Leidžiama teršalų koncentracija patalpose ribos

Oro kokybė patalpose, kuriose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, turi didelę įtaką mūsų sveikatai ir savijautai. Tinkamas vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti gerą oro kokybę, pašalinti teršalus ir palaikyti optimalų drėgmės lygį. Tačiau, kokios yra oro kokybės higienos normos ir kaip užtikrinti tinkamą vėdinimą įvairiose patalpose?

Vėdinimo svarba oro kokybei

Vėdinimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą oro kokybę patalpose. Jos gali atlikti įvairias funkcijas, įskaitant:

• Namo ventiliaciją.
• Oro apykaitos užtikrinimą.
• Drėgmės lygio reguliavimą.
• Šildymą arba vėsinimą.
• Teršalų pašalinimą.

Oro apykaita: skirtingi reikalavimai

Oro apykaita - tai oro kiekis, kuris pakeičiamas patalpoje per tam tikrą laiką. Ši higienos norma taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos.

Tokia oro apykaita užtikrina tinkamą deguonies ir CO2 koncentraciją ore, kuri nekenkia žmogaus sveikatai ir savijautai. Tačiau, tokios apykaitos gali nepakakti kvapams pašalinti, todėl oro gaivumui reikėtų rinktis didesnę apykaitą.

Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui

Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemas, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18 m³/h šviežio oro vienam žmogui. Faktiškai, ~18 m³/h yra vidurkis tarp optimalios oro kokybės normos higienos požiūriu ir minimalios fiziologinės normos (kai pradeda trukti deguonies, o nuo per didelės CO2 koncentracijos po kurio laiko pradeda skaudėti galva). Ši, minimaliai leistina, norma naudojama taupumo sumetimais.

Pilnas komfortas

Pilnas komfortas pasiekiamas, kai vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kuriuos gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaita patalpose yra ~3-4 kartus per valandą.

Ypatingi reikalavimai atskiroms zonoms

Tam tikroms zonoms, pavyzdžiui, virtuvei, saunai, biliardinei ar mankštos patalpai, gali būti taikomi ypatingi reikalavimai. Tokiais atvejais pirma parenkama speciali oro judėjimo schema, o antra - ištraukiamo iš užterštos zonos oro kiekis apskaičiuojamas taip, kad durų angoje užtikrinti didesnį oro judėjimo greitį, nei judėjimas, kuri gali sukelti natūralus faktoriai.

Minimalūs fiziologiniai reikalavimai

Minimalus oro kiekis, reikalingas žmogui, yra ~2 m³ oro per valandą. Tačiau, tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10 m³/h šviežio oro vienam žmogui.

Normalaus drėgnumo palaikymas

Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Kai drėgnumas viršija 60 %, žmonės labiau prakaituoja, skundžiasi dėl prastos savijautos ir "blogo" oro. Padidėja pelėsio atsiradimo pavojus. O jei drėgnumas nukrenta žemiau 40 %, džiūsta gerklė bei oda, dėl ko stipriai padaugėja susirgimų, susijusių su kvėpavimo takais.

Lauke oro drėgnumas nėra pastovus. Žiemą, kai temperatūra ~0 ºC, lauko ore drėgmės yra vos 2 g/m³, o šiltuoju laikotarpiu gali siekti 10 g/m³ (būtent tiek reikia turėti patalpoje, kad prie +22 ºC drėgnumas neviršytų 60 %).

Jei turite vėdinimo sistemą su rotaciniu rekuperatoriumi, žiemą jis sugeba drėkinti tiekiamą orą ir galima ištisą sezoną palaikyti vienodą oro apykaitą, kuri užtikrina ne tik optimalų režimą natūralių drėgmės perteklių šalinimui, bet ir norimą oro kaitą oro švarumui palaikyti. O jei namo ventiliaciją atlieka plokštelinis rekuperatorius, kondicionierius ar kokios orlaidės, tai, norint palaikyti optimalų oro drėgnumą, žiemą oro kaitą teks stipriai pamažinti, dėl ko nukentės oro švarumas.

Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas

Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Nors tas kiekis yra niekingai mažas, jei patalpa visai nevėdinama, bėgant laikui joje gali susidaryti pavojinga vienokių ar kitokių kenksmingų medžiagų koncentracija. Kad to išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet, kai jose nėra žmonių, turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3 m³/h į 1 m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).

Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį

Siekiant užkirsti kelią mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 valandas per parą. Oro kiekiai nustatomi ne mažesni nei minimaliai leidžia higienos normos ir STR.

