Jau niekam nekelia nuostabos kiek daug statybų vyksta šiuo metu, ir atrodo nauji pastatai statomi visur, kur tik yra laisvas žemės plotas. Ne išimtis ir Lietuvos miestų centrai ar senamieščiai, kuriuose verslo įmonės ar gyventojai vysto įvairius projektus. Visgi planuojantys statybas miesto teritorijose ir ypač senamiesčiuose turėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus dar prieš pradedant statybas.
Statybų projektai reikalauja kruopštaus planavimo. Tai apima ir techninius sprendimus, ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Archeologiniai tyrimai - vienas iš reikalavimų tam tikromis sąlygomis.
Šiame straipsnyje aptarsime archeologinių tyrimų svarbą statybos procese, jų reglamentavimą Lietuvoje ir kaip tinkamai suplanuoti šiuos tyrimus, siekiant užtikrinti sklandžią statybų eigą.
Archeologinių tyrimų reikšmė statybos projektuose
Archeologiniai tyrimai - tai mokslinis praeities žmonių veiklos tyrinėjimas, analizuojant materialinius likučius, tokius kaip artefaktai, žemės sluoksniai, struktūros ar aplinkos duomenys. Statybų kontekste archeologiniai tyrimai yra orientuoti į istorinių ar kultūrinių vertybių, kurios gali būti statybų teritorijose, nustatymą ir įvertinimą. Archeologai yra susiję su statybų projektais, kai tai reglamentuoja įstatymai, pvz.: saugomose kultūro paveldo zonose arba statybų metu atkasami archeologiniai objektai. Dar vienas atvejis - jei statybos vyksta tose vietose, kur jau buvo aptikta kultūrinio paveldo, labai didelė tikimybė ir vėl susidurti su archeologija.
Taigi statybos įmonės, kurios stato objektą miestų centruose, senamiesčiuose, kultūros paveldo zonose ar toje vietoje jau buvo aptikti archeologiniai radiniai, kreipiasi į archeologus iš anksto, kad išvengtų neplanuotų darbų stabdymo. Profesionalių archeologų komandos teikia ne tik archeologinių tyrinėjimų paslaugas, bet ir ruošia archeologinius projektus.
Archeologiniai kasinėjimai
Archeologiniai tyrimai Lietuvoje: teisinis reglamentavimas
Lietuvoje archeologinius tyrimus reglamentuoja Kultūros paveldo įstatymas bei jo įgyvendinimo nutarimai. Lietuvos kultūros paveldas yra saugomas teisės aktais, kurių pagrindiniai yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir Archeologinio paveldo tvarkybos reglamentas. Šie dokumentai taikomi tiek miestų, tiek kaimo teritorijoms ir apima bet kokį kultūrinės reikšmės nekilnojamąjį turtą. Saugomos teritorijos yra plati sąvoka, į kurią įeina tiek gamtos, tiek ir kultūros paveldo apsauga. Statybų saugomoje teritorijoje tvarką nustato LR saugomų teritorijų įstatymas.
Archeologinio leidimo gavimas vyksta Kultūros paveldo departamento nustatyta tvarka. Paraiška turi apimti tyrimų plano aprašymą, numatomą darbo grafiką ir specialistų kvalifikaciją. Be oficialaus leidimo statybos darbai negali prasidėti.
Kada archeologiniai tyrimai yra privalomi?
Pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, archeologiniai tyrimai privalomi, kai:
- Mokslo tikslais reikia ištirti žemėje, po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esančius archeologinio ar povandeninio vertingųjų savybių pobūdžio objektus.
- Trūksta informacijos apie archeologinį paveldą ar nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes.
- Reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose.
- Atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės.
- Atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
- Teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendinius išskirtuose plotuose numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų ūkio paskirties į kitą bei leistina naujų statinių statyba.
- Numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX-XX amžiuje vykusių pasipriešinimų ar ginkluotų konfliktų (karų, sukilimų ar pan.) metu nužudytų asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaidojimo vietose.
- Kitais teisės aktų numatytais atvejais.
Archeologinių tyrimų procesas
Prieš pradedant kasinėjimus, archeologai įvertina, ar teritorijoje gali būti archeologinių radinių. Jie peržiūri istorinius dokumentus, žemėlapius ir ankstesnius kasinėjimus. Lietuvoje statybos projektuose privaloma patikrinti, ar teritorija nepatenka į saugomą archeologinę zoną. Archeologai naudoja neinvazinius tyrimo metodus, tokius kaip georadaras, kad nustatytų po žeme esančias struktūras. Kai statybų leidimai yra išduoti ir planai patvirtinti, archeologai dirba vietoje, kad patvirtintų ar paneigtų istorinių objektų buvimą. Tai apima šurfų kasimą ir kitus mažos apimties kasinėjimus.
Jei randami artefaktai, jie dokumentuojami: fotografuojami, braižomi ir registruojami duomenų bazėse. Apie kiekvieną radinį turi būti pranešta pagal Lietuvos kultūros paveldo apsaugos įstatymus. Jei radiniai nedideli ir nėra itin didelės kultūrinės vertės, statybos gali tęstis su archeologų priežiūra. Archeologai užtikrina, kad statybos atitiktų Lietuvos teisės aktus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas reikalauja, kad visi archeologiniai radiniai būtų registruoti ir apie juos pranešta Kultūros paveldo departamentui.
