Pastaruoju metu Lietuvoje iškyla vis daugiau klausimų dėl leidimų automobilių plovyklų statybai, ypač gyvenamųjų namų kaimynystėje. Šiame straipsnyje aptarsime teisinius aspektus, gyventojų nuogąstavimus ir institucijų poziciją dėl tokių statybų.
Autopilotas ep817 Automobilio plovimas žiemą. Ką reikia žinoti?
Teisiniai reikalavimai ir leidimų išdavimas
Valdininkai atkerta, kad jie neturi teisės nurodinėti verslininkams, ką jiems statyti privačiame sklype. Žinoma, jei tik jų planai nesikerta su galiojančiais teisės aktais.
Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė paaiškino, kad sklypas yra nuosavas. Jos žiniomis, statoma savitarnos plovykla bus skirta lengviesiems bei nedidelių gabaritų krovininiams automobiliams plauti. Tiesiog bus įrengtos 6 atviros aikštelės su stoginėmis ir viena visiškai atvira aikštelė, kur bus galima plauti ir didesnes transporto priemones. Įvaža į šią plovyklą bus iš gatvės. Visi reikiami norminiai atstumai išlaikyti, prikibti nėra prie ko.
Valdininkas pabrėžė, kad statant bet kokį statinį reikia išlaikyti norminius atstumus nuo kitų žemės sklypų ribų. „Valdininkai išduodami leidimus negali vadovautis principu „patinka - nepatinka“. Jei verslininkų planai nesikerta su teisės aktais, mes neturime teisės neduoti leidimo“, - pabrėžė G. Pocius.
Ji pabrėžė, kad leidimo negalėtų duoti nebent tuo atveju, jei projektas neatitiktų teritorijų planavimo dokumentų arba projektas būtų paruoštas ne pagal galiojančius teisės aktus, tačiau tokiu atveju statytojas galėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją ir jų prašyti leidimo.
Pagrindinė minėto sklypo paskirtis yra „kita“, o tai reiškia, kad toje vietoje galima statyti vienbučius ar daugiabučius namus, taip pat visuomeninės, komercinės, pramoninės, sandėliavimo paskirties bei kitus objektus. „Tad toje vietoje gali statyti ką tik nori. Dabar gyventojai pripratę dėl visko purkštauti ir taip stabdo verslą. Kodėl negalvoja apie tai, kad toje vietoje reikalinga plovykla? Juk prie gatvės stovi daugybė namų, dabar esančių degalinių plovyklų vargiai pakanka. Sutvarkys gražiai teritoriją. Panaši plovykla yra gatvėje, o kuo ji bloga?“ - stebėjosi Statybos leidimų poskyrio vedėja.
Tačiau, pasak architekto, jei statybų prievaizdai patvirtintų, kad statybą nelegali, verslininkams tektų arba sutvarkyti tokiems darbams būtinus dokumentus, arba pastatytą plovyklą griauti.
Savitarnos plovykla
Savavališkos statybos atvejai
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) nustatė, kad savitarnos automobilių plovykla įrengta savavališkai, nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Statytojas pakeitė savitarnos automobilių plovyklos aikštelės išvažos matmenis.
Dėl nurodyto pažeidimo statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas per 6 mėn. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statybos inspekcija taip pat patikrino SLD išdavimo teisėtumą ir nustatė, kad jis išduotas neteisėtai. Savitarnos automobilių plovyklos statinio projektas parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais - teritorijų planavimo dokumentais.
Statybos inspekcija ir statytojas pasirašė taikos sutartį. Statytojas įsipareigojo per 12 mėn. užbaigti teritorijos tarp gatvių detaliojo plano projekto papildymo sprendinių koregavimą sklype, kurie šalintų SLD patikrinimo akte užfiksuotus ir įvardintus pažeidimus.
Gyventojų nuogąstavimai ir reakcijos
„Ar leisdami statyti šioje vietoje automobilių plovyklą valdininkai galvojo apie žmonių sveikatą, ar buvo atsižvelgta į greta gyvenančių žmonių interesus?“ - gyventojų vardu į atsakingas institucijas raštu kreipėsi politikė Aldona Staponkienė.
Sulaukusi gatvės gyventojų skundų politikė A. Staponkienė raštu kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Saulių Budiną, ir į kitas suinteresuotas institucijas. Pasak politikės, gyventojai negali patikėti, kad buvo išduotas leidimas tokioje vietoje statyti automobilių plovyklą.