Namo šildymas arba vėsinimas

Kai kalbama apie kanalinės vėdinimo-kondicionavimo (ir orinio šildymo) sistemos įrengimą, tiekiamas į kiekvieną patalpą oro kiekis skaičiuojamas pagal jos vėsinimo (arba šildymo) poreikį, proporcingai paskirstant kondicionieriaus šaldymo/šildymo galią po visas patalpas. Bendras sistemos tiekiamas oro kiekis parenkamas pagal kondicionieriaus (ar kitokio šildytuvo) šildymo galią, taip, kad tiekiamo ir patalpos oro temperatūrų skirtumas neviršytų komfortinės ribos.

Kaip taisyklė, reikalinga šildymui ar šaldymui oro apykaita yra ~3 kartus didesnė už šviežio oro poreikį patalpų ventiliacijai, tad projektuojama sistema, dirbanti recirkuliacijos principu, kai didesnė dalis oro paimama iš patalpų, nufiltruojama, pašildoma (arba atšaldoma) ir vėl grąžinama į patalpas. Prie šio recirkuliuojamo oro pamaišoma dalis paimamo iš lauko šviežio oro.

Lauko oro kiekis šio atvejų skaičiuojamas taip, kad paskirstant orą po patalpas pagal pasirinktas šaldymui ar šildymui proporcijas, šviežio oro dalis kiekvienoje patalpoje būtų ne mažesnė nei reikia, kad užtikrinti norimą patalpos ventiliaciją.

Pasyvaus vėsinimo funkcija

Kai vėdinimo sistemos projektas numato gamtinę atsinaujinančią energiją panaudoti patalpų vėsinimui, tai vadina - pasyvaus vėsinimo funkcija. Patalpos atšaldomos be kompresorių ar kitų elektrą naudojančių prietaisų. Pvz., pasinaudojant tuo, kad naktį oro temperatūra yra ~10 ºC žemesnė nei dieną, vėdinimo sistema naktį įsijungia pilnu pajėgumu (kelis kart padidina oro apykaitą) ir, tiekiant didelius kiekius šalto oro, per naktį atvėsina vidines sienas, baldus ir viską, kas yra patalpoje.

Dieną ventiliacija persijungia į minimalias apsukas, kad kuo mažiau karšto oro patektų į patalpas, o sienos atiduoda sukauptą "vėsumą", neleisdamos orui patalpose per daug įšilti.

Šaldymo efektas priklauso nuo to, kiek gerai sistema sugebėjo per naktį atvėsinti sienas. Tad, norint pasiekti juntamo efekto, oro apykaita turi būti didinama 3-4 kartus. Orientacijai: kai oro kaita yra 1200 m³/h, pasyvaus vėsinimo efektas bus lygus 12 val. veikiančiam kondicionieriui, kurio šaldymo galingumas yra 2 kW.

Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas

Gali būti suprojektuotas namo kondicionavimas, panaudojant kanalinį šildytuvą ir šaltą vandenį, cirkuliuojantį požeminiame geoterminio šildymo sistemos kontūre, arba orui vėsinti panaudojant žemės šilumokaitį (ŽŠ). Rengiant tokį vėdinimo projektą, bendra oro apykaita taip pat skaičiuojama, vertinant patalpų šaldymo poreikį. Tik už pagrindą priimamas ne kondicionieriaus galingumas kaip orinio šildymo atveju, ir ne dienos/nakties vidutinis temperatūrų skirtumas, kaip pasyvaus vėsinimo sistemoje, o žiūrima į tai, kokia yra šaldymo nešėjo temperatūrą pasirinktame variante ir iki kiek pasirinktas šilumokaitis sugeba atšaldyti lauko orą.

Oro paskirstymo principai

Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo). Gaunasi taip, kad jei name gyvena 2 žmonės, tačiau name yra 5 kambariai, kuriuose jie dažnai ir ilgą laiką būna kartu - oro kaita turi būti ne 2 x 36 = 72, o 5 x 2 x 36 = 360 m³/h.

Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai - mažesni reikalavimai oro kokybei). Šis variantas gaunasi kiek geresnis tuo atveju, jei name veikia recirkuliacinė sistema, arba kitokiu būdu užtikrinamas pakankamai intensyvus oro maišymas tarp patalpų. Tuomet „šviežio“ oro dalis kiek padidėja, nes iš kitų patalpų priteka, pavadinkim - ne iki galo sugadintas oras, kuris kiek atskiedžia per prastą orą šioje patalpoje.

Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą, kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36 m³/h. Suprantama, kad tam tikrais momentais, kai žmonės susirinks tam tikroje patalpoje - realiai gausis, kad oro kokybė vos atitinka mažiausių medicininių reikalavimų - 10 m³/h.

Apykaitą galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Be to, jos reikšmę sunku patikimai įvertinti, nes ji priklauso nuo vėjo greičio, lauko temperatūros, langų orientacijos ir t.t. Priimama, kad infiltracija nėra reikšminga ir ji gali tik truputi pagerinti pasitrenktą oro kokybę.

