Švari gyvenamoji aplinka - tai dalis namų jaukumo. Pastato priežiūra - saugumo garantas. Neišleiskite namų šilumos pro langus, sienas, stogą!
Visais netikėtų gedimų atvejais Jums padės „Mano BŪSTAS“ avarinės komanda. Su „SMART HOME“ šildymo sąskaitos gali būti mažesnės šeštadaliu, o namas šilumai gali sutaupyti iki 15 proc. išlaidų kas mėnesį!
Štai keletas pavyzdžių, su kokiais klausimais susiduria gyventojai:
- „Padėkite, iš klozeto lenda žiurkės!“
- „Kiek kainuoja pienas?“
- Balandžiai - dažni svečiai daugiabučių namų balkonuose. Jie ne tik kelia triukšmą, bet ir platina įvairias... Malonūs rytai su kava ar knyga balkone gali virsti tikru iššūkiu, jei į svečius vis dažniau...
Daugiabučių Namų Administravimas
Daugiabučių administravimo centrai ir bendrijos rūpinasi namų priežiūra. Štai keletas pavyzdžių:
- Daugiabučių administravimo centras, UAB
- DNSB PašilaičiaiKovo 11-osios g. 88
- DNSBNaujasis Trinapolis
- DNSBNamo Kauno g. 16 Vilniuje
- SBV. Krėvės pr. 114A,114B,114C,114D
- DNSBJonučių miestelis, bendrijaTrinytis
- DNSB (Administravimas)86-oji Vievio g. 72 ir 74
- GNEBSBKauno partizanai 160
Ir daugelis kitų bendrijų bei centrų visoje Lietuvoje.
Elektroninės Sąskaitos
E. sąskaitos - patogus ir draugiškas aplinkai būdas gauti ir apmokėti sąskaitas. Štai keletas privalumų:
- Nemokama: jei naudojate „Swedbank“ Paslaugų planą, e.
- Patogu: e.
- Visuomet laiku: galite užsisakyti nemokamus pranešimus apie e.
- Draugiška aplinkai: e.
Užsisakyti gauti e. sąskaitas galite interneto banke. Čia galite pasirinkti ir automatinį e. Paslaugų teikėjas e. Gautas e. sąskaitas galėsite apmokėti įprastu pavedimu. Jei užsisakėte automatinį jų apmokėjimą, Jums nereikės niekuo rūpintis - e.
Jei norite savo e. sąskaitas apmokėti patys, užsisakykite e. Jei norite, kad Jūsų e. sąskaitos būtų apmokėtos automatiškai, užsisakykite automatinį apmokėjimą drauge su nauja e. Galite užsisakyti automatinį apmokėjimą jau gautoms e.
Pasirinkite apmokėjimo dieną - po 2 dienų nuo e. sąskaitos gavimo, e. sąskaitoje nurodytą mokėjimo dieną arba 2 dienos iki jos (e. Pasirinkti dalinį e. sąskaitos apmokėjimą. Jei Jūsų banko sąskaitoje trūks lėšų, šis apmokėjimas leis automatiškai apmokėti dalį e.
Būsto Įsigijimo Galimybės
Nors naujos statybos būstų daugėja, apie 300 tūkst. - tai yra daugiau nei pusė - vilniečių gyvena sovietinės statybos būstuose, o daugumą būsto sandorių sostinėje vis dar sudaro seni būstai. Paskutinio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, vykdyto 2021 m., duomenimis, visoje Lietuvoje nuo 2016 m. statytuose būstuose gyveno vos 4,4 proc. gyventojų.
Svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui.
„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai - mažesnio, bet arčiau miesto centro. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas.
Ji mini, kad išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas - kaip ir pirkimas - yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo. „Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose.
„Jei žmogus turi finansines galimybes mokėti mėnesinę įmoką, tą verta daryti dėl kelių dalykų. Pirmiausia - dėl gyvenimo kokybės ir komforto, mažesnių šildymo išlaidų. Tačiau labai svarbu, kad taip yra įdarbinami pinigai ir didinamas turimas turtas: naujo būsto vertė auga greičiau, tad ateityje jį parduoti galima greičiau, lengviau ir pelningiau. O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia. Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, - pabrėžia A.
Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičius skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas. Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti. Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo-pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos - galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės. Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą.
„Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis - ilgesnis.
„Citus“ pardavimų vadovė priduria, kad nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų - dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams. Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams.
„Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui. Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą. Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Akcentuotinas ir baldų pasirinkimas - reikėtų įsigyti tokius, kurie leistų sutaupyti erdvės, o ne ją apkrautų.
Tarp kitų privalumų - sunkiai įkainojami socialiniai veiksniai. Naujų būsto gyvenvietes įprastai renkasi gyventojai su panašiu tvarkos ir saugumo poreikiu, juos vienija tapatūs pomėgiai ir interesai. Susiformavusi bendruomenė, bendri pasisėdėjimai, laisvalaikio leidimas ar kaimynystės jausmas - svarbi naujų rajonų kasdienybė, kuri per ilgus sovietinio gyvenimo metus buvo užmiršta. Be to, gyventojus supantys estetiniai pasirinkimai ne tik džiugina akį, bet ir leidžia jaustis saugiau.
