Gyvūnų Prieglaudų Patalpų Reikalavimai Lietuvoje: Finansavimo Iššūkiai ir Gerinimo Perspektyvos

Tai, kad beglobiams gyvūnams būtina nuolatinė priežiūra ir rūpestis, niekas nesiginčija. Tačiau, gyvūnų prieglaudų klausimas Lietuvoje išlieka aktualus, ypač kalbant apie finansavimą, patalpų reikalavimus ir valstybinių bei privačių iniciatyvų skirtumus.

Valstybinės ir Privačios Prieglaudos: Skirtumai ir Finansavimo Problemos

Vilniaus savivaldybė, kurios kaklą smaugia milžiniškos skolos, gyvūnų priežiūros įstaigai lengva ranka atseikėja šimtus tūkstančių eurų: „Geresnėms beglobių gyvūnų laikymo bei medicininės priežiūros sąlygoms sukurti ir 5907 kv. m žemės sklypo plotui sutvarkyti UAB „Grinda“ skirs 700 tūkst. eurų.“ Beje, pati „Grinda“ akcentuoja, kad „ji dirbo pelningai, todėl globos namų atnaujinimo projektą vykdo iš asmeninių įmonės lėšų“.

Kita vertus, sostinės savivaldybė linkusi „nepastebėti“, jog beglobiais gyvūnais rūpinasi ir daugybė mažesnių, privačių, tačiau paramos nesulaukiančių globos įstaigų. Todėl pastarųjų atstovai sako, jog už didelius pinigus bus pastatytas gražus namas, o beglobiai ir toliau kentės.

Ne pirmus metus beglobiais gyvūnais besirūpinanti sostinės gyventoja Milda teigė, kad iniciatyvinės, privačios prieglaudos taip pat turėtų gauti valstybės palaikymą ir paramą. Nes iki šios dienos privačių prieglaudų nei valstybė, nei savivaldybės neremia nė centu.

„Būtent todėl gegužę iniciatyvinė grupė planuoja susitikti su valdžios atstovais ir derėtis dėl to, jog būtų priimta tvarka, pagal kurią savivaldybės privalėtų remti jos teritorijoje veikiančias ir šiandien tik iš žmonių aukų išlaikomas gyvūnų prieglaudas“, - sakė pašnekovė.

Gyvūnų prieglaudos „Lesės“ atstovai taip pat neslėpė, kad jiems išsilaikyti padeda tik žmonių bei įmonių aukos, parama maistui ir kitais daiktais, o savivaldybė neskiria nė cento. Nepaisant to, planais - atnaujinti Vilniaus gyvūnų globos namus - jie džiaugėsi: „Tai parodo, kad situacija Lietuvoje, nors ir mažais žingsniais, tačiau gerėja. Žinoma, beglobių problemos mūsų šalyje tai neišspręs, bet planuojamas atnaujinimas pagerintų jų laikymo sąlygas, o geros sąlygos be namų likusiems keturkojams yra visų organizacijų bendras tikslas“.

Rūta Liberienė, Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė, išgirdusi, kokia suma skiriama prieglaudos rekonstrukcijai, neslėpė nuostabos.„Juk sostinėje apstu privačių globos įstaigų, kurios atlieka visą juodą darbą - gaudo gyvūnus, juos prausia, gydo, sterilizuoja. Ir jos vos išgyvena, padedamos rėmėjų ir geros valios žmonių, o čia tokie pinigai atiduodami įmonei, kurioje ilgą laiką gyvūnai buvo palaikomi 14 dienų ir, jei niekas jų nepasiimdavo, migdomi. Apie kokią pagalbą beglobiams galima tuomet kalbėti?“ - abejonėmis dalinosi R.Liberienė.

Pasak R.Liberienės, per praėjusius metus globos įstaiga žmonės atidavė daugiau negu 2000 gyvūnų, kas be savanorių ir geros valios žmonių bei įmonių pagalbos būtų tikrai neįmanoma.

Reikalavimai ir Iššūkiai

Kalbėdama apie „Grindos“ planus skirti 700 tūkst. eurų prieglaudos remontui, gyvūnus globojanti mergina išskyrė kelis momentus.

„Būtų gerai, jeigu visa suma būtų panaudota gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimui, tačiau labai abejotina, ar tikrai tiek reikia. Visgi niekam ne paslaptis, kad per tokius didelius projektus dalis pinigų sėkmingai „nubyra“, tad, labai tikėtina, taip nutiks ir šįkart.

Be to, būtina nepamiršti, kad „Grinda“ turi ir daugiau problemų, pagrindinė kurių - transporto ir personalo trūkumas. Beglobių gyvūnų sostinėje labai daug, o įmonė turi tik vieną automobilį, kuriuo kartu vežami ir šunys, ir katės bei trijų žmonių komanda. Jie fiziškai nespėja į visus gaunamus iškvietimus. Jeigu jau savivaldybėje atsirado atliekamų lėšų, gal dalį jų tikslingiau būtų investuoti ne į pastatus, o į personalą?“ - svarstė Milda.

Kita vertus, pasak jos, tokia padėtis neturėtų stebinti, nes valstybinės institucijos į privačias globos iniciatyvas visur žiūri abejingai.

„Kelis kartus ėjome „kryžiaus kelius“ bandydami gauti paramą iš Panevėžio miesto savivaldybės, o paskui į viską spjovėme ir tvarkomės patys. Teoriškai galėtume dalyvauti beglobių gyvūnų gaudymo ir sterilizavimo konkurse, tačiau ten nurodyti mūsų prieglaudai nepakeliami reikalavimai - specialus transportas, nuolatiniai etatai ir t.t. Kaip tokiems dalykams rasti lėšų, jei miesto savivaldybė net prie beglobių kačių gaudymo akcijos nenori prisidėti? O kur dar kasdienės išlaidos - prieglaudos pastatų remontas, šildymas, mokesčiai už komunalines paslaugas ir t.t. Net 2 proc. parama sumažinta iki 1,2 proc., o pagal naują tvarką mes, atiduodami gyvūną, privalome jį net tik išgydyti, bet ir vakcinuoti (12 Eur/vnt.) bei čipuoti (10 Eur/vnt.)“, - kasdienos rūpesčiais dalinosi įstaigos vadovė.

Architektūriniai Sprendimai ir Gyvūnų Gerovė

„Vilniaus gyvūnų globos namų projektas kurtas remiantis Skandinavijos ir Japonijos architektūrine tradicija, todėl eksterjere vyrauja santūrus minimalizmas. Pastatų kompleksui vientisumo suteikia pasirinktos natūralios žemiškos spalvos, kurios koloritu neišsiskiria iš šalia esančios aplinkos. Funkcines zonas skiriančios sienelės, suformuotos iš lauko akmenų, efektyviai slopina garsą tarp šunų vedžiojimo aikštelių.

Vienas iš pritaikytų įdomesnių šviesos srauto paskirstymo sprendimų yra suformuotas vidinis kiemelis su atvira anga lubose (atrijus), leidžiantis į pastato vidines erdves įsileisti daugiau natūralios šviesos.

Lentelė: Valstybinių ir Privačių Gyvūnų Prieglaudų Palyginimas

tags: #leses #prieglaudos #pastatas #patalpos