Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Todėl vis daugiau asmenų ir įmonių domisi galimybėmis vykdyti neginkluotą asmens ir turto saugos veiklą. Norint tai daryti teisėtai, būtina gauti atitinkamą licenciją. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, keliamus asmenims ir įmonėms, siekiantiems gauti tokią licenciją.
Šis straipsnis reglamentuoja privačių juridinių asmenų bei užsienio juridinių asmenų filialų vykdomos asmens bei turto saugos principus, saugotojų teises bei pareigas, asmens bei turto saugos pagrindines licencijavimo nuostatas, šios veiklos organizavimą, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimui keliamus reikalavimus, taip pat šios veiklos valstybinę priežiūrą. Šis įstatymas taikomas ir valstybės bei savivaldybės įmonėms, kurios vykdo asmens bei turto saugą. Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m.
Licencijavimas ir Reikalavimai Apsaugos Darbuotojams
Seimas priėmė Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIP-3996(2), kuriais fiziniams asmenims sudaryta galimybė teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. Priimtomis pataisomis nutarta patikslinti licencijų rūšis. Jos bus trys:
- licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą;
- licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas;
- tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija.
Asmeniui, siekiančiam būti apsaugininku, taikomi tokie pat reikalavimai ir ribojimai kaip ir apsaugos vadovui ar apsaugos darbuotojui. Jis privalės būti ne jaunesnis kaip 18 metų, atitikti sveikatos reikalavimus, būti įgijęs apsaugos darbuotojo kvalifikaciją.
Licencijuojama ginkluota asmens bei turto sauga, kurią vykdo saugos padaliniai, taip pat neginkluota ir ginkluota asmens bei turto sauga, kuria verčiasi saugos tarnybos.
Užsienio saugos tarnyba ar kitas subjektas, turintis licenciją verstis asmens bei turto sauga kitose ES bei EEE valstybėse narėse ir nepageidaujantis įgyti licencijos, suteikiančios teisę verstis asmens bei turto sauga Lietuvos Respublikoje, tačiau siekiantis įvykdyti į Lietuvos Respubliką įvažiuojančių ir iš jos išvažiuojančių asmenų gyvybės, sveikatos bei turto saugą, ne ilgesnę nei 3 mėnesiai per kalendorinius metus, licencijos šio įstatymo nustatyta tvarka gauti neprivalo.
Tokiu atveju Vyriausybės įgaliotai institucijai privaloma iš anksto pateikti Asmens bei turto saugos licencijavimo taisyklėse nurodytą informaciją apie ketinamą Lietuvos Respublikoje įvykdyti asmens bei turto saugą. Užsienio valstybių fizinių asmenų, turinčių licencijas verstis asmens bei turto sauga kitose ES bei EEE valstybėse narėse, veikla Lietuvos Respublikoje nėra draudžiama, jei ji yra susijusi su į Lietuvos Respubliką įvažiuojančių ir iš jos išvažiuojančių asmenų gyvybės, sveikatos bei turto sauga, ne ilgesne nei 3 mėnesiai per kalendorinius metus. Vyriausybės įgaliota institucija gali uždrausti asmens bei turto saugą, nustatytą šiame straipsnyje, jei ji keltų grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Techninių saugos priemonių montavimas bei eksploatavimas nėra licencijuojamas pagal šį įstatymą, tačiau šias paslaugas teikiančios saugos tarnybos bei projektavimo ir darbų vadovai yra atestuojami teisės aktų nustatyta tvarka.
Saugotojų Teisės ir Pareigos
Saugos tarnybos steigėjai, dalyviai gali būti Lietuvos Respublikos fiziniai bei juridiniai asmenys, taip pat užsienio valstybių, esančių Europos Sąjungos (toliau - ES) ir (ar) NATO narėmis arba Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) susitarimo dalyvėmis, fiziniai, juridiniai asmenys bei ūkio subjektai, neturintys juridinio asmens teisių. Juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas gali steigti saugos padalinius asmens bei turto saugai vykdyti. Saugos padalinys neturi juridinio asmens teisių.
Saugos vadovui ir kontroliuojančiam asmeniui, kuris yra fizinis asmuo, taikomi apribojimai. Asmenų, siekiančių tapti asmens bei turto saugotojais, bei saugotojų sveikata tikrinama privalomai. Saugotojų sveikata tikrinama periodiškai. Saugotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, gali būti nemokamas darbo užmokestis. Sveikatos patikrinimo išvada dėl saugotojo sveikatos yra vienodai privaloma saugotojui ir jo darbdaviui.
Licencijos turėtojas privalo užtikrinti tokią saugotojų profesinę kvalifikaciją, kad saugotojas galėtų tinkamai įgyvendinti jam suteiktas teises bei pareigas. Asmeniui, priimtam dirbti saugotoju ar saugos vadovu, išduodamas asmens bei turto saugotojo pažymėjimas.
Saugotojas turi teisę:
- turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iš įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus bei juos jam sutikus apžiūrėti.
- Esant įtariamo teisės pažeidėjo sutikimui galima apžiūrėti ir jį.
Nesant tokio sutikimo saugotojas neturi šiame punkte nurodytos daiktų ir asmens apžiūrėjimo teisės. Tačiau turėdamas pagrįstos informacijos, kad įtariamas teisės pažeidėjas gali slėpti iš saugomo objekto neteisėtai pasisavintus arba iš civilinės apyvartos išimtus ar joje apribotus daiktus, susijusius su įtariamu administracinės teisės pažeidimu ar nusikalstama veika, saugotojas gali tokį asmenį sulaikyti.