„Citus“ ekspertė papildo, kad šiuo metu butai tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje yra pabrangę santykinai panašiai, todėl pardavus seną butą, galima įsigyti lokacija ir dydžiu panašų naują butą. Tokį sprendimą gali paskatinti ne tik gyvenimo kokybės pranašumai naujame bute, bet ir finansinės priežastys. Skaičiuojant vidurkį, pardavus senos statybos būstą galima turėti iki 40-60 proc. naujo turto vertės, nes didelę dalį padengtų seno būsto pardavimo suma.
Kaip pavyzdį imant Vilniaus nekilnojamo turto rinką, vidutiniškai naujo 50 kv. m būsto kvadrato kaina yra 3 300 eurų, o atitinkamo dydžio senos (1960-2000 m.) statybos kvadratinis metras kainuoja apie 44 proc. Tačiau naujo būsto finansinės naudos tuo nesibaigia, o privalumų sąrašą papildo ir mažesnės būsto išlaikymo mėnesinės išlaidos. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje 20-30 proc.
„Visiems būsto ieškantiems pirkėjams akcentuojame, kad svarbiausia yra identifikuoti poreikius. Tarkim, sukūrus šeimą ar laukiant jos pagausėjimo poreikis naujam būstui yra akivaizdus. Galima ir priešinga situacija: vaikams palikus tėvų namus ir išvykus studijuoti ar pradėjus savarankišką gyvenimą, esamas būstas gali būti nebe racionalus dėl ploto, tačiau galima investuoti į gyvenimo kokybę arčiau miesto centro esančioje lokacijoje.
Ji siūlo kelis konkrečius pavyzdžius, parengtus su įmonės analitikų komanda.
Pavyzdys nr. 1
Pradėkime nuo paprastesnio pavyzdžio. Nemaža dalis žmonių yra prisirišę prie rajono, kuriame gyvena. Tarkime, žmogus turi butą Žirmūnuose, kurį pirko 2015 m. su 30 m. trukmės paskola. Kadangi Lietuvoje būstą vidutiniškai žmonės keičia kas 8 metus, mūsų pavyzdyje žmogus taip pat dairosi kito būsto, toje pačioje lokacijoje, bet nori gyventi naujos statybos ir naujos kokybės projekte. Turimas butas - 2 kamb., 50 kv. ir prieš 8 metus buvo pirktas už beveik 64 tūkst. eurų, bet šiandien jo vertė siekia jau per 108 tūkst. Eur. Butą pardavus ir grąžinus paskolos likutį (galintį siekti apie 40 tūkst. Eur), liks apie 68,5 tūkst. Eur, o naujas butas Žirmūnuose su pilna apdaila kainuos kiek mažiau nei 192 tūkst. eurų. Jam reikalinga paskola sudarys apie 123 tūkst. eurų, o kasmėnesinė įmoka - apie 730 eurų (senoji įmoka, dėl gerokai mažesnės tuometinės būsto vertės, galėjo sudaryti apie 210 Eur).
Senas butas: 2 kamb., apie 50 kv.
Naujas butas: 2 kamb., apie 44 kv.
Pavyzdys nr. 2
Šeima turi 2 kamb., 50 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, Justiniškėse, dabar ieško didesnio, nes pagausėjo šeimyna ir esamame bute nebetelpa. Butas pirktas 2015 m. su 30 m. trukmės paskola; dabar jo kaina siekia apie 104 tūkst. Eur. Jį pardavus ir grąžinus paskolos likutį, turėtų atlikti dar kiek daugiau nei 73 tūkst. eurų. Tuo tarpu jų išsirinkto 3 kamb., apie 68 kv. m ploto buto naujame projekte tose pačiose Justiniškėse, su pilna apdaila ir įrengimu „iki raktų“ (apie 57,8 tūkst. Eur) galutinė kaina siekia apie 244 tūkst. eurų. Perkant jau šiandien ir investuojant parduoto turto kainą, įnašas naujam būstui sudarys apie 30 proc., o mėnesinė įmoka bus apie 990 eurų. Tai nėra mažai, tačiau perkamas butas - nepalyginamai erdvesnis, daug komfortiškesnis, o ir energiškai efektyvesnis. Tad mėnesinės išlaidos jam, įvertinus ir išaugusią įmoką už seno buto paskolą, nebus proporcingai didesnės.
Senas butas: 2 kamb., apie 50 kv.
Naujas butas: 3 kamb., apie 68 kv.