Rekomenduojama į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą, atsižvelgti tik tuomet, kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiemą iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių namų energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Jos tikslas - efektyvesnė būstų renovacija šalyje. Atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko teigimu, audito metu buvo išsiaiškinta, kad daugiausia šilumos po pastato renovacijos yra prarandama vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas).

„Neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15-25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja.

Kadangi Lietuvoje gyvenamųjų patalpų ore esanti CO2 koncentracija nėra ribojama specifiniais dokumentais, oro kokybė buvo tiriama remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Atsižvelgus į jas, specialistai nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę - 1000 ppm (angl. ppm - parts per milion, liet. - dalys iš milijono). Nuo šios ribos oro kokybę galima laikyti prasta.

„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. Audito metu buvo akcentuojama, kad oro kokybę atnaujintuose daugiabučiuose palaikyti gali padėti patalpų vėdinimas.

„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų - tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijos aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro.

Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai - nuo 1969 iki 1990. Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė.

Kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore

Kovo 21-22 dienomis šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore išliks padidėjusi - išaugs KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė.

Oro užterštumo padidėjimo priežastys yra nepalankios meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis (įsivyravo sausi, be kritulių orai), pagrindinė priežastis - transporto intensyvumas ir jo pakeltoji tarša (dulkės gausiai pakeliamos nuo išdžiūvusių gatvių, kelkraščių, aikštelių ir kt.).

Rizika sveikatai, susijusi su kietosiomis dalelėmis

Kietųjų dalelių normos Lietuvoje reguliuojamos nacionalinėmis ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktų nuostatomis, kurios nustato leistinas kietųjų dalelių koncentracijos ore ribas. Pagal ES direktyvas leistina kietųjų dalelių koncentracija yra nustatoma siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

Leistinos KD10 koncentracijos ribos yra 50 μg/m³ vidutinės paros vertės (negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus) ir 40 μg/m³ metinės vidutinės vertės, o KD2,5 koncentracijos ribos yra 20 μg/m³ metinės vidutinės vertės. Šios normos keičiamos ir koreguojamos pagal naujausius tyrimų rezultatus ir sveikatos poveikio vertinimus.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Rizika sveikatai susijusi su kietosiomis dalelėmis, kurių skersmuo 10 (KD10 ) ir 2,5 (KD2,5) mikrono. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai.

Didesnės KD10 dalelės - tokios, kurių dydis ore yra iki 10 μm, sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos, o smulkiausios KD2,5, kurių dydis iki 2,5 μm, kelia didesnę grėsmę, nes nusėda plaučiuose ir tam tikra dalelių dalis per plaučių alveoles patenka į kraują ir audinius, sukeldamos lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas, sisteminę žalą audiniams ir ląstelėms.

Priklausomai nuo kietųjų dalelių aplinkos ore koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (ima perštėti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga.

Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito), priežastimi, sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą, išprovokuoti insultą.

Aplinkos ore esančios kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka ne tik per kvėpavimo sistemą, bet gali patekti ir per akių gleivinę (sukelia konjunktyvitus) ar dirginti odą (užkemša prakaito liaukas, todėl gali prasidėti pūliniai procesai).

Kietųjų dalelių oro taršos poveikis, ypač ilgalaikis, gali būti reikšmingas sveikatai, tačiau trumpalaikis poveikis taip pat neigiamai veikia sveikatą. Trumpalaikio (trunkančio kelias valandas ar dienas) poveikio atveju žymus teršalų koncentracijos padidėjimas gali sukelti ūmių sveikatos pakitimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai, todėl peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, pasunkėja kvėpavimas, o sergantieji kvėpavimo, širdies ar kraujagyslių ligomis gali pajusti sveikatos pablogėjimą (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuolius, širdies veiklos sutrikimus).

Esant ilgalaikiam poveikiui net ir nedidelis kietųjų dalelių padidėjimas gali tapti lėtinių negalavimų priežastimi: gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos (astma, bronchitas, emfizema), susilpnėti plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla, išsivystyti plaučių vėžys.

Oro taršos poveikis žmonėms

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis pasireiškia nevienodai. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Vaikams šis poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt. Net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti laikinų simptomų, tokių kaip akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, spaudimas krūtinėje, dusulys, galvos skausmas, nuovargis. Svarbu saugotis nuo oro taršos.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje geriau neatidaryti orlaidžių, langų, o patalpoms vėdinti naudoti oro kondicionierius su filtrais. Važiuojant transporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Keliaujant dviračiu vengti intensyvaus eismo gatvių. Apsisaugoti nuo kietųjų dalelių įkvėpimo gali padėti kaukės su specialiuoju filtru.

Oro taršos indeksą galima sekti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje arba įvairiose mobiliosiose programėlėse.

tags: #leidziama #tersalu #konventracija #patalpose