Archeologai rengia ataskaitas, kuriose aprašo rastus objektus ir pateikia rekomendacijas. Kai kuriais atvejais statybos planus tenka koreguoti, kad išsaugotų vertingus radinius. Archeologai dirba ne vieni - sėkmingam projektui būtinas glaudus bendradarbiavimas su rangovais, inžinieriais ir projekto vadovais. Kad išvengtų vėlavimų, archeologai iš anksto numato veiksmų planą ir rizikas, jei kasinėjimų metu būtų aptikta netikėtų radinių. Tokiais atvejais darbus reikia sustabdyti tol, kol specialistai įvertins objekto reikšmę.
Pagrindiniai archeologinių tyrimų etapai:
- Istorinių šaltinių, žemėlapių ir dokumentų peržiūra siekiant nustatyti galimą archeologinių radinių buvimą konkrečioje vietovėje.
- Žvalgomieji archeologiniai tyrimai - preliminarus kultūrinio sluoksnio storio ir datavimo nustatymas kasant archeologinius šurfus.
- Archeologiniai žvalgymai - statybų vietoje vykdomi žemės darbai pagal esamus poreikius (rankiniu būdu, mechanizuotai, iki reikiamo gylio ir pan.) stebint archeologui.
- Detalieji archeologiniai tyrimai - gruntas kasamas rankiniu būdu.
- Archeologinių tyrimų rezultatai pateikiami ataskaitose, kurios gali būti naudingos statybos sprendimams arba prisidėti prie istorinių žinių gilinimo.
Rizikų valdymas ir rekomendacijos statytojams
Planuojant statybas tokiose teritorijose, kuriose archeologiniai tyrinėjimai jau buvo atliekami ir vieta buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą, labai svarbu įvertinti rizikas bei joms pasiruošti. Nors archeologiniai radiniai yra vertybės, pasakančios kažką daugiau apie mūsų praeitį, statybų projektų valdymo kontekste tai yra vadinama galimomis rizikomis, dėl kurių dažniausiai išauga statybų projekto biudžetas ir trukmė. Archeologiniai tyrimai yra aiškiai reglamentuotas procesas, kurio archeologai privalo laikytis.
Aptikus radinį, visada yra stabdomi darbai statybvietėje iki kol ekspertai įvertins radinius, bei pateiks rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų. Dėl šios priežasties rekomenduojama dirbti su patyrusiomis architektų komandomis, kurios geba ne tik profesionaliai atlikti archeologinius tyrimus, bet ir sutvarkyti reikiamą dokumentaciją, laikytis sutartų terminų, tinkamai įvertinti situacijas ir pan.
Daugelis statybos komapnijų archeologiją mato kaip trukdį, tačiau patyrę archeologai padeda išvengti nereikalingų stabdymų. Statybos ir archeologija turi veikti kartu. Lietuvoje įstatymai saugo paveldą, tačiau jie taip pat suteikia aiškias gaires, kaip statybas vykdyti atsakingai.
Kaip išvengti rizikų?
- Statybų sustabdymas.
- Administracinės baudos už neteisėtus ar nepakankamai dokumentuotus tyrimus.
- Grafiko trikdžiai.
Kad šių rizikų būtų išvengta, rekomenduojama įtraukti archeologinius tyrimus į projekto grafiką dar prieš pirmuosius kasimo darbus. Taigi statytojui rekomenduojama konsultuotis su archeologų komanda nuo pat pirmo statybų planavimo žingsnio.
Finansiniai aspektai
- Šių etapų trukmė svyruoja nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Daugiau radinių - ilgesni procesai.
- Projekto sąmatoje archeologiniams tyrimams rekomenduojama skirti 5-10 % visų žemės darbų lėšų.
- Įvertinus galimus radinius, verta numatyti papildomą rezervą nenumatytiems atvejams.
- Tikslus ir išsamus dokumentų pateikimas Kultūros paveldo departamentui sutrumpina leidimo gavimo terminą. Departamentas sprendimą priima per ne ilgiau kaip 30 dienų. Kol laukiama atsakymo, galima rengti kitą techninę dokumentaciją.
Tinkamai suplanuoti archeologiniai tyrimai užtikrina sklandžią statybų eigą ir atitiktį teisės aktams. Ši praktika padeda išvengti netikėtų darbų stabdymų ir papildomų išlaidų.
Kultūros paveldo apsauga ir modernizacija
Kultūros paveldo apsauga yra svarbi, vistik turi būti pasiektas balansas tarp vertybių išsaugojimo ir modernizacijos bei urbanizacijos. Tai suprasdamos tiek valdžios institucijos, tiek ir statybų bendrovės ieško būdų ir sprendimų šiam balansui pasiekti.
Kultūros paveldo objektas Lietuvoje
Apibendrinant, archeologiniai tyrimai yra būtina statybos proceso dalis, ypač istoriškai svarbiose vietovėse. Tinkamas planavimas ir bendradarbiavimas su patyrusiais archeologais padeda užtikrinti, kad statybos vyktų sklandžiai, o kultūros paveldas būtų tinkamai apsaugotas.
tags: #leidimai #statybos #darbams #archeologai