Pavyzdys nr. 3
Šeima turi 3 kamb. 65 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, viename iš miegamųjų rajonų - Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Pirktas jis taip pat buvo 2015 m. su paskola ir dabar kainuoja apie 90-96 tūkst. Eur. Vaikams pradėjus gyventi savarankiškai toks būstas nebereikalingas, be to, šeimininkai norėtų gyventi viename iš dabar populiarėjančių rajonų - Žirmūnuose, Markučiuose ar Vilkpėdėje. Naujų butų šiuose mikrorajonuose kainos su pilna apdaila ir įrengimu svyruoja nuo maždaug 192 iki 213 tūkst. eurų, taigi, pardavus senąjį ir grąžinus paskolą reikėtų dar 95-122 tūkst. eurų ir perkant dabar paskolos įmoka sudarytų 565-725 Eur.
Senas butas: 3 kamb., apie 65 kv.
Naujas butas: 2 kamb., 44-47 kv.
Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje. Jeigu daugiabučių namų statybų atsigavimo pradžia sostinėje galima laikyti 2012-2013 metų laikotarpį, tai aktyvesnė namų gyvenviečių plėtra prasidėjo 2014-2015 metais. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse planuoja iš viso pastatyti net apie 360 naujų namų, arba 67 proc. daugiau nei jų buvo pastatyta 2015 metais.
Vis dėlto lyginant šių metų namų gyvenviečių plėtrą su aktyviausiu jos plėtros laikotarpiu 2007 metais, matoma akivaizdžių skirtumų. Šiuo metu plėtotojai rinkai pateikia visiškai kitokį produktą, kuris atspindi šių dienų realijas - mažesnis gyvenamasis plotas už mažesnę galutinę kainą.
„Jeigu 2007 metais Vilniaus regione plėtotojų pastatytuose kvartaluose namų vidutinis bendras plotas sudarė 186 m², tai šiais metais plėtotojai pardavimui siūlo 111 m² vidutinio ploto namus. Šiuo metu plėtotojai investuoja į įvairaus dydžio gyvenamųjų namų kvartalus, kuriuose dominuoja nedidelio ploto sublokuotų namų eilės - kotedžai. Jeigu anksčiau tipinę namų gyvenvietę sudarydavo atskiri individualūs namai ir garažais sujungti dvibučiai namai, tai šiuo metu plėtotojai pirkėjams dažniausiai siūlo ilgesnėje eilėje sublokuotus namus (kotedžus), kurių vidaus patalpose dažnai nėra suprojektuotos vietos automobiliams. Automobilių vietos projektuojamos lauko aikštelėje arba šalia namo įrengiamos tik stoginės.
Plėtotojai stengiasi įtikti pirkėjams, kurie svajoja turėti nuosavą būstą toliau nuo miesto šurmulio, arčiau gamtos, su kuo mažiau kaimynų, atskiru įėjimu ir nuosavu žemės sklypu. Mažo ploto sublokuoti namai leidžia bent formaliai išpildyti pirkėjų lūkesčius dėl nuosavo namo ir, kas svarbiausia, tą padaryti už kuo mažesnę galutinę kainą. Tokio tipo būsto pirkėjai dažniausiai turi tenkintis ne tik mažesniu gyvenamuoju plotu, tačiau ir itin nedideliu nuosavu žemės sklypeliu.
„Analizuojant 2016 metų Vilniaus plėtotojų projektus, matyti, kad dažniausiai namai statomi 2-4 arų ploto žemės sklypuose. Tačiau tankiai apstatytuose projektuose, kuriuose dominuoja kotedžai, žemės sklypo plotas gali siekti tik 1,5-1,8 aro, todėl nesunku įsivaizduoti, kad nuosavo žemės sklypo nuosavybė ir naudojimas yra įgyvendinama tik formaliai, jei tokiuose kvartaluose nesukuriamos bendro naudojimo erdvės - bendros vaikų žaidimų zonos, sporto aikštelės ir panašiai“, - teigia S.
Tuo tarpu individualių ar sublokuotų namų, kuriems priklauso daugiau nei 6 arų žemės sklypo plotas, pasirinkimas yra itin negausus. Šių dienų namų plėtros tendencijos leidžia plėtotojams pasiūlyti savo produktą vis platesniam pirkėjų ratui. Mažesnis namų ir žemės sklypų plotas reiškia ir mažesnę galutinę įsigijimo kainą, kuri išlieka svarbiu kriterijumi renkantis būstą. Šiuo metu Vilniaus mieste ir jo apylinkėse statomi nedidelio ploto namai su daline apdaila (iki 100-120 kv. m) dažniausiai parduodami už 80 tūkst.- 120 tūkst. eurų. Didesnio ploto ir patrauklesnėse vietose esančius namus su daline apdaila dažniausiai siūloma įsigyti už 140 tūkst.-170 tūkst. eurų.
„Žvelgiant į namų projektų realizacijos tempus, matyti, kad plėtotojai sugebėjo prisitaikyti prie rinkos poreikių ir pasiūlyti likvidų produktą“, - pastebi S. Vagonis.