„Gyventojai piktinasi, nes akivaizdu, kad atsiradus tokiam objektui jų gyvenamojoje aplinkoje gerokai padidės triukšmas ir oro užterštumas, nes ištisą parą į automobilių plovyklą važiuos automobiliai. Blogės ne tik šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, pasekmes pajus ir gimnazijos bendruomenė, nes plovykla bus jų kaimynystėje. Visiškai netoli, tik kitoje sankryžos pusėje prospekte link gatvės, kur nėra arti gyvenamųjų namų, mokyklos stadiono bei valstybės saugomo kultūros paveldo - universiteto - vizualinės apsaugos zonos, buvo tikrai tinkamesnių vietų tokiam objektui statyti“, - gyventojų nuogąstavimus persakė politikė.
Akcentuojama, kad automobilių plovykla statoma prie pat labai judrios sankryžos, per kurią važiuoja ne tik didelis srautas automobilių, bet ir į dvi mokyklas eina daugybė moksleivių. „Sankryža ir dabar kemšasi dėl automobilių srauto, o tada bus dar didesnis pavojus pėstiesiems ir moksleiviams“, - minėjo politikė.
Jos žiniomis, apie tai, kad šiame žemės sklype bus statoma automobilių plovykla, gatvės gyventojai sužinojo tik tada, kai jau buvo išduoti leidimai ir prasidėjo statybos. „Iš reklamos galima suprasti, kad čia stato savitarnos automobilių plovyklą, tai reiškia, kad plovykla bus atvira, tarši ir visiškai nedraugiška šiai aplinkai. Tokį žemės sklypą buvo galima išnaudoti ne žmonių sveikatai kenkiančiam objektui statyti“, - akcentavo A. Staponkienė.
„Ne pirmas kartas, kai priešinamasi tokiems objektams. Panaši istorija buvo ir prieš keletą metų, kai verslininkai prie esančioje aikštelėje norėjo statyti savitarnos plovyklą. Jei gerai pamenu, ten verslininkai ir nebestatė plovyklos, susirado kitą vietą„, - atsiduso G. Pocius.
Jam pasirodė keistas toks gyventojų požiūris į verslą. „Juk kalba eina apie prospektą, kuris yra keturių eismo juostų, tad eismo judėjimas ir taip intensyvus. Beje, nuo prospekto iki kvartalo yra nemažas atstumas, tikrai ta plovykla nebus pastatyta kam nors po langais. Panašu, kad čia tas atvejis, kai gyventojai tiesiog priešinasi bet kokioms statyboms. Manau, būtų ta pati reakcija, jei verslininkai statytų ir daugiabutį. Priešintis - tai labai lietuviška“, - komentavo G. Pocius.
Politikė A. Staponkienė sakė taip pat sulaukusi iš institucijų atsakymų, kad statybos teisėtos. Tačiau stebėjosi, kad statybų planai nebuvo derinti su gimnazijos bei universiteto bendruomenėmis, greta gyvenančiais gyventojais.
„Tada aš užduodu retorinį klausimą valdininkams: ar jiems rūpi miesto žmonių gyvenimo kokybė, žmonių interesai, ekologinė ir vizualinė miesto aplinka, kurioje gyvenantis žmogus jaustųsi gerai ir saugiai? Taip, šiuo atveju „viskas teisėta“, bet juk yra žmogiškoji pusė. Toks požiūris į eilinį žmogų netenkina, o galių kovoti su sistema neužtenka. Tad nėra ko stebėtis, kad žmonės palieka miestą ir šalį...“ - svarstė A. Staponkienė.
Verslininkų pozicija
Agnė JANUŠONYTĖ, automobilių plovimų aikštelę statančios UAB „Delca invest“ direktorė teigia: "Gyventojai mūsų kaimynystės baiminasi visai be reikalo. Matyt, kol jie nėra susidūrę su naujausiomis automobilių plovimo technologijomis, sunkiai įsivaizduoja, kad plovykla gali būti ir draugiška aplinkai. Klaipėdoje bus pirmoji tokia plovykla, bet visoje Lietuvoje jau esame įrengę 15 plovyklų. Kai kuriuose miestuose mūsų plovyklos stovi kur kas arčiau gyvenamųjų namų, nei bus Klaipėdoje, bet dar nesame sulaukę nė vieno skundo iš gyventojų. Triukšmo daugiau tikrai nebus, nes bus įrengtos neperpučiamos apsaugos sienelės. Plovimo aparatūra dirba tyliai. Nors mūsų plovyklos dirba visą parą, paprastai naktį automobilių mažai kas važiuoja plauti. Įprasta, kad po vidurnakčio plovimo aikštelė būna tuščia. O jei ir plauna kas nors automobilį, skleidžiamas garsas nėra didesnis nei pravažiuojančio automobilio. Kadangi įvaža į plovyklą bus įrengta iš gatvės, mūsų klientai tikrai neužkimš sankryžos. Juolab kad prie plovyklos bus įrengta ir laukimo aikštelė. Statybos jau prasidėjo, naująją plovyklą planuojame atidaryti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje."
