verslą valstybinės energetikos įmonės patalpose, ji suskubo nutraukti sutartį net neprašydama kompensacijos, tai aiškiai liudija, kad verslioji anūko sutuoktinė A.

Laikraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, jog Kalnėnuose pastatytos A. Landsbergienės privačios mokyklos vietoje anksčiau buvo visuomenės paskirties teritorija, kurioje planuota statyti valstybinį darželį, mokyklą, šalia - sporto stadioną. Nurodoma, kad 2018 m. Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba skubiai priėmė atitinkamus sprendimus dėl miesto detaliojo plano pakeitimo ir sklypų ribų perbraižymo, taip pakeičiant žemės paskirtį ir sudarant galimybę iškilti minėtai privačiai mokyklai. „Lietuvos rytas“ nurodo, jog tuo metu pastaruosius sprendimus atsakingose institucijose priėmė su A. Landsbergiene susiję asmenys.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės, tikimasi, kad 2028 metais Kalnėnuose pradės veikti valstybiniai darželis-pradinė mokykla bei gimnazija.

„Jau per artimiausius kelis metus Kalnėnuose atsiras ir savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų. (...) Šiuo metu projektuojamas darželis-pradinė mokykla adresu Moravų gatvė 4. Tikimasi, kad atlikus visas procedūras statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas 2025 metų pabaigoje, o atlikus viešųjų pirkimų procedūras ir užbaigus statybas, įstaiga galėtų pradėti veikti 2028 metais“, - vylėsi savivaldybė.

Apibendrinant, žemės sklypų įsigijimas už simbolinę kainą Lietuvoje kelia daug klausimų dėl skaidrumo, interesų konfliktų ir galimo piktnaudžiavimo valdžia. Šie atvejai reikalauja atidaus institucijų tyrimo ir visuomenės dėmesio, siekiant užtikrinti sąžiningą ir teisingą valstybės turto valdymą.

tags: #lansverginies #sklypas #uz #1 #eura