Saugotojas turi teisę dėvėti aprangą su aiškiai matomais saugos tarnybos ar saugos padalinio skiriamaisiais ženklais bei pavadinimu.
Fizinės Prievartos ir Šaunamųjų Ginklų Naudojimas
Fizinė prievarta - neginkluotos asmens bei turto saugos priemonė, pasireiškianti fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų panaudojimu. Sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jei jis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo.
Pagal įstatymą apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas turės teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai tai neišvengiamai būtina, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Tačiau šaunamasis ginklas negali būti naudojamas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo tik bėgdamas nuo saugotojo, nesukeldamas grėsmės nei jo, nei saugomo subjekto gyvybei. Tačiau šaunamasis ginklas, išskyrus įspėjamuosius šūvius, negalės būti naudojamas prieš įtariamą teisės pažeidėją, kuris vengia sulaikymo nesukeldamas grėsmės nei jo, nei aplinkinių, nei saugomo asmens gyvybei.
Tarnybinius šunis galima naudoti tik saugomų objektų apsaugai.
Kitos Saugos Funkcijos
Saugoti viešąją tvarką kliento rengiamuose, organizuojamuose masiniuose ar kituose renginiuose. Inkasacija gali būti vykdoma tik turint inkasavimo pažymėjimus.
Egzaminai ir mokymai
Norint gauti licenciją, būtina išlaikyti specialius egzaminus. Egzaminas sudarytas iš 2-jų dalių - teorinės ir praktinės. Kursantai, kurie neišlaiko kurios nors iš egzamino dalių, turi ją perlaikyti (ne anksčiau nei po 10 dienų). Egzaminą priima komisija, sudaryta iš 3-jų mokymo įstaigos atstovų. Egzaminas reikalauja pasirengimo, tačiau mokymo įstaigos stengiasi tinkamai paruošti savo kursantus.
Teorinė dalis
Teorinės žinios tikrinamos atsakinėjant į testo klausimus ir sprendžiant uždavinį apie teisinius šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus. Teorijos egzamino metu kursantas sprendžia 30 klausimų testą.
Praktinė dalis
Praktinės egzamino dalies metu kursantas turi pademonstruoti asmens sulaikymą iš priekio, iš nugaros, antrankių uždėjimą.
Kalbos
Egzaminą galima laikyti ir anglų/rusų/lenkų kalbomis. Policija turi parengtus teorijos testus šiomis kalbomis, ir esant poreikiui gali suteikti kursantams galimybę spręsti testus jų pageidaujama kalba. Vertėjai egzamine dalyvauti negali. Mūsų dėstytojai kalba anglų, rusų kalbomis bei supranta lenkų kalbą.
Ką svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto vertinimą?
Reikalavimai tiekėjams
Yra tam tikri reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekėjai, norintys dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su saugos paslaugomis: Jeigu dokumentas pateikiamas kartu su pasiūlymu, jis laikomas tinkamu, jei jis išduotas ne anksčiau kaip 180 dienų iki perkančiosios organizacijos sprendimo patikrinti galimo laimėtojo šiame punkte nustatytus reikalavimus pagrindžiančius dokumentus.
Tiekėjas neturi atitikti šių kriterijų:
- tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnio 1 dalyje.
- tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis VPAGSSĮ, VPĮ ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau - esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
- Tiekėjas yra patikimas ir nekelia pavojaus nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui.
Visuotinis pilietinis pasipriešinimas ir ginklų savininkai
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui ir ginklų savininkų vaidmeniui krašto gynyboje. Po ilgų diskusijų ir svarstymų su Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vyriausybe, kitomis, atsakingomis vykdomosios valdžios institucijomis, Lietuvos Kariuomene ir visuomeninėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Piliečių rengimo visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui strategiją.
Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) kartu su giminingomis NVO aktyviai dalyvauja šiame procese. Asociacija inicijavo pratybas ,,Miesto sargas", kurios atliepia visuotinės ir teritorinės gynybos principus. Jos stiprina visuomenės atsparumą, pilietinę valią ir asmeninį pasitikėjimą, padeda įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių.
Š.m. rugsėjo 27-29 dienomis Alytuje įvyko diskusinės stalo pratybos su praktiniais veiksmais „Perkūno bastionas“. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamos pratybos yra skirtos treniruoti ir testuoti valstybės institucijų, savivaldos ir ginkluotųjų pajėgų sąveiką įvairių teisinių režimų.
Organizacijos, dalyvaujančios visuotiniame pilietiniame pasipriešinime:
| Organizacija | Veikla |
|---|---|
| Lietuvos Ginklų savininkų asociacija (LiGSA) | Dalyvavimas rengiant visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategiją, pratybų organizavimas, teisinio reglamentavimo tobulinimas |
| Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS) | Dalyvavimas rengiant visuotinio pilietinio pasipriešinimo strategiją, pratybų stebėjimas ir vertinimas |
| Lietuvos medžiotojų sąjunga ,,Gamta" | Visuotinio ginkluoto pasipriešinimo organizavimo klausimų aptarimas |
| Lietuvos Šaulių sąjunga (LŠS) | Visuotinio ginkluoto pasipriešinimo organizavimo klausimų aptarimas |