Mokyklos bendruomenės požiūris
Rita PODOLIANKIENĖ, gimnazijos direktorė: "Labai gerai, kad gyventojai priešinasi. Man buvo keista, kad statybos jau prasidėjo. Mat iš pradžių verslininkai bandė ir su manimi derinti, prašė, kad pasirašyčiau kažkokius dokumentus. Kadangi aš pasakiau, kad nieko nesirašysiu, kol nesuderinsiu su bendruomene, jie jau kitą dieną pareiškė, kad jiems ir nereikia mano parašo, jau ir taip turi leidimą. Belieka tikėtis, kad pastatę plovyklą jie bent kaip nors ją atitvers ar apželdins, kad iš mokyklos pusės taip nesimatytų. Kita vertus, dabar galvoju, kad gal tai ir ne pats blogiausias objektas, kuris galėjo atsirasti šioje vietoje. Pavyzdžiui, visai šalia progimnazijos įrengta degalinė, o tai kur kas pavojingesnis objektas nei plovykla."
Situacija Panevėžyje
Panevėžietė, jauna mama Lina nuo mažens gyveno ramioje, individualių namų gatvėje. Tačiau ramybė baigėsi. Ilgai buvusiame apleistame sklype pavasarį prasidėjo statybos. Išvydę, kad individualių gyvenamųjų namų pašonėje kyla automobilių plovykla, apstulbę gyventojai kreipėsi į Panevėžio savivaldybę. Savivaldybės atsiųstame rašte teigiama, jog dar 2008-ųjų birželį buvo išduotas leidimas prekybos paskirties pastatui su administracinėmis patalpomis statyti ir šis leidimas galioja neterminuotai.
„Taip išeina, kad plovykla yra statoma nelegaliai, savavališkai, o ne pagal išduotą projektą. Tačiau statybos darbai toliau vykdomi ir jau baigiami. Gyventojai nepatenkinti tokiais naujais kaimynais - plovykla visai šalia gyvenamųjų namų, išvažiavimas padarytas į namų pusę. Panašu, kad automobilius ten plaus visą parą ir be laisvadienių. Kas mūsų laukia?“ - pasakojo į kreipęsis žmogus.
Ir Lina bijo atsidarius plovyklai neišvengiamo triukšmo, kai ramiame kvartale, po gyventojų langais pradės zuiti automobiliai. „Visi gatvės gyventojai šokiruoti dėl tokio objekto. Jei stato nelegaliai, ar gali būti garantija, kad bus laikomasi visų saugumo reikalavimų, į aplinką nepateks taršios medžiagos? Juk plovyklose tiek chemijos naudojama. Jei nebuvo kontrolės, čia galėjo pastatyti bet ką ir bet kaip. Ir nejaugi tokiam objektui negalioja jokie atstumo reikalavimai?
Nors statybos tęsiasi dar nuo pavasario, verslininkams kaimynų nuomonė parūpo tik praėjusią savaitę. „Koks įžūlumas: kai statyba beveik baigta, eina pas mus ir aiškina, kad gyventojų parašų reikia veiklai pradėti! Nesirašėme nė vienas, gal tik tie, kurie nieko nebesupranta.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiasis architektas Saulius Glinskis patvirtino, jog plovyklai statyti gatvėje leidimas nėra išduotas. „Gali būti, kad statyba vyksta savavališkai arba statomas nesudėtingos statybos projektas. Šis klausimas perduotas tirti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai“, - komentavo S. Glinskis.
Statybų inspektorių dėmesio centre atsidūrė ir dar viena plovykla, baigiama gatvės gale. S. Glinskio teigimu, ir šioje vietoje galioja senas leidimas statyti dirbtuves, bet ne automobilių plovyklą.
Statistikos duomenys
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2025 metais atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
| Metai | Patikrinimų skaičius | Nustatyta pažeidimų | Savavališkas užėmimas (%) |
|---|---|---|---|
| 2025 | 1853 | 1171 | 95 |
Ši statistika rodo, kad savavališkos statybos ir žemės užėmimo atvejai Lietuvoje vis dar yra aktuali problema, kurią būtina